Lietuvoje kyla diskusijų dėl valstybės paramos senatvės pensijoms tradicinių religinių bendrijų dvasininkams. Siūlomos įstatymo pataisos, siekiančios padidinti išmokas, susiduria su ekonominiais ir socialiniais argumentais.
Siūlomos Įstatymo Pataisos
Grupė Seimo narių įregistravo Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma visiems pensinio amžiaus sulaukusiems tradicinių religinių bendrijų dvasininkams mokėti triskart didesnes išmokas iš valstybės kišenės.
Šiuo metu valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus, yra skiriama 360 litų per mėnesį išmoka. Priėmus pataisas ir išmoką padidinus iki trijų bazinės pensijos dydžių, valstybinė šalpos išmoka siektų 1080 litų.
Anot pataisų autorių, jomis siekiama užtikrinti teisę gauti tokią valstybinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias pajamas valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams.
Seimo narių pozicijos
LŽ kalbinti pataisų projektą pasirašę Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Valentinas Bukauskas neslėpė, kad rengti jas paskatino šį pavasarį kilusi dilema dėl būsimos išmokos į pensiją išeinančiam kardinolui Audriui Juozui Bačkiui. Tąkart paaiškėjo, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus garsiam dvasininkui kas mėnesį priklauso tik apie 200 litų siekianti išmoka.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
A. Mazuronis tvirtino, kad dvasininkų gaunamos išmokos yra labai mažos, todėl jas būtina didinti. Be to, kunigų atliekama funkcija yra kiek kitokia nei kitos dalies visuomenės, todėl valstybė jais turi pasirūpinti.
V. Bukauskas aiškino, kad įregistruotos įstatymo pataisos dar nereiškia, jog jos virs įstatymu. Jis tikisi, kad projektas Seime sukels nemažų diskusijų, gal bus priimta kiek kitokių sprendimų, bet viliuosi, jog jų tikrai bus. Į pensiją išėję dvasininkai yra mūsų valstybės piliečiai, jie tarnavo visuomenei, valstybė privalo jais pasirūpinti.
Kritika ir Abejonės
Ekonomisto ir sociologo Romo Lazutkos įsitikinimu, politikų užmojai vienai socialinei grupei tris kartus padidinti valstybės mokamas šalpos išmokas kažin ar būtų socialiai teisingas žingsnis.
Jo aiškinimu, išskirti vieną gyventojų grupę kaip ypač svarbią demokratinėse valstybėse vengiama, nes tai, kaip gyvensi senatvėje, turi priklausyti nuo to, kokias įmokas mokėjai iki senatvės.
R. Lazutka mano, kad politikams reikia apsispręsti dėl dvasininkų pensijų - ar dvasininkai įtraukiami į socialinį draudimą, kaip kiti Lietuvos gyventojai, ar jie naudojasi kokia nors kita savo susikurta sistema.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Anot jo, jei norima, kad dvasininkai gautų daugiau, nei gauna dabar kaip šalpos išmoką, jie turėtų mokėti įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą. O jei Bažnyčia pati susikuria savo sistemą, valstybei jau nereikėtų į tai kištis ir remti dvasininkų.
Jam linkusi pritarti ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė. Anot jos, pensinio amžiaus sulaukę asmenys, turintys teisę į šalpos išmoką, ją turėtų gauti vienodo dydžio. Vienos socialinės grupės išskyrimas neprisidėtų prie socialinio teisingumo.
Bažnyčios Parama Dvasininkams
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato duomenimis, Lietuvoje yra apie 840 katalikų kunigų. Tačiau visais jais pasirūpinama.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas aiškino, kad kiekviena šalies vyskupija yra nustačiusi savo tvarką, kaip rūpintis dvasininkų buitimi, jų sveikata ir kitais poreikiais, tačiau yra laikomasi bendro principo - jie išlaikomi Bažnyčios sąskaita.
Anot D.Chmieliausko, į šiuos fondus tam tikrą dalį bažnyčiose už mišias bei kitus patarnavimus surenkamų lėšų moka visi vyskupijos teritorijoje esantys katalikų dvasininkai. Prireikus iš šios kasos yra remiami tie, kuriems reikia paramos gydymui ar pragyvenimui, kai kunigai jau nebepajėgia aukoti mišių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
LŽ duomenimis, iš vyskupijose kaupiamų fondų mokamos išmokos garbaus amžiaus kunigams svyruoja nuo 500 iki 700 litų per mėnesį.
Laikoma, kad kunigas į pensiją išeina 75 metų, tačiau kada jam skiriamos išmokos iš šio specialaus fondo, priklauso ne tik nuo jo amžiaus, bet ir nuo sveikatos būklės. Kai kurie net ir sulaukę tokio amžiaus kuo puikiausiai sugeba vadovauti parapijai, atlikti kitas pareigas.
Valstybės parama ir socialinis draudimas
Lietuvoje valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos atstovė Vita Lyskoitienė, šiuo metu valstybės lėšomis iš viso draudžiami 605 šiai kategorijai priskirti asmenys.
Be to, dvasininkai draudžiami ir senatvės pensijos draudimu. Kaip nurodė „Sodros" atstovė Malgožata Kozič, ši nuostata taikoma tada, jei jie neturi pakankamo stažo senatvės pensijai gauti, negauna jokios socialinio draudimo pensijos, jų metinės draudžiamosios pajamos yra mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių algų suma.
Pasak jos, šiuo metu tokiu pensijos draudimu valstybės lėšomis draudžiami apie 900 žmonių - religinių bendruomenių dvasininkų.
„Už dvasininkus, draudžiamus valstybės lėšomis, mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai reiškia, kad jie kaupia stažą pensijai. Jie nėra draudžiami ligos socialiniu draudimu, tai yra susirgę negauna ligos išmokos", - nurodė „Sodros" atstovė.
Ministrų Kabinetas nepritarė įstatymo projektui, kuriuo siūlyta dvasininkams mokėti 3 bazinių pensijų dydžio (1080 litų) senatvės pensiją. Kunigai ir toliau turės pasitenkinti bazine pensija - maždaug 400 litų per mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė teigė, kad pasiūlymas dvasininkams mokėti didesnę nei tūkstančio litų pensiją buvo atmestas vengiant juos išskirti kaip privilegijuotą visuomenės grupę.
Pasak A. Aranauskienės, šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia maždaug 850 litų, taigi trisdešimt metų dirbęs ir socialinio draudimo įmokas mokėjęs žmogus priėmus pasiūlymą būtų gavęs mažesnę pensiją.
Bažnyčios Finansai ir Mokesčiai
Suskaičiuoti bažnyčių Lietuvoje valdomą turtą ir tikinčių žmonių aukų pagrindu gaunamas pajamas - beveik neįmanoma. Tačiau 15min pasidomėjo, kiek ir kokių mokesčių per metus sumoka visos Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos.
Pasak Kauno AVMI viršininkės Juditos Stankienės, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms mokesčių įstatymų nuostatos taikomos atsižvelgiant į sudarytas tarptautines sutartis.
2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Katalikų Bažnyčiai juridinio asmens statusą, o 10 straipsnyje nurodyta, jog juridiniai asmenys, išvardyti šios sutarties 2 straipsnyje, bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, yra apmokestinami tik atskirais atvejais.
Religinės bendruomenės gaunamos paramos apskaitą tvarko pagal savo kanonus, statutus ir kitus aktus, atsižvelgdamos į visuotinai priimtus apskaitos ir operacijų vertinimo kriterijus. Pelno mokestis taikomas tik religinių bendruomenių ūkinės komercinės veiklos pajamoms. Fizinių ir juridinių asmenų parama (aukos) nėra priskiriama religinių bendruomenių ūkinės komercinės veiklos pajamoms. Religinių bendruomenių gauta parama gali būti apmokestinta 15 proc. pelno mokesčio tarifu tik tuo atveju, jeigu ji yra panaudota ne pagal Labdaros ir paramos įstatymo nustatytą paramos paskirtį.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčiu (NTM) neapmokestinamas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Neapmokestinamas ir jų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims, ir įsigyjamas nekilnojamasis turtas (pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį pelno nesiekiančios organizacijos valdomą turtą ar jo dalį), neatsižvelgiant į jo naudojimo tikslus. Šiuo atveju kalbama apie šias tradicinėmis Lietuvoje pripažįstamas religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Pelno mokestis
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nuo 2010 metų religinės bendruomenės, įskaitant jų įsteigtas viešąsias įstaigas, kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, pelno mokestį moka tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų, kurios nėra skirtos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.
Jeigu religinės bendruomenės ūkinės komercinės veiklos pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, tai tokia religinė bendruomenė apmokestinamąjį pelną apmokestina taip: 7 250 Eur per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį - taikant 0 proc. mokesčio tarifą, o likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį - taikant 15 proc. tarifą.
Jeigu ūkinės komercinės veiklos pajamos didesnės kaip 300 000 Eur, tai visas apmokestinamasis pelnas, kuris nėra skirtas viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Trumpai tariant, tradicinės religinės bendruomenės NTM nemoka. Tačiau tuo atveju, jei, tarkime, Bažnyčia savo turimą nekilnojamąjį turtą išnuomoja, gauna nuomos pajamų - komercinės naudos, o gautas pajamas panaudoja ne sakralinei veiklai, o, pvz., nuomojamų komercinių pastatų renovacijai, tuomet turi sumokėti pelno mokestį.
Sumokėti mokesčiai
Kauno AVMI duomenimis, šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojamos 124 religinės bendruomenės ar bendrijos, mokančios mokesčius. Iki liepos 13 dienos į valstybės biudžetą jos buvo įmokėjusios 167 982 eurus. Didžiąją dalį šios sumos sumokėjo tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos - 152 527 eurus. Tokių bendruomenių ir bendrijų - 91.
Daugiausiai mokesčių dvasininkai valstybei atseikėjo 2008 metais - 338 992 eurus. Tuomet priskaičiuotos 179 mokesčius mokėjusios religinės bendruomenės ir bendrijos.
VMI nuo 2016 metų religinėse bendruomenėse atliko 8 kontrolės veiksmus, kurių metu nustatyta 54,5 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
Mokesčių deklaravimas
Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo išlaikymo lėšos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamos. Kitos dvasininkų (fizinių asmenų) gaunamos pajamos yra apmokestinamos įstatymų numatyta tvarka.
Pavyzdžiui, religinės bendruomenės dvasininkas dėsto tikybos pamokas valstybinėje švietimo įstaigoje ir iš švietimo įstaigai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų už šį darbą gauna atlygį. Tokios pajamos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Prievolė dvasininkams deklaruoti pajamas, pasak jos, gali atsirasti tais pačiais atvejais kaip ir visiems gyventojams, pavyzdžiui, gavus pajamų už nekilnojamojo turto pardavimą, jo neišlaikius 10 metų nuo įsigijimo ir pan.
Valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams bei vienuoliams privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir pensijų socialinis draudimas užtikrinamas valstybės lėšomis.
Tai reiškia, kad jiems nereikia mokėti nei PSD, nei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau jie gali gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, o sulaukę pensinio amžiaus - pensiją.
Kadangi dvasininkai valstybės lėšomis draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, susirgę ar susilaukę vaikų jie negauna ligos, motinystės (tėvystės) išmokų.
Jeigu dvasininko gautos draudžiamosios pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, per metus mažesnės nei 12 MMA (1 MMA - 400 eurų), tuomet trūkstama dalis primokama valstybės lėšomis. Jeigu pajamos didesnės, valstybės lėšų neprireikia.
Pensijų socialinis draudimas valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams arba vienuoliams taikomas tais atvejais, jei jie neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ar draudžiamųjų pajamų suma, kaip minėta, per kalendorinius metus yra mažesnė už 12 MMA.
Norint, jog būtų suteiktas draudimas, dokumentų pateikti „Sodrai“ nereikia. Tai, jog dvasininkas ar vienuolis yra draudžiamas asmuo, nusprendžiama pagal religinių bendruomenių centrinės vadovybės pranešimus „Sodrai“.
Mokesčių mokėjimas ir socialinės garantijos dvasininkams:
| Mokestis/Draudimas | Ar taikoma? | Pastabos |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) | Ne | Tradicinėms religinėms bendruomenėms |
| Pelno mokestis | Taip | Nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų |
| Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) | Taip | Užtikrinamas valstybės lėšomis |
| Pensijų socialinis draudimas | Taip | Užtikrinamas valstybės lėšomis, jei atitinka kriterijus |