Pastaruoju metu daug diskutuojama apie interneto grėsmes, kurios kenkia mūsų visų gerovei. Tačiau socialiniai tinklai taip pat formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija.
Panagrinėkime, kaip socialiniai tinklai veikia įvairias amžiaus grupes Lietuvoje, kokios yra vyraujančios tendencijos ir kokie iššūkiai kyla dėl dezinformacijos plitimo.
Interneto naudojimo įpročiai Lietuvoje
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. vyresnių žmonių.
Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Taip pat skaitykite: Ar galite išeiti į ankstyvą pensiją?
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Socialinių tinklų populiarumas Lietuvoje 2022 m.
„Synopticom“ apklausos duomenimis, populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje išlieka „Facebook“, kuriuo naudojasi 76 proc. respondentų - 2 proc. punktais mažiau nei pastaruosius dvejus metus. Antroje vietoje - 4 proc. punktus per metus susigrąžinęs „YouTube“ su 74 proc. vartotojų (pernai jų turėjo 70 proc., 2020 m. - 74 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Trečioje vietoje likusiu „Instagram“ naudojasi 46 proc. vartotojų - 2 proc. punktų daugiau nei pernai. Už populiariausių platformų dešimtuko ribų - pirmą kartą į vartotojų apklausą įtrauktas nevienareikšmiškai vertinamas socialinis tinklas „Discord“, kuriuo naudojasi tik 9 proc. apklaustųjų. Nepaisant mažo vartotojų skaičiaus, ši platforma Lietuvoje pralenkė tokius žinomus tinklus, kaip „Snapchat“, „Reddit“ ir naująjį „BeReal“ - pastaruoju naudojasi 2 proc. vartotojų.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos apžvalga
„Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje neatsilieka nuo globalių tendencijų ir noriai išmėgina naujas bendravimui bei informacijos dalijimuisi skirtas platformas. Pavyzdžiui, su karo Ukrainoje pradžia staiga išaugo „Telegram“ populiarumas, o šiuo metu vis daugiau vartotojų išbando tik prieš kelerius metus pristatytą „BeReal“. Vis dėlto, nepaisant naujų vardų socialinių tinklų arenoje, tradicinės platformos išlieka populiariausiųjų sąraše ir panašu, kad dar ilgai nesitrauks iš jo viršūnės“, - pristatydama socialinių tinklų vartotojų įpročių tyrimo duomenis „Social Media Fest’22“ kalbėjo „Idea prima“ skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.
„Vaizdo turinio platformomis naudojasi visos vartotojų amžiaus grupės, skiriasi tik jų pasirinkimas: 18-29 m. respondentai labiau linkę rinktis „Instagram“ (66 proc. vartotojų), o 30 metų ir vyresni - „YouTube“, - pastebi V. Juškauskaitė-Radvilavičė.
Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastimi išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais (47 proc.), trečdaliui respondentų (33 proc.) tai yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas.
„Synopticom“ apklausos duomenimis, šiemet socialiniuose tinkluose daugiausia domėtasi politika ir pasauliniais įvykiais (42 proc.) - 10 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Į antrą vietą įsispraudė naujas turinio pasirinkimas - informacija apie Rusijos karą Ukrainoje, ja domėjosi 37 proc. respondentų. Trečioje vietoje - tradiciškai aktualijas sekantis susidomėjimas maistu ir jo gamyba (30 proc.) bei socialinėmis aktualijomis (25 proc.). Tuo tarpu susidomėjimas informacija apie COVID-19 stipriai smuko ir liko paskutinėje vietoje (3 proc.).
„Pramoginis turinys, kuris socialiniuose tinkluose dominavo iki 2020-ųjų, daugiau nei metams buvo užleidęs vietą pandemijai. Šiemet turime kur kas didesnes aktualijas - karą, pasaulio įvykius, politiką. Tai natūraliai atsispindi ir socialinių tinklų vartotojų pasirinkime, koks jiems turinys yra aktualus šiuo metu“, - sako „Idea prima“ atstovė.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Vertinant socialinių tinklų vartojimą pagal lytį, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų fiksuotas naudojant „Instagram“ ir „Pinterest“ platformas - kol 57 proc. moterų rinkosi „Instagram“, juo naudojosi tik 32 proc. vyrų. Analogiška situacija su „Pinterest“ - 35 proc. moterų ir 12 proc. vyrų. Tuo tarpu vyrai nežymiai lenkė moterišką auditoriją rinkdamiesi „YouTube“ (76 proc. vyrų ir 72 proc. moterų).
Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko 2022 m. spalio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 602 respondentai nuo 18 metų.
Dezinformacija ir medijų raštingumas
Lietuviai nelinkę tikrinti informacijos patikimumo. Socialiniuose tinkluose plintanti melaginga žinia apie „JAV ambasados uždarymą Vilniuje“ priminė, kaip lengvai dezinformacija gali sukelti sąmyšį. Vis dėlto, nepaisant atsparumo, lietuviai dažnai būna pasyvūs.
