Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, aeimai sprsti savo socialines problemas pagal js galimybes ir jiems dalyvaujant, ne~eid~iant ~mogiakojo orumo ir didinant js atsakomyb, pagr/st asmens, aeimos ir visuomens bendradarbiavimu. Socialinis darbas viena ia naujausis pa galbos ~mogui profesijs Lietuvoje.
Socialinis darbuotojs profesi ns patirties studijos teikia galimyb pra turtinti socialinio darbo teorij, numatyti konsultacijos, kaip profesins pagalbos, metodo taikymo perspektyvas. Socia linis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sveikaudami ir papildydami vienas kit.
Socialinis ir ekonominis šalies vystymasis yra esminis harmoningų žmogaus santykių su visuomene, jo pilnaverčio socialinio funkcionavimo garantas. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos ssocialinę pažangą ir gerovę, planuojant socialinio vystymo priemones, bei socialinių paslaugų infrastruktūrą. Pasaulyje vis labiau įsitvirtina žmogaus socialinės raidos koncepcija, kurią 1990 m. pateikė Jungtinių Tautų Vystymo Programa.
Žmogaus teisės ir žmogaus raida yra dinamiškos, viena nuo kitos priklausančios bei vien kitą papildančios sąvokos. Žmogaus socialinės raidos ir teisių integracija praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. JJos apima bendrą teisę ir atsakomybę už pagrindinius individo, visuomenės ir valstybės sugebėjimus gyventi pilnavertį gyvenimą.
Graikų kalboje žodis “problema” reiškia užduotį. Turėti problemų yra nnormalu. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos piliečiai prisiėmė atsakomybę tiek už savo asmeninį gyvenimą, tiek už valstybės kūrimą bei stiprinimą. Konstitucija užtikrina kiekvienam piliečiui lygias teises, tačiau valstybė ne visada yra pajėgi užtikrinti sąlygas pasinaudoti šiomis teisėmis.
Taip pat skaitykite: Socialinio išmokimo teorijos taikymas
Nors pagrindinės socialinės ekonominės teisės yra garantuojamos - teisė gauti minimalias pajamas ir teisė gauti ssocialinę apsaugą - žmonės kol kas nėra visiškai apsaugoti nuo benamystės, nedarbo bei skurdo. Ilgą laiką socialinės paslaugos buvo ta socialinės paramos sritis, kuriai buvo skiriama mažiau dėmesio. Tačiau jos svarba nuolat didėja, kadangi žmonėms, gaunantiems tiek mažas tiek dideles pajamas, socialinės paslaugos yra reikalingos. Kita vertus, vyksta spartus visuomenės senėjimo procesas ir vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau prireikia socialinių paslaugų.
Suirus Sovietų Sąjungai, visuomenėje vykstantys socialinių struktūrų persitvarkymas paaštrino daugelį socialinių, psichologinių ir ekonominių problemų, palietusių iš esmės kiekvieną šeimą, kkiekvieną visuomenės narį. Todėl iškilo socialinės pagalbos, socialinio gyventojų orientavimosi dinamiškai besivystančioje aplinkoje būtinybė. 1990 spalio mėnesį Lietuvos Seimui priėmus Valstybinį socialinio aprūpinimo pagrindų įstatymą, buvo pradėta socialinės apsaugos reforma.
Nors pagalba sutrikusios psichikos asmenims pasaulyje teikiama jau nuo neatmenamų laikų, tačiau moksliniai pagrindai jai buvo padėti tik XIV a. Tuo metu pradėjo sparčiai vystytis psichiatrijos mokslas: imta klasifikuoti psichines ligas ir mėginta jas gydyti moksliniais pagrindais. Po II Pasaulinio karo daugumoje išsivysčiusių valstybių įvyko daugiau ar mažiau radikali sutrikusios psichikos žmonėms skirtų tarnybų reforma, nukreipta į decentralizaciją.
Daugumai būtinoji psichiatrinė, socialinė ir kitokia pagalba buvo pradėta teikti natūralioje jų gyvenamoje aplinkoje (bendruomenėje). Užsienio valstybių patirtis rodo, kad ši reforma yra sudėtinga. Jai reikia rimtai pasiruošti ir ryžtingai ją vykdyti. Negalima uždaryti centralizuotų įstaigų, neparengus visuomenės tarnybų. Socialinis darbas - tai bazinė samprata, kuri identifikuoja eilę disciplinų, atskleidžiančių pagalbos ir tarpusavio pagalbos bendruomenėje procesą.
