Artėjant Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, ligonių kasos primena vyresnio amžiaus žmonėms apie medicinines paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kurios garantuojamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams. Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja beveik trečdalis gyventojų.
Profilaktiniai patikrinimai - raktas į gerą sveikatą
„Pas gydytoją reikia kasmet lankytis profilaktiškai, kad būtų galima užbėgti ligoms už akių. Atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat labai svarbu pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas dėl krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio, patikrinti akis dėl glaukomos ir kataraktos, pasiskiepyti nuo gripo, koronaviruso ir pneumokoko. Jeigu anksti nustatoma rizika susirgti ar liga diagnozuojama pradinės stadijos, galima išvengti sunkių ligos padarinių.
Ligonių kasų specialistai taip pat primena, kad kartą per metus suaugusiems pacientams profilaktiškai šeimos gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims - krūtų apžiūrą ir apčiuopą, ir kt. Vyresniems nei 65 metų žmonėms papildomai kasmet profilaktiškai turi būti atlikta regėjimo aštrumo patikra ir bendras šlapimo tyrimas, tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, o jaunesniems tai atliekama kas 2 metus.
Dėl ligų prevencijos programų:
- Dėl krūties vėžio kas 2 metus gali tikrintis 50-69 m. (imtinai) moterys.
- Kas 2 ar 5 metus dėl prostatos vėžio - 50-69 m. (imtinai) vyrai (nuo 45 m., jei šia liga sirgo tėvas ar broliai).
- Kas 2 metus dėl storosios žarnos vėžio - 50-74 m. (imtinai) vyrai ir moterys.
Dantų protezavimo kompensacijos
„Dabar žmonėms nereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir lūkuriuoti kompensacijos. Tereikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Nustatęs, kad pacientui priklauso kompensuojamasis dantų protezavimas, gydytojas jį užregistruoja sistemoje. Tada žmogus iš karto gali kreiptis dėl dantų protezavimo į pageidaujamą gydymo įstaigą, dėl šių paslaugų sudariusią sutartį su ligonių kasa“, - paaiškina I.
Taip pat skaitykite: Ligonių kasų parama ortodontijai
Pasak jos, kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje yra daugiau nei 1 tūkst. Senatvės pensijos amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojama apie 670 eurų dantų protezavimo išlaidų. Tam tikrais sudėtingesniais medicininiais atvejais ar po burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos gydymo su gydytojų konsiliumo pritarimu gali būti kompensuojama iki 2 062 eurų. Paslaugos turi būti suteiktos per 3 metus nuo teisės jas gauti įgijimo ir žmogaus užregistravimo sistemoje.
Dantų protezavimo paslaugos vyresniems gyventojams labai reikalingos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais jomis pasinaudojo beveik 83 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo sulaukę senatvės pensijos amžiaus, taip pat asmenys su negalia. Iš PSDF už dantų protezavimą pernai sumokėta per 56 mln.
Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Gydytojo išrašytų kompensuojamųjų vaistų bazinė kaina visiems pacientams kompensuojama 100 proc., t. y. Už išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir MPP visai neturi mokėti žmonės nuo 75 metų - jiems kompensuojamos ir vaistų priemokos.
Nuo praeitų metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios kaupia priemokų už pigiausius vaistus krepšelį. Sukaupus nustatytą priemokų krepšelio sumą (šiuo metu 48,33 euro), vėliau, iki metų pabaigos, už pigiausius vaistus šiems pacientams vaistinėje priemokų mokėti nereikia. Ši priemonė 63 tūkst. Lietuvos pacientų pernai vos per pusmetį padėjo sutaupyti 2 mln.
Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja beveik trečdalis gyventojų. Jie gali rinktis iš 1 850 vaistinių preparatų ir 962 medicinos pagalbos priemonių.
Taip pat skaitykite: Ligoninės priėmimas: pensininko pažymėjimas.
Ką reikia žinoti prieš išsirenkant tinkamiausią?
Dažniausiai kylantys klausimai:
Kas turi teisę įsigyti kompensuojamuosius vaistus?
