Pirmoje XXa. pusėje psichologijoje vyravo bihevioristinė teorija. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kognityvinę mokymosi teoriją, apibrėšime jos pagrindinius principus, aptarsime įvairių autorių indėlį ir panagrinėsime praktinį pritaikymą. Kognityvinė mokymosi teorija yra svarbi švietimo, psichologijos ir kitose srityse, siekiant geriau suprasti, kaip žmonės įgyja žinių ir įgūdžių.
Mokymasis yra nuolatinis elgesio arba fizinės ir psichinės veiklos pakitimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su įgimtomis fiziologinėmis reakcijomis. Tai procesas, kuris vyksta dėl ankstesnės patirties ir veiklos.
Kognityvinė mokymosi teorija, atsiradusi kaip atsakas į biheviorizmą, pabrėžia pažinimo svarbą mokymosi procese.
Pagrindiniai Mokymosi Aspektai
Norint suprasti mokymosi procesą, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių aspektų:
- Elgesio pakitimai: Mokymasis visada susijęs su elgesio pokyčiais.
- Pastovumas: Šie pakitimai turi būti sąlygiškai pastovūs, atskiriant juos nuo momentinių pokyčių, sukeltų nuovargio, cheminių medžiagų ar brendimo.
- Praktika ir patirtis: Mokymasis visada yra praktikos arba patirties rezultatas, reikalaujantis pakartojimo.
- Pastiprinimas: Patirtis arba praktika turi būti pastiprinta, stiprinant veiksmus, kurie veda prie tikslo.
Biheviorizmas ir Kognityvinės Teorijos
Biheviorizmas teigia, kad mokymasis yra elgesio formavimo mechanizmas, kurį lemia aplinka, gretimumo ir pastiprinimo principai. Klasikinis ir operantinis sąlygojimas yra pagrindiniai būdai, kuriais formuojamas naujas elgesys.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Kognityvinės elgesio teorijos atsirado kaip priešprieša biheviorizmui, pabrėždamos atminties sistemos svarbą kaip informacijos procesoriaus, o anksčiau įgytas žinias - kaip mokymosi pagrindą.
Socialinio Išmokimo Teorija
Socialinio išmokimo teorijos pabrėžia mokymosi socialinį kontekstą. Imitacija, mokymasis stebint ir modeliavimas yra svarbūs elementai, aiškinantys žmonių elgesį. Stebėdami kitų žmonių elgesį ir jo padarinius, mes gauname informaciją, kurią apdorojame ir priimame sprendimus, kaip veikti panašiomis aplinkybėmis.
Kognityvinės asmenybės teorijos, atstovaujamos A. Banduros, J. B. Rotterio ir W. Mischelio, pabrėžia pažinimo svarbą asmenybės formavimuisi ir elgesiui.
A.Bandura socialinio išmokimo teorija tapo labai įtakinga aiškinant, kaip žmonės išmoksta agresyviai elgtis stebėdami kitus. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Agresija yra išmoktas elgesys. Socialinį išmokimą sudaro du procesai: tiesioginis pastiprinimas ((kai kurių vaikų agresija pasiekia savo tikslą ir taip yra pastiprinama) ir socialinis modeliavimas (vaikas gali pradėti kitaip elgtis stebėdamas savo aplinkoje kito asmens elgesį).
Bobo lėlės eksperimentas – Albertas Bandura apie socialinį mokymąsi
Alberto Banduros Socialinio Kognityvinio Mokymosi Teorija
A. Bandura teigė, kad mokymasis vyksta stebint kitus, o tai vadinama modeliavimu. Jo garsusis Bobo lėlės eksperimentas parodė, kaip vaikai gali išmokti agresyvaus elgesio stebėdami suaugusius.
Taip pat skaitykite: Socialinio statuso apibrėžimas
Bobo lėlės eksperimento schema
Bobo Lėlės Eksperimentas:
Socialinio išmokimo teorija aiškiai skiriasi tam tikro elgesio modelio išmokimą nuo sąlygų, tuos įgūdžius, kad jie būtų išmokti. Bandūros manymu nors kartais žmonės išmoksta agresyviai elgtis bandydami ir darydami klaidas, sudėtingesni įgūdžiai įgyjami stebint kitus. Šeimos nariai pažįstami tos bendruomenės žmonės ir simboliniai modeliai visuomenės informavimo priemonėse prisideda prie individo mokymosi.
- Vaikų grupė stebėjo suaugusįjį, kuris agresyviai elgėsi su lėle Bobo.
- Kita grupė stebėjo tą patį elgesį, bet nufilmuotą.
- Trečia grupė stebėjo animacinį filmuką su agresyviu elgesiu.
- Ketvirta grupė nestebėjo jokio agresyvaus elgesio.
- Vėliau vaikai žaidė tame pačiame kambaryje.
- Eksperimentatoriai sukėlė vaikams nepasitenkinimą, atimdami žaislus.
- Vaikai, matę agresyvų elgesį, dažniau elgėsi agresyviai su lėle Bobo.
Bandura taip pat išskyrė saviveiksmingumą - žmogaus įsitikinimą, kad jis gali sėkmingai atlikti tam tikrą užduotį. Saviveiksmingumas stiprinamas per:
- Sėkmingą patirtį.
- Stebėjimą, kaip kiti sėkmingai atlieka užduotis.
- Verbalinį įtikinėjimą.
- Emocinę būseną.
Triadinis priežastingumo modelis teigia, kad elgesys, asmenybė ir aplinka veikia vienas kitą.
Juliano B. Rotterio Socialinio Išmokimo Teorija
J. B. Rotterio socialinio išmokimo teorija aiškina, kaip žmonės mokosi elgesio sąveikaudami su kitais ir aplinka. Pagrindiniai elgesio tipai išmokstami socialinėse situacijose ir yra susiję su poreikiais, tenkinamais kitų žmonių.
Taip pat skaitykite: Stažas dirbant pagal pažymą
Rotteris teigė, kad žmogaus elgesį motyvuoja noras maksimalizuoti pasitenkinimą ir minimalizuoti bausmę. Elgesio potencialas (tikimybė, kad tam tikras elgesys pasireikš tam tikroje situacijoje) priklauso nuo lūkesčio (įsitikinimo, kad tam tikras elgesys leis pasiekti tam tikrą tikslą) ir paskatinimo vertės (to tikslo svarbos).
Elgesio potencialas = Lūkestis + Paskatinimo vertė
Rotteris taip pat išskyrė kontrolės lokusą - asmenybės polinkį priskirti atsakomybę už savo veiksmus ir rezultatus savo gebėjimams arba išoriniams veiksniams. Kontrolės lokusas gali būti vidinis (sėkmė priklauso nuo žmogaus sugebėjimų) arba išorinis (sėkmę reguliuoja išoriniai veiksniai).
Walterio Mischelio Kognityvinė-Afektinė Asmenybės Sistema
W. Mischelis teigė, kad elgesį lemia ne asmenybės bruožai, o tai, kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje. Elgesio numatyme svarbūs tikslai.
Modeliavime svarbu ne tik elgesio pakartojimas, bet ir kognityviniai procesai, tokie kaip informacijos suvokimas simboliais ir išsaugojimas atgaminimui ateityje.
Psichopatologija ir Sutrikimų Priežastys
Kognityvinė socialinio išmokimo teorija teigia, kad psichopatologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl:
- Per didelio savęs baudimo.
- Klaidingai numatomo neigiamo paskatinimo.
Asmenybės Branda
Asmenybės branda pasiekiama, kai žmogus tampa brandžia asmenybe, turinčia aiškius tikslus, vertybes ir gebėjimą reguliuoti savo elgesį.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos forma, kuri remiasi kognityvinės ir elgesio teorijų principais. KET padeda žmonėms identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, siekiant pagerinti emocinę būklę ir gyvenimo kokybę.
George'o Kelly Asmenybės Konstruktų Teorija
G. Kelly asmenybės konstruktų teorija teigia, kad individas yra kaip mokslininkas, kuris kuria hipotezes apie pasaulį ir jas tikrina. Pagrindinis postulatas teigia, kad žmogaus procesai psichologiškai kanalizuojami pagal tai, kaip jis numato įvykius.
Sveikas žmogus atitinka 4 charakteristikas:
- Lankstumas.
- Gebėjimas mokytis iš patirties.
- Realistiškumas.
- Nuoseklumas.
Asmenybės Bruožų Teorijos
Asmenybės bruožų teorijos, atstovaujamos G. Allporto, R. Cattello ir H. Eysencko, teigia, kad asmenybė susideda iš stabilių bruožų, kurie lemia žmogaus elgesį.
Raymondo Cattello Faktorinė Asmenybės Bruožų Teorija
R. Cattellas naudojo faktorių analizę, kad nustatytų pagrindinius asmenybės bruožus. Jis išskyrė 16 pagrindinių asmenybės faktorių.
"Penketas Svarbiausių" Asmenybės Faktorių
Šiuolaikiniai tyrėjai dažnai naudoja "penketą svarbiausių" asmenybės faktorių modelį:
- Atvirumas patirčiai.
- Sąžiningumas.
- Ekstravertiškumas.
- Malonumas.
- Neurotiškumas.
Egzistencinės Asmenybės Teorijos
Egzistencinės asmenybės teorijos, atstovaujamos L. Binswangerio, M. Bosso ir V. Franklio, pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir siekį rasti gyvenimo prasmę.
tags: #pagal #socialinio #ismokymo #perspektyva #teigiama