Atstovaudama eilei disciplinų, ši žinių sritis siekia suformuoti būsimiesiems specialistams visuomeninę sampratą apie pagalbos eesmę visuomenėje, įvairių gyventojų kategorijų palaikymo metodus, suteikti būtinų žinių apie asmenybės nesugebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų. Šiuo požiūriu socialinis darbas kaip mokomasis dalykas nukreiptas asmenybės struktūrų, įvairių profesijų formavimui.
Taip pat skaitykite: Stipriosios motinystės pusės pagal Zodiaką
Socialinio darbo turinį sudaro daug tarpusavyje susijusių medicininių, sosialinių, sanitarijos ir higienos, socialinių ekonominių, socialinių psichologinių, pedagoginių, teisės pagalbos šeimai, individui, organizacijai, žmonių bendruomenei, miestui, regionui, veiksnių darančių įtaką teisės pažeidimų profilaktikai, individo socialinei reabilitacijai ir adaptacijai šeimoje bei už jos ribų. Nuolatinis dėmesys šioms sritims įgalintų geriau puoselėti somatinę, psichologinę, dorovinę, visuomenės sveikatą, laiduojančią kiekvieno jos nario darbingumą, ilgaamžiškumą, asmenybės gabumų plėtrą nepakiankiant individo sveikatai.
Šių dienų visuomenėje pastebimas pasaulėžiuros kitimas, idealų erozija, dvasinė tuštuma. Tokiame kontekste naujai įsivaizduojama socialinio darbo, socialinės pedagogikos, socialinės edukologijos paskirtis, iš principo naujas požiūris į socialinį - kultūrinį judėjimą, susijusį su intelektualiniu ir doroviniu visuominės ugdymu, socialine, edukacine ir dvasine pagalba jiems.
Dirbant socialinį darbą svarbu vadovautis pagrindiniais socialinio darbo principais (pagal Felix P.):
- Individualumas.
- Jausmų išreiškimo poreikis.
- Profesinė jausmų, emocijų komtrolė.
- Priimtinumas.
- Vengti klaidingo vertinimo.
- Apsisprendimas.
- Profesinė paslaptis.
Teikiant pagalbą sutrikusio intelekto asmenims svarbu laikytis normalizacijos principo. Kasdieninė įstaigos personalo ir gyventojų veikla turi kuo labiau priminti šeimos gyvenimą natūraliomis sąlygomis. Didelis dėmesys socialinėje veikloje skiriamas individualiam darbui su klientu. Tai kryptys, vertybių sistema, praktikos rūšis, naudojama socialinių darbuotojų, teikiant pagalbą individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines - ekonomines problemas, palaikant individualų ryšį su jais.
Daugelis socialinių darbuotojų šį metodą supranta kaip klinikinį darbą. Socialinis darbas su klientu, tai kelių sistemų sąveika. Pagal Perlman - esminė sąvoka yra žmogus ir jo situacija. Į individą žiūrima per visų prizmę - šeimą, draugus, aplinką ir t.t.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Seimo rinkimai: socialinių tinklų vaidmuo
- bendrumo tarp kliento ir aplinkos reikalavimų suvokimas. Pirmo interviu metu socialinis darbuotojas turi suvokti, ką mano klientas ir jis pats apie situaciją.
- identifikuoti ir patikrinti kliūtis, kurios trugdo problemos sprendimui.
- socialinis darbuotojas turi perteikti socialinį įvaizdį apie save, kaip sėkmingai funkcionuojantį specialistą.
- apibrėžti reikalavimų ir situacijos ribas, kuriose vyksta bendravimas. Santykis turi būti profesinis ir tai turi suvokti klientas.
Svarbu, taisyklės, kurių laikosi klientas ir socialinis darbuotojas būtų abiejų aptartos. Dirbant su individu, dažnai pabrėžiami pokyčiai jame, už jo plinkos. Tačiau nereikia pamiršti, kad žmogus sunkiai keičiasi.
Socialinis darbuotojas teikdamas socialines paslaugas turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsena ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Turi sugebėti vertinti jų veiklą ir jos rezultatus. Privalo sugebėti užtikrinti socialinę- psichologinę paramą socializuojant pensionato kontingentą.
