Lietuvos socialinio draudimo sistema užtikrina socialinę apsaugą įvairioms gyventojų grupėms. Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
Asmenys, Draudžiami Valstybės Lėšomis
Lietuvoje yra keletas asmenų kategorijų, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
- Nesukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau - senatvės pensijos amžius) ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai arba partneriai (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau - partneris) - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, specialiuoju atašė ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas, ar specialusis atašė perkeltas ar priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, profesinės karo tarnybos kariu, jeigu žvalgybos pareigūnas laikinai perkeltas tarnauti ar profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis arba partneris draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu.
- Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
- Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį asmenį su negalia (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
- Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
- Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
- Sportininkai, kuriems Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais, net jei asmuo priklauso vienai iš šių kategorijų, jis gali būti draudžiamas tik tuo atveju, jeigu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos yra mažesnės už Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.
Sportininkai, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pagal Sporto įstatymą mokamos valstybės stipendijos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
Taip pat skaitykite: Socialinės srities studijų apžvalga
Motinystės Socialinis Draudimas
Respublikos Prezidento sutuoktinis arba partneris draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu.
Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Sportininkai, kuriems Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Sportininkai, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pagal Sporto įstatymą mokamos valstybės stipendijos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Valstybinio Socialinio Draudimo Sistemos Istorinė Apžvalga
Socialinis Draudimas Lietuvoje 1926 - 1940 Metais
Šioje dalyje aptariamas socialinio draudimo sistemos raida Lietuvoje nuo 1926 iki 1940 metų.
Taip pat skaitykite: Parama studentams Lietuvoje
Socialinis Draudimas Sovietiniu Laikotarpiu
Šioje dalyje aptariamas socialinio draudimo sistemos raida Sovietiniu laikotarpiu.
Socialinis Draudimas Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Šioje dalyje aptariamas socialinio draudimo sistemos raida po Nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybinio Socialinio Draudimo Sistema
Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistema apima įvairias sritis, įskaitant socialinį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, savarankiškai dirbančių asmenų valstybinį socialinį draