Įvairūs reiškiniai ir klausimai susiję su vartotojų teisių suvokimu dažniausiai aptariami pagal bendrą vartotojiškumo sampratą.
Nors vartotojiškumas, ypač dabartinėje, sąmoningesnėje aplinkos atžvilgiu visuomenėje yra suvokiamas kaip neigiamas reiškinys, tačiau niekas nepaneigs, jog būtent vartotojiškumas leido vartotojams suvokti prekių ir paslaugų tikrąją vertę, naudą, o tai sąlygoje keliamus reikalavimus tų paslaugų ir prekių gamintojams, teikėjams - verslams.
Būtent vartotojiškumo sąvoka yra istoriškai susijusi su įmonių socialine atsakomybe. Šių abiejų sąvokų sąsajos siejamos reaguojant į nepaliaujamus skundus dėl nesąžiningo pardavėjų elgesio su vartotojais.
Manoma, jog augant vartotojų teisių suvokimui išauga ir įmonių socialinės atsakomybės poreikis. Taip vartotojai skatina verslą atsižvelgti į savo produktus, savo verslo organizavimą, klientų aptarnavimą ir šiuos procesus įvertinti iš naujo, kas ilgainiui skatina įgyvendinti naujas ar patobulintas verslo socialinės atsakomybės iniciatyvas.
Vartotojai yra viena pagrindinių išorinių suinteresuotų verslo šalių, kurios poreikių ir teisių atliepimas ir užtikrinimas yra būtinas siekiant sėkmingai vystyti ir išlaikyti verslą. Tačiau būtent dėl glaudaus verslo ir vartotojų sąsajos, yra neišvengiama konfliktų tikimybė, kurios suvaldymą turi užtikrinti verslas, apsibrėždamas tvarkas ir nuostatas, bet ir laikydamasis išorinių - valstybės ar kontinento nustatytų taisyklių - įstatymų, reglamentų ir kitų taisyklių.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugos vaikams
Dažniausiai Lietuvoje kalbėdami apie vartotojų teises pagalvojame apie Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - Tarnyba). Tarnybos duomenimis kiekvienais metais bendra situacija vartotojų teisių užtikrinimo srityje gerėja - 2020 metais bendras Lietuvos vartotojų teisių apsaugos indeksas siekė +21,7, o tai geriausias rezultatas nuo 2010 metų.
Taip pat svarbu ir taip, jog net 62 proc. verslininkų vertina vartotojų teisių gynimą teigiamai, vertinimas pastaraisiais metais taip pat žymiai padidėjo, o net 60 procentų verslininkų mano, jog teisės aktai efektyviai gina vartotojus.
Šių rodiklių augimui įtakos turi ne tik Tarnybos vykdomas vartotojų informavimas ir švietimas, tačiau ir pačių verslo subjektų konsultavimas, kuris turi įtakos verslo vykdymui, siekiant užtikrinti visas įmanomas vartotojams skirtas teises. Tikėtina, jog ilgainiui situacija gerės ir verslo atstovai bus nominuoti ir apdovanoti ir šios srities apdovanojimais.
2021 m. Lietuvos verslo konfederacijos vykdytas Mažasis socialiai atsakingo verslo konkursas atskleidė, jog verslo subjektai noriai dalyvauja ir teikia savo kandidatūras socialinės atsakomybės įvairiose srityje tik ne vartotojų teisių kategorijoje.
Ar tai reiškia, jog Lietuvos verslas neturi pakankamai gebėjimų ir galimybių užtikrinti savo prekių ar paslaugų vartotojams ir klientams priklausančių teisių? Ar įmonės neteikdamos kandidatūros mano, kad šiuo metu nepakankamai vykdo ir užtikrina vartotojų apsaugą, nepaisant sėkmingų verslo rodiklių?
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?
Atlikus išsamų įmonių socialinės atsakomybės tyrimą paaiškėjo, kad 43,6 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių vadovų nežino kas tai yra įmonių socialinė atsakomybė - šį terminą pirmą kartą išgirdo tyrimo metu.
Tyrimą - kuris yra Europos Komisijos inicijuoto projekto dalis - atliko verslo konsultacijų įmonė „EKT grupė“. Jo metu buvo apklaustos 497 šalyje veikiančios mažos ir vidutinės įmonės.
Rezultatai parodė, kad 52 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių iki šiol nėra įgyvendinę jokios įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) programos. ĮSA veiklą vykdę teigė 37,7 proc. įmonių. Iš jų 54,9 proc. sakė tą darantys daugiau nei tris metus, 25,2 proc. - apie du metus ir 19,9 proc. - apie metus laiko.
ĮSA veiklą jau vykdžiusios įmonės, atsakydamos į klausimą, kokio pobūdžio socialinės atsakomybės veiklas vykdė, daugiausia teigė, kad rūpinasi savo darbuotojais ir klientais, informuoja „EKT grupė“.
"Džiugu tai, kad 45,3 proc. vykdžiusiųjų ĮSA veiklą teigia visgi pajautę ĮSA teikiamą teigiamą ekonominį efektą pagrindinei įmonės veiklai. Tai rodo, kad ĮSA iš tiesų nėra vien altruizmas, bet ir verslui naudinga veikla", - sako R. Paškevičius. 74,5 proc. tyrime dalyvavusiųjų nurodė, kad vykdyti socialiai atsakingą veiklą padėtų suteikta informacija apie galimą ĮSA veiklos naudą.
Taip pat skaitykite: Testai psichikos sveikatai internete
Taigi įmonių socialinės atsakomybės priskyrimas prie naujų ir moderniųjų vadybos koncepcijų neleidžia suabejoti ĮSA aktualumu. Įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos reikšmė ypač išaugo pastaraisiais dešimtmečiais (Constantino, Marcheloo, Mezzano, 2010). Galima teigti, jog koncepcijos aktualumą sąlygoja augantis ĮSA populiarumas verslo sektoriuje globaliniu mastu, šiomis dienomis moderni ir konkurencinga organizacija dažnai neatskiriama nuo socialiai atsakingo verslo idėjų.
ĮSA populiarumą skatina vis auganti „žaliųjų“ idėjų, ekologiškos gyvensenos, aplinkosauginių problemų reikšmė visuomenėje. Pastarieji procesai dažnai yra vadinami tiesiog šiuolaikinėmis mados tendencijomis, tuo tarpu kritiniu požiūriu galima teigti, jog šios tendencijos milžiniškais tempais skverbiasi į verslo pasaulį.
tags: #testas #apie #imoniu #socialine #atsakomybe