Kompensuojamuosius vaistus ir kitas kompensuojamąsias medicinos priemones įsigyti gali tik tie asmenys, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jiems medikamentus skiria šeimos gydytojas ar specialistas. Vaistai pacientams išrašomi į oficialų dokumentą - kompensuojamųjų vaistų pasą.
Kokie vaistai yra kompensuojami?
Lietuvoje registruoti kompensuojamieji vaistai yra įtraukti į du pagrindinius sąrašus. Pirmojo sąrašo sudarymo esmė - kompensuoti tam tikrus kriterijus (ligų paplitimą, įtaką gyventojų sveikatai) atitinkančių ligų gydymą. Į antrąjį kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiami dažniau vartojami vaistai. Čia atsižvelgiama į atskirų socialinių grupių pacientų finansines galimybes. Prie tokių grupių priskiriami vaikai, pensininkai, neįgalieji.
Kiek tai kainuoja pirkėjui?
Bazinė vaisto kaina gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų - likusią dalį moka pirkėjas. Dažnai stebimasi, kodėl tas pats kompensuojamasis vaistas vienoje vaistinėje kainuoja mažiau, o kitoje - daugiau. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi maksimalias kompensuojamųjų vaistų kainas. Vaistinės įvairių akcijų metu stengiasi pasiūlyti savo klientams mažiausias kainas, todėl ir atsiranda kainų skirtumas.
Visus kompensuojamųjų vaistų sąrašus galite rasti Valstybinės ligonių kasos internetiniame portale www.vlk.lt
Taip pat skaitykite: Kompensuojama slauga Lietuvoje
Kaip išsirinkti?
Dažnas klausimas į vaistinę atėjusiems ir iš anksto nenusprendusiems, kokius vaistus įsigyti žmonėms. Šiuo metu bene kiekvienoje vaistinėje prie kasos galima rasti pasirinkimo procesą palengvinantį monitorių. Jame rodomas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, kurio pirmoje eilutėje pateikiami pigiausi kompensuojamųjų vaistų variantai su mažiausia priemoka. Brangesni medikamentai nurodomi priemokos didėjimo tvarka - žemiau.
CAMELIA vaistininkė Zita Janušauskienė teigia, kad vaistininkai turi būti pasiruošę padėti pirkėjui išsirinkti tinkamiausią variantą: paaiškinti apie vaistų sudedamąsias dalis, patarti, į ką reikia atkreipti dėmesį. „Galutinį sprendimą, kokius vaistus pasirinkti, visgi turi priimti pirkėjas. Tuomet mes tik nurodome, kaip juos reikia vartoti“.
Z. Janušauskienė pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausiai perkami vaistai diabetui gydyti, kraujospūdžiui reguliuoti ir žiemos metu itin aktualūs - antibiotikai vaikams nuo peršalimo ligų.
Vaistininkė apie kainos ir kokybės santykį
Rinkdamiesi vaistus analizuojame ir pastebime, skiriasi ne tik vaistų gamintojai, pakuotės, pavadinimai, bet ir kainos. Ar didesnė kaina garantuoja aukštesnę kokybę? Nebūtinai. Vieną bendrinį pavadinimą turintiems ir vieną vaistų grupę sudarantiems vaistams gamintojai dažnai suteikia skirtingus pavadinimus. Nors jų kainos skiriasi, vaistų pagrindas - veiklioji medžiaga, yra ta pati. Dėl šios priežasties, pasitardamas su vaistininku, kiekvienas gali pasirinkti tokį vaistą, kurio priemoka yra mažesnė.
Pasak Z. Janušauskienės, paprastai brangiausius vaistus linkę rinktis žmonės, kurie galvoja, kad kokybė priklauso nuo kainos, tačiau tai tik mitas. „Nereikia bijoti pirkti pigesnių vaistų, neva jie nepakankamai kokybiški. Visi vaistinėse parduodami medikamentai patikrinti klinikiniais tyrimais ir yra patikimi“, - atkreipti dėmesį į mažiau kainuojančius vaistus pataria vaistininkė.
Prieš einant pirkti kompensuojamųjų vaistų, verta peržvelgti įvairių vaistinių reklaminius ledinius ar jų internetinius tinklalapius. Kam permokėti, jei galima įsigyti pigiau?
tags: #ligoniu #kasos #kompensacija