Susirgus ir tapus laikinai nedarbingam, svarbu žinoti, kokios socialinės garantijos jums priklauso. Vienas iš pagrindinių klausimų - ligos išmokos dydis ir jo santykis su gaunamu atlyginimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojama ligos išmoka, kokie faktoriai ją įtakoja ir kokias teises turi darbuotojas.
Ligos Išmokos Apskaičiavimas
Pagal dabar galiojantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procentų išmokos darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis numato, jog asmens ligos pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius.
„Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. sausį, vertinamos 2022 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos“, - dėstė „Sodros“ atstovė.
Pavyzdys
Kitas pavyzdys galėtų būti darbuotojo, gaunančio stabilią X dydžio algą, numatytą darbo sutartyje. Pavyzdžiui, darbuotojas 8 mėnesius gavo stabilius X dydžio priedus prie bazinio X atlyginimo, o paskutiniuosius 3 mėnesius priedai buvo nebemokami ar mokami nevienodi ir sumažinti, tokiu atveju darbuotojui susirgus, išmokos dydis bus būti žymiai mažesnis nei darbuotojui gaunant stabilią algą pagal darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Darbdavio Mokama Išmoka
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jos teigimu, į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą nėra atsižvelgiama.
Ligos Išmokos "Grindys" ir "Lubos"
Anot „Sodros“ atstovės, ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
„Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Taigi, 2023 m. sausį vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10 eurų, o mėnesio išmoka - mažesnė nei 208 eurai. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio. Tad ligos išmoka už sausį negali viršyti 106 eurų per dieną arba 2218 eurų per mėnesį“, - nurodė M. Kozič.
Ji įvardijo, kad vidutinė dienos ligos išmoka praėjusių metų pabaigoje buvo 40,1 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,8.
Papildomos Apmokėjimo Sąlygos ir Rizikos
Tais atvejais, kai darbuotojui yra mokamas bazinis darbo užmokestis ir taikomos papildomos apmokėjimo sąlygos kaip priedai, priemokos, premijos ir kt., atsiranda rizika, jog šie papildomi apmokėjimai už darbą gali būti nevienodi ir nepastovūs, ypač, jei konkretus priedų ir kitų papildomų išmokų dydis nėra numatytas darbo sutartyje.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Darbo Sutartis ir Papildomi Užmokesčiai
Taigi, įsidarbinant į darbovietę, kurioje darbdavys prie fiksuotos algos siūlo papildomus užmokesčius, būtina atsižvelgti, už ką konkrečiai darbuotojui bus išmokėti numatomi priedai, priemokos ir premijos. Būtina išsiaiškinti, ar siūlomi papildomi priedai numatyti ir darbo sutartyje ir bus mokami už konkrečių darbų atlikimą, ar tik kaip paskatinimas už gerą darbą.
Šiuo atveju, sudarant darbo sutartį, kurioje numatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos, reikėtų atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu bus mokami priedai ar premijos. Jei darbo sutartyje bus nurodyta, jog darbdavys gali skirti premiją kaip motyvavimo priemonę, esant geriems darbo rezultatams bei kitoms aplinkybėms, t. y. pagal dabar galiojančio Darbo kodekso 233 straipsnį (pagal 2017-01-07 įsigaliosiantį DK 142 str.) kaip skatinimo priemonę, tai reiškia, kad darbdavys turės teisę tiek mokėti, tiek nemokėti šios premijos.
Taip pat paminėtina tai, jog priedų ir kitų papildomų išmokų nurodymas darbo sutartyje užtikrina kitas išvestines socialines garantijas, kaip asmens mokumo pagal gaunamą darbo užmokestį įrodymas, ketinant įsigyti būsto paskolas ar pan.
Ligos Išmokų Sistema: Skatinti Nesirgti
Paklausus, ar teisinga, kad ligos atveju kompensuojama tik dalis atlyginimo, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė (LBAA) Daiva Čibirienė nurodo, kad ligos išmoka yra kompensacija už negautas pajamas, kitais žodžiais, tai - draudimas. Taigi, iš ekonominio ir valstybės tvarumo požiūrio, ligos išmokų sistema turėtų skatinti nesirgti: „Jei išmokos būtų tokios, kad „apsimoka“ sirgti, gyventojai būtų daugiau motyvuojami nesaugoti sveikatos, nes ligos atveju jie neturi reikšmingų praradimų.“
Pašnekovės teigimu, jei gyventojas nori didesnės išmokos, jis gali draustis privačiai dėl ligos išmokos gavimo iš privataus fondo. Kuris, jos nuomone, kažin ar pasiūlytų didesnes išmokas, nei „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Ji priminė, kad „Sodrai“ nuo darbo užmokesčio mokamos pensijų socialiniam draudimui įmokos (8,72 proc.), motinystės socialiniam draudimui įmokos (1,81 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmokos (6,98 proc.) ir ligos socialiniam draudimui įmokos (1,99 proc.)
„Manau, joks privatus draudimo fondas nemokės didesnių išmokų, jei gautų draudimo įmokas taip, kaip dabar gyventojai moka nuo darbo užmokesčio. Labai norėtųsi dosnių socialinių garantijų, bet yra kitas klausimas - iš ko atimsime? Iš pensininkų? Iš motinystės išmokų? Nelabai yra iš ko atimti. Taigi, jei norima didesnių išmokų, reikia mokėti didesnes įmokas „Sodrai“. Kito kelio nėra“, - teigė pašnekovė.
Sprendimai ir Išeitys
Paklausta, kokie sprendimai šioje situacijoje būtų geriausi, D. Čibirienė atsakė, kad šiuo metu ligos išmokos apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiais. Tad jei iš ligos išmokų būtų išskaičiuojami sumažinti mokesčiai arba jos iš viso būtų neapmokestinamos, ligos išmokos padidėtų ir beveik nesiskirtų nuo darbo užmokesčio.
Kita išeitis, anot LBAA prezidentės, yra tiesiog sveikatos saugojimas. O norint neprarasti pinigų ligos atveju, reikėtų draustis papildomai privačiai dėl ligos išmokų gavimo arba tiesiog turėti santaupų keliems mėnesiams į priekį.
Bet tokia politika, D. Čibirienės teigimu, būtų labai nepatogi jaunoms šeimoms ar silpnos sveikatos asmenims, nes jie nespėtų sukaupti „didelio“ ligos išmokos biudžeto. Ji nurodė, kad šiuo metu tokių asmenų ligos išmokas finansuoja sveiki ir neturintys mažų vaikų mokesčių mokėtojai.
Pašnekovė pastebi, kad bet koks teisingumo ieškojimas atsiremia į empatiją ir kiek visuomenė nori dalintis: ar visuomenė sutinka, kad stipresnieji atiduoda silpniesiems su mintimi, kad tie silpnieji kažkada apsikeis vietomis su stipriaisiais.
Išmokos Didžiausios Tiems, Kurie Moka Mažiausiai
LBAA prezidentė priduria, kad pačioje ligos išmokų skaičiavimo sistemoje yra keistų dalykų, kuriuos panaikinus, jos nuomone, atsirastų daugiau lėšų mokantiems įmokas „Sodrai“.
Pavyzdžiui, net dabar, jei gyventojo pajamos kas mėnesį yra tik 20 eurų, kai jos gaunamos iš dviejų darbdavių (po 10 eurų iš kiekvieno), ligos atveju gyventojas gaus gerokai daugiau, nei kad buvo jo alga, t.y. po 8,83 euro per darbo dieną, kai išmoka bus mokama iš bendro „Sodros“ ligos išmokų fondo.
„Šioje vietoje yra visiška nesąmonė, bet taip yra daug metų. Taigi, jei tokio žmogaus liga truks 12 darbo dienų, toks gyventojas gaus mažiausiai 88 eurus, nors per metus sumokėjo mažiau nei 5 eurus mokesčių (po 0,4 eur/mėn.) dėl ligos išmokos gavimo. Tokio dosnaus draudimo norėtų visi, bet jį gauna tik tie, kurie moka mažiausius mokesčius“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Kada Mokama Ligos Išmoka?
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo Išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Pagalba Žmonėms Su Negalia
Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija.
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį.
Darbo Sutarties Nutraukimas Dėl Ligos
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ką Daryti, Jei Nebegalite Dirbti Dėl Sveikatos?
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Darbdavys Nori Atleisti Dėl Sveikatos Problemų
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.).
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Išeitinė Išmoka Nutraukiant Darbo Sutartį Dėl Sveikatos
Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Trumpesnė Darbo Diena Dėl Sveikatos Priežasčių
Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Darbo Krūvio Didinimas Sergant
Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią.
Gydymas Užsienyje ir Nedarbingumo Pažymėjimas
Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą).
Pensinis Amžius ir Nedarbo Išmoka
Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama.
II Pakopos Pensijų Fondo Lėšų Atsiėmimas Dėl Ligos
Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Profesinė Liga: Kur Kreiptis?
Kreipkitės į savo gydantį gydytoją. Jei jis įtars, kad Jūsų sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, nukreips darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gavęs šį aktą, darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
POLA Pacientų Gidai
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
tags: #ligos #ismoka #ir #atlyginimo #santykis