Remiantis Kultūros ministerijos ir „Eurostat“ 2021 m. duomenimis, 71,5 % susidūrusiųjų su klaidinančiu turiniu ignoruoja faktinius neatitikimus tarp skirtingų žiniasklaidos pranešimų. „Skaičiai iškalbingi ir rodo, kad visi - tiek organizacijos, tiek kiekvienas žmogus - privalome būti budrūs, gebėti skirti tiesą nuo melo ir saugoti vieni kitus“, - pabrėžia NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Socialiniai tinklai - puiki terpė dezinformacijai. Jie prastai moderuojami, o algoritmai iškelia labiausiai dėmesį patraukiantį turinį, kuris dažnai yra skandalingas, apgaulingas ir manipuliatyvus“, - aiškina V. V.
Pavyzdžiui, vaizdo įrašai, teigiantys, kad 1996 m. Kitas globalus pavyzdys - melagingi vaizdo įrašai apie „laimingą gyvenimą Šiaurės Korėjoje“, kuriuose rodomi turistams skirti vaizdai, pristatomi kaip įprasta kasdienybė. Tokie įrašai sulaukia net 8 mln. peržiūrų.
Socialinių tinklų algoritmai taip pat kuria „informacinius burbulus“, kai vartotojai mato tik jų pažiūras patvirtinančią informaciją, o tai skatina visuomenės poliarizaciją. „Šios tendencijos pabrėžia būtinybę stiprinti medijų raštingumą ir kritinį mąstymą, ypač tarp jaunimo“, - teigia V. V.
Dezinformacija esą kelia grėsmę ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir valstybės saugumui. V. V. „Mažiausias Lietuvos gyventojų atsparumas fiksuojamas ekonominiams Kinijos ir Rusijos naratyvams“, - sako V. V.
Ekspertai ragina kiekvieną stabtelėti gavus abejotiną informaciją, patikrinti šaltinius ir gerai apsvarstyti savo veiksmus. Dezinformacijos atpažinimo įgūdžiai, medijų raštingumas ir kritinis mąstymas yra esminiai įrankiai, padedantys apsisaugoti nuo melo - tiek asmeniniame gyvenime, tiek stiprinant valstybės saugumą.
Valstybės duomenų agentūros iniciatyva
Valstybės duomenų agentūra planuoja rinkti informaciją apie patiktukus, tam tikrus raktinius žodžius įrašuose, tačiau ne visą žmogaus įrašą. Anot J.Petrauskienės, visas žmogaus įrašas kaip toks negalėtų būti ir jis tikrai neįdomus - tikrai nesiruošiama apie konkretų žmogų rinkti informaciją.
Agentūrai svarbu žmonių nuotaika - jeigu yra tam tikra tema, pavyzdžiui, prasideda karas, svarbu, kaip žmonės reaguoja - tam tikri žodžiai, tam tikri raktiniai jaustukai, patiktukai ir taip toliau. Bet pats žmogus kaip objektas nėra svarbus. Kaip ir oficialioje statistikoje turime atrankas, žiūrime pagal lytį, gyvenamąją vietą, kad tai reprezentuotų mūsų imtį, bet konkretus žmogus mums yra nesvarbu“, - patikino J.Petrauskienė.
Kol kas Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos.
„Turime žinoti, kokios yra techninės galimybės - net nežinome, kokius duomenis galima gauti. Ar tai lytis, ar jaustukai - turime įsivaizduoti, kokius rodiklius galime surinkti. Jau ir dabar atliekame ekonominius gyventojų nuotaikų tyrimus ir juos skelbiame.
Kai jau žinosime technines galimybes, ką galima rinkti, saugoti ir žiūrėti, tik tada galėsime įsivertinti ir daryti duomenų poveikio analizę“, - paaiškino agentūros vadovė. Kiek tokia duomenų surinkimo paslauga galėtų kainuoti, J.Petrauskienė teigė dar nežinanti.
Abejonės dėl duomenų rinkimo
Visgi, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai. Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti.
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau - BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (BDAR 5 straipsnis) ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt. (BDAR 6 ir, kai taikoma, 9 straipsniai).
Šios taisyklės galioja net ir tuo atveju, kai asmens duomenys yra viešai paskelbti socialiniuose tinkluose. Taigi, planuojamas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti visas BDAR taisykles.
Duomenų valdytojas - Valstybės duomenų agentūra, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (tokią pareigą nustato atskaitomybės principas). Tai reiškia, kad Valstybės duomenų agentūra turėtų kruopščiai įvertinti visas su planuojamu asmens duomenų tvarkymu susijusias aplinkybes, atlikti bent preliminarų poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir tik tuomet priimti tolesnius sprendimus“, - nurodoma portalui lrytas.lt perduotame komentare.
„Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, - tikino specialistai.
„Infobalt“ pozicija
Tuo metu asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius statistikų planus vertina teigiamai. „Viskas atsiremia į tikslą, kam tai yra naudojama. Duomenų surinkimas yra priemonė, instrumentas. Klausimas, kas su juo bus toliau daroma. Jeigu tie duomenys bus naudojami darant įžvalgas apie nuotaikas, apie gyventojus, bendrai kalbant apie Lietuvą, tai vertinčiau teigiamai“, - lrytas.lt sakė P.Jakutavičius.
P.Jakutavičius teigė suprantantis gyventojų baimes dėl jų privatumo, tačiau abejoja, kiek jos šiuo atveju būtų pagrįstos. „Tai yra natūralu, nes po visų „Cambridge Analytica“ (įmonė pavogė informacijos apie daugiau nei 80 mln. Kai žmogus išgirsta, kad bus renkami duomenys, įsivaizduoja, kad bus taip: „Paulius Jakutavičius darė tą ir aną, ir kitą“. Ne, taip nebus daroma, nes, esu tikras, kad bus nuasmeninti duomenys.
Tai bus duomenys, pavyzdžiui, apie Vilniuje gyvenančias moteris. Tai daugiau parodys grupių elgseną, gupių pomėgius negu kažką, ką konkretus gyventojas daro ir veikia. Tai svarbus skirtumas, kuris ir turėtų labiausiai atsakyti į tas baimes“, - nurodė specialistas.
Nors socialiniai tinklai ir dabar renka savo vartotojų duomenis, P.Jakutavičius pabrėžė, kad Valstybės duomenų agentūros ir pačių socialinių tinklų veiklos pobūdis būtų visiškai skirtingas.
„Socialiniai tinklai šiaip neatiduoda duomenų reklamos pardavėjams. Jie pasako, kiek jiems kainuos, norint orientuotis į tam tikrą demografinę grupę - gali pasirinkti parametrus, į kurią grupę nori orientuotis, tačiau tokių „žalių“ duomenų apie vartotojus - patiktukus, ką jie kelia, komentarus, socialiniai tinklai neatiduoda.
Žiūrime, kas toliau gali būti, kokie rodikliai gali būti. Žiūrimos technininės galimybės, šalia derinamas ir teisinis pagrindas, nepažeidžiant žmonių teisės į privatų gyvenimą. Dabar tik pati pradžia“, - teigė ji.
Socialinė komercija ir vyresnio amžiaus vartotojai
Kalbama apie duomenų surinkimą ir jų analizavimą. Nors fizinės parduotuvės tebėra lietuvių mėgstamiausia pirkimo vieta, pirkimas per socialinę mediją tampa vis populiaresnis, rodo pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita „Retail Report 2025“.
Pirkimas socialiniuose tinkluose reiškia produktų ar paslaugų paiešką ir pirkimą tiesiogiai per socialinių tinklų platformas, neišeinant iš programėlės. Nors anksčiau šis pirkimo būdas buvo siejamas daugiausia su jaunesniais žmonėmis, dabar juo naudojasi ir vyresniosios kartos.
Jauni žmonės, ypač 16-19 metų amžiaus, vis dar yra socialinės komercijos lyderiai - daugiau nei pusė jų reguliariai perka šiuo būdu. Tačiau beveik trečdalis 60-ies metų amžiaus ir 17 proc. vyresnių žmonių taip pat naudojasi šia galimybe.
Remiantis tyrimu, Lietuvos vartotojai demonstruoja įvairų pirkimo elgesį, nors fizinės parduotuvės tebėra mėgstamiausia aplinka. „Nors jaunesnės, į skaitmenines technologijas linkusios kartos, natūraliai aktyviau naudoja socialinę mediją apsipirkimui, akivaizdu, kad vyresni vartotojai taip pat priima naujus kanalus.
Vartotojams vis dažniau migruojant iš vieno kanalo į kitą, mažmenininkams tampa vis svarbiau suprasti jų elgesį visoje pirkimo kelionėje, įskaitant tai, kaip klientai pereina iš vieno kanalo į kitą. Tyrimas rodo, kad beveik 40 proc. pirkėjų pirmiausia ieško informacijos internete, o galiausiai apsiperka fizinėje parduotuvėje.
Pasak T., „Internetinėse parduotuvėse duomenis rinkti lengviau, bet norint suprasti vartotojų, apsipirkinėjančių fizinėse parduotuvėse, elgesį, reikalingi nauji technologiniai sprendimai“.
„Adyen Retail Report“ tyrimą atliko bendrovė „Censuswide“, apklaususi 41 089 vartotojus iš įvairių pasaulio šalių (vyresnius nei 16 metų). Duomenys buvo renkami nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2025 m.
„Adyen“ yra finansinių technologijų platforma, kurią renkasi pirmaujančios įmonės. Vienu globaliu sprendimu teikdama kompleksines mokėjimo paslaugas, duomenimis pagrįstą informaciją ir finansinius produktus, „Adyen“ padeda įmonėms greičiau pasiekti savo tikslus.
„Adyen“ turi biurus visame pasaulyje ir bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip „Meta“, „Bolt“, „H&M“, „eBay“ ir „Microsoft“.
tags: #lietuviai #socialiniuose #tinlluose