Socialinis darbuotojas pensionate yra tarpininkas tarp asmens, kolektyvo, grupės bei visuomenės, turi aiškinti gyventojo teises bei pareigas pensionate, visuomenėje, ginti jo teises. Socialinis darbuotojas pensionate turi mokėti planuoti savo darbo llaiką, jo profilaktinės veiklos procese didelę reikšmę turi dokumentų vedimas.
Aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, veiklos rūšys, fiksuojamas pasiektas progresas, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Socialinio darbuotojo pagrindinė funkcija teikti socialines paslaugas. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiasias. Bendrosios socialinės paslaugos - tiesiogiai asmenims teikiamos paslaugos, specialiosios - paslaugos, teikiamos asmenims globos tikslais įstaigose . Šios dvi socialinių paslaugų grupės skirstomos į stacionarines ir nestacionarines paslaugas.
Nestacionarines sudaro institucinės ir neinstitucinės paslaugos, o stacionarinės paslaugos teikiamos senelių globos įstaigose, vaikų globos įstaigose ir žmonių su negalia globos įstaigose. Bendrųjų socialinių plėtojimas yra svarbus žingsnis teikiant socialines paslaugas. Labai svarbu, kad socialinių paslaugų srityje dirbantys žmonės turėtų specialų pasirengimą.
Šiuo metu socialinių paslaugų gavėjams labai trūksta informacijos apie teikiamas socialines paslaugas. Stėvininkų pensionatas įsteigtas remiantis Socialinės apsaugos ir darbo steigimo aktu, suderintu su Finansu ministerija. Pensionato veiklos pagrindinis uždavinys yra teikti gyventojams socialines, psichologines, kultūrines, dvasines, buitines - materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas sąlygas socialinei, medicininei ir pprofesinei reabilitacijai.
Strėvininkų pensionatas skirtas gyventi suaugusiems (nuo 18m.) asmenims su psichikos ir proto negalia. Mes žinome, kad asmenybė vystosi konkrečioje istoriškai susiformavusioje gyvenimiškoje aplinkoje, veikiama socialinių visuomeninių veiksnių. Tik gyvendamas visuomenės kuriamoje socialinėje ir materialinėje aplinkoje, žmogus gali tapti visuomeniškai aktyviu subjektu.
Be visuomenės tarpininkavimo jis negalėtų susiorientuoti savo aplinkoje, elgtis pagal jos reikalavimus ir kartu pats ją formuoti. Taigi pagrindiniai socializacijos proceso elementai yra individas ir jo aplinka. Socializacijos esmė ta, kad ji formuoja žmogų, kaip visuomenės, kuriai jis priklauso, narį.
Kiekviena visuomenė stengiasi formuoti jai tinkantį žmogų, visuomenės socialinius, kultūrinius, religinius, etinius idealus. Žmogaus socializacija sėkminga tada, kai kartu tobulėja ir jo asmenybė. Socialinio darbo srityje kiekvienas pensionatas vadovaujasi savo filosofija, tam tikromis dvasinėmis vertybėmis, kurios suteikia įstaigai individualumą, o gyventojui saugumą ir namų jaukumą.
Pencionatai turėtų diferencijuotis ppagal sutrikimų pobūdį, nes chroniška psichikos liga (dažniausiai šizofrenija) ir protiškai atsilikęs asmuo, kuris šiuolaikiniu požiūriu psichikos liga neserga, reikalauja labai skirtingos reabilitacijos ir užimtumo programos. Strėvininkų pensionate gyvena 252 gyventojai su psichikos raidos sutrikimais. Turime 13 socialinių grupių į kurias apjungta 176 gyventojai.
Globa buvo reorganizuota 1994 m. Buvo sudaryta socialinės ir profesinės reabilitacijjos programa. Socialinio darbo svarbai ir būtinumui skiriamas labai didelis dėmesys. Žmogaus gyvenimą įtakoja labai daug veiksnių ir labai svarbu kompleksinis ir kokybiškas veiksmų sprendimas. Mūsų įstaigoje globos veikla grindžiama komandinio darbo principu.
Pastebėjome, kad bendradarbiavimas yra labai svarbus gerai dirbančios komandos bruožas. Tam būtini kiekvieno darbuotojo geranoriškumas, tolerancija, įgūdžiai ir žinios. Atskirų padalinių veikla nukreipta gyvenimo kokybės gerinimui, kliento saviraiškai, jo interesų realizavimui.
Didelis dėmesys socialinėje veikloje skiriamas individualiam darbui su gyventoju, tai viena iš efektyviusių socialinio darbo formų. Norint padėti žmonėms su psichine negalia reikia mokyti juos bendravimo ir socialinių įgūdžių, tam kad galėtų išreikšti save, išmoktų bendrauti, nesijaustų vienišas.
Išmokę adekvataus bendravimo ir socialinių įgūdžių gyventojai pradeda realiai save suvokti, atranda savo galimybes ugdymui, darosi savarankiškesni, laisvesni ir atsakingesni. Tam, kad vyktų efektyvus gyventojų ugdymas, būtina tobulinti ir kurti naujas gyventojų ugdymo programas, kurios užtikrintų savianalizę, auklėjimą, meno poreikį, religinius jausmus.
Strėvininkų pensionate yra vykdomas sistemingas ugdomosios veiklos programos įgyvendinimas. kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Pensionate gyventojai gali save realizuoti teatrinio meno būreliuose, sporto, muzikos - terapijos būreliuose, meninės kūrybos - dailės, mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo būreliuose.
Mokomi pažinti grožį per gamtos sampratą, prižiūrėdami ir puoselėdami savo gėlių darželiį , parką. Lytinis švietimas. Jo metu mokoma pažinti žmogaus kūną, lyčių skirtumą, leidžiant žmonėms visapusiškai pažinti pasaulį. Žmogaus gyvenime seksualinis potraukis vaidina didelę reikšmę. Tai svarbus dviejų asmenų bendravimo lygmuo - taip bendraudami gyventojai praturtina vvienas kito gyvenimą.
Savarankiškumo ir atsakomybės mokymas Strėvininkų pensionate labai ryškus. Klientai mokomi tvarkyti savo buitį. Sekmingai mokomi atsakomybės už save, draugus, aplinkinius. Praktinės veiklos procesui didelę reikšmę turi tinkamas dokumentų vedimas.
Aprašoma ir įvertinama kliento būsena, nustatomas paslaugų tinklas, analizuojama veiklos rūšys, planai, fiksuojamas pasiektas progresas, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Socialinis darbuotojas turi mokėti planuoti savo darbo laiką. Įstaigoje yra sudarytas socialinio darbuotojo darbo laikoritmo planas.
Jame konkrečiai nurodytas darbo laikas, kada dirbami darbai. Pastebėjome, kad daugiau laiko lieka bendravimui su gyventojais, individualiam darbui. Naujai aatvykusiems į Strėvininkų pensionatą gyventi yra sudaryta adaptacijos programa, pagal kurią gyventojas lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje, patirdamas kuo mažesnį diskomfortą.
Surenkama duomenų bazė apie klientą, kuri susideda iš informacijos apie sveikatą, socialinę būklę dabar ir praeityje. Nustatomos problemos ir sudaromi darbo planai. Einant metams vis daugiau socialinių paslaugų teikiama pensionato gyventojams. Analizuojama ir kuriama materialinė bazė, kuri užtikrina kokybišką socialinių paslaugų teikimą savo gyventojams.
Jis tampa pilnaverčiu įstaigos gyvenimo dalyviu. Socialinių paslaugų tinklas kiekvienais metais plečiasi. Dirbantys socialinį darbą turi suprasti kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje funkcionuoja individas. Tam reikalingas didelis kompleksas žinių. Institucijos veiklai teigiamos įtakos turi aplinka su kuria ji nuolat sąveikauja(bendruomenė).
Šalia ęsanti pagrindinė 10 - metė mokykla noriai bendrauja su pensionato gyventojais įvairių švenčių metu, rengiami bendri koncertai, išvykos. Prabėgo penki sudėtingi ir llabai reikšmingi metai pensionatogyventojams.
Bendradarbiavimas Socialiniame Darbe
Bendradarbiavimas tai darbas kartu, sujungus intelektines jgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo primimas. Kalbiniu po~ikriu svoka bendradarbiauti kildinama ia lotyniako ~od~io cooperari bendradarbiauti (daryti k bendromis jgomis).
Visuotinje lietuvis enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibkdinamas kaip asmens arba socialinis grupis bendravimas siekiant padti realizuoti vienas kito poreikius. is poveik/ kitiems individams ar js grupms bei js atsakomj reakcij. Bktent bendradarbiaudami ~mons ar js grups veikia vieni kitus, prisitaiko prie kito veiksms, situacijos, supranta ais veiksms prasm, pasiekia atitinkamo solidarumo bei sutarimo.
Bendradarbiavimas gali bkti laikinas ir nuolatinis, privatus ir vieaas, formalus ir neformalus. Bendradarbiavimas yra integrali ~mogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo ~mogaus aktyvumo, jo gebjimo mokytis pritaikant savo patirt/. (Ivanauskien V., 2009) Be to, bendradarbiavimo sveika yra pripa~/stama idealia sveikos forma, kai susilieja bendravimas ir veikla.
Socialiniuose moksluose bendradarbiavimas apibr~iamas kaip socialins sveikos (lotyniakas atitikmuo interakcija ) forma, naudojama siekiant: a) organizuoti bendr partneris veikl ir derinti bendrus veiksmus, vienyti individualias pastangas, t. y. iant vienas kit. Bendradarbiavimo sritys atitinkams veiks sistemos kkrimas ir partneris gers santykis sukkrimas yra reikamingos ir svarbios socialiniame darbe.
Bendradarbiavimas yra priemon, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, /gkd~iais ir patirtimi. Tai galima daryti per neformalius kontaktus, kuriuos u~mezga atskiri ~mons arba grups, arba tai gali vykti per formalias struktkras, pavyzd~iui, naryst Lietuvos socialinis darbuotojs asociacijoje ir pan. iant idjomis, informacija, ~iniomis, nuomonmis, patirtimi ir resursais.
`is procesas padeda u~megzti gerus darbinius ryaius ir palankius santykius tarp ~monis, grupis ir organizacijs. Bendradarbiavimo ir kontakts palaikymo vert ir pranaaumai didja labiau, kuo aktyviau aioje veikloje dalyvaujama. J. Cashmore (1997) teigimu, institucijs bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotojs pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim.
Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojs tarpusavio palaikymas. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didel tikimyb priimti skubot sprendim. Da~niausiai nebendradarbiaujant nra ~inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iakyla tam tikrs paslaugs pasikartojimo arba visai js nebuvimo problema.
J. Cashmore (1997) akcentuoja, kad tarpinstitucinis koordinuotas darbas iavieaina tokias problemas: profesionalis /gkd~is stok, /statyms spragas, organizacinius trkkumus, profesin iatverm bei iateklis stok. Anot D. W. Johnson, K. A. Smith ir kt. 1. Teigiama tarpusavio priklausomyb. 2. Skatinanti sveika. 3. Individuali atsakomyb. 4. Socialiniai gebjimai. 5. Grupiniai procesai.
Periodiakai analizuojami bei reflektuojami bendradarbiaujant vyk procesai, numatoma tolesn galimyb juos tobulinti. Kelis partneris lygiavertis bendradarbiavimas gali bkti suprantamas ir kaip partneryst. Partnerysts svoka /galina bendruomenes /neati savo / socialinis demokratinis struktkrs pltojim, joje pripa~/stamas viss visuomens sektoris tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudtings socialinis, ekonominis ir politinis problems sprendim.
Partneryst sukuria patys bendradarbiaujantys subjektai, todl ji priklauso nuo partneris bendros veiklos /prasminimo. Kiekviena partneryst yra unikali, nes partneriai turi /vairi veiklos patirt/, skiriasi js poreikiai ir vertybins orientacijos, taip pat nevienodos yra ir veiklos slygos. Kaip teigia A. G. Raiaien (2008), partneryst tai intensyvios organizacijs sveikos forma, skirta problemoms sprsti.
Partneryst kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp viss naris. Partneriai ne tik dalijasi informacija, bet ir remia vieni kitus bendroje, planuojamoje veikloje. Partnerysts veiklos rezultatai yra analizuojami ir vertinami, o priimant sprendimus dalyvauja dauguma naris. Pagrindiniai partnerysts principai: pagarba, lygiateisiakumas ir geranoriakumas teistiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriakumas ir realus /sipareigojims vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, beaaliakumas; tarpusavio kontrol ir atsakomyb; bendradarbiavimo metods ir forms kompleksiakumo taikymas.
Bkti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiakia drauge dalyvauti (/traukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (/sipareigojimas), perteikti (bendravimas). Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikis realizavimas, bendras tiksls siekimas bei problemos sprendimas.
Bendradarbiavimo procedkra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos u~mezga atskiri ~mons arba grups, arba per formalias struktkras.
Socialinis darbas viena ia naujausis pa galbos ~mogui profesijs Lietuvoje. Socialinis darbuotojs profesi ns patirties studijos teikia galimyb pra turtinti socialinio darbo teorij, numatyti konsultacijos, kaip profesins pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.
tags: #zodis #perspektyva #socialinis #darbas