Pensijų kaupimas yra finansinė veikla, kurios metu pensijų fonduose kaupiamos jų dalyvių lėšos investuojamos ir reinvestuojamos į vertybinius popierius bei vėliau panaudojamos pensijoms išmokėti. Pensijų kaupimas leidžia perskirstyti jo dalyvių pajamas jų gyvenimo ciklo laikotarpiais: darbingame amžiuje gaunamų pajamų dalis kaupiama ateičiai, kad šiomis lėšomis būtų garantuotos pajamos senatvėje (nedarbingame amžiuje).
Lietuvoje pensijų kaupimas pradėtas vykdyti 2004, jo organizavimo sąlygas ir tvarką nustato Pensijų kaupimo įstatymas (2003, nauja redakcija 2013). Pensijų kaupimo bendrovės (pensijų fondų valdymo ar gyvybės draudimo įmonės) valdo po kelis pensijų fondus, kurie skiriasi pajamų šaltiniais ir iš jų dalyvių surinktų lėšų investavimo strategijomis. Pensijų kaupimo bendrovės valdo savo dalyvių lėšas patikėjimo teise, šios lėšos yra atskirtos nuo kito bendrovės turto.
Pensijų kaupimo didžiausia dalis vykdoma antrosios pakopos pensijų fonduose, įmoką į apdraustojo asmens asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde sudaro dvi dalys: 3 % paties dalyvio įmoka nuo jo darbo užmokesčio ir 1,5 % papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kiti, vadinamosios trečiosios pakopos, pensijų fondai kaupia lėšas ir išmoka pensijas iš savanoriškų dalyvių įmokų.
Sulaukęs senatvės pensijos amžiaus antrosios pakopos pensijų fondo dalyvis įgyja teisę gauti iš jo pensijų išmokas. Už pensijų fonde sukauptą sumą jo dalyvis turi įsigyti draudimo bendrovėje anuitetą - iki gyvos galvos mokamą nemažėjančią periodinę išmoką (įsigyti anuitetą nėra privaloma, jei jo dydis būtų mažesnis už įstatymų nustatytą dydį - šiuo atveju sukaupta suma gali būti išmokama visa iš karto ar dalimis).
2019 viduryje Lietuvoje veikė penkios pensijų kaupimo bendrovės. Kartu jos valdė 40 antrosios pakopos pensijų fondų, kuriuose buvo apie 1,3 mln. dalyvių, jų bendras pensijų turtas sudarė apie 3,5 mlrd. eurų. Trečiosios pakopos pensijų fondų buvo 12, jie turėjo apie 66 000 dalyvių, o pensijų turtas sudarė 117,8 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo lygio nustatymo procesas
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Skolų Išieškojimas iš Atsiimtų Pensijų Pinigų
Jau po keleto mėnesių į gyventojų, nusprendusių atsiimti sukauptus II pakopos pensijų pinigus, sąskaitas ims plūsti pinigų pervedimai. Visgi, ne visiems tai bus gera žinia. Naujienų portalas Lrytas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją ir išsiaiškino, kaip bus nuskaičiuojamos skolos iš atsiimtų pensijų pinigų.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams. „Būdami valstybės įgalioti asmenys, antstoliai įgyvendina teismų ir kitų institucijų patvirtintus kreditorių reikalavimus. Antstolių pareiga - padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, kurių skolingi asmenys jiems negrąžina gera valia.
Anot D. Šnirpūnės, pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 dalį periodinės išskaitos iš nedarbingus šeimos narius išlaikančio skolininko pajamų, viršijančių minimaliąją mėnesinę algą, gali būti mažinamos po 10 proc. Taigi, šis palengvinimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai papildomos pensijos lėšos pervedamos asmeniui periodiškai (kas mėnesį).
Ji pažymi, kad areštuotoje asmens sąskaitoje visada paliekama minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD) atitinkanti suma, kuri nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos).
Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbuotojas ir teismas
Trys atvejai, kai skolų neišieškos
Teisingumo ministerija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.
Ministerija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui, kuriam nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d.
Patarimai Skolininkams
Pasidomėjus, ar skolininkai gali mėginti susitarti dėl skolos grąžinimo, kad nebūtų nuskaityta visa atsiimta II pakopos pensija, D. Šnirpūnė sako, kad skolininkas visada turi galimybę tartis su kreditoriumi dėl kitokios, nei numatyta įstatyme, skolų grąžinimo tvarkos.
„Gali būti sudaromos taikos sutartys su skolų grąžinimo dalimis grafikais ir pan. Jei kreditorius sutinka ir skolininkas pateikia antstoliui tai patvirtinantį dokumentą, antstolis turi pagrindą koreguoti išieškojimo proceso eigą. Jei kreditoriaus sutikimo nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimą taip, kaip numatyta įstatyme. Teisės keisti išieškojimo tvarką be kreditoriaus sutikimo įstatymai antstoliui nesuteikia.
Kaip aiškino D. Šnirpūnė, tai gali būti naudinga ir pačiam skolininkui, jei tarp jo pradelstų skolų esama tokių, kurioms skaičiuojamos teismo priteistos palūkanos (o jos skaičiuojamos dažniau nei kas antrame išieškojimo procese).
Taip pat skaitykite: Kada reikalinga nuolatinė slauga?
Visgi, pasak jos, sprendžiant iš duomenų apie oficialiai dirbančius skolininkus, papildomų pensijų lėšas atsiimsiančių skolingų asmenų skaičius neturėtų būti didelis. Mat oficialiai dirbančių skolininkų Lietuvoje tėra apie 20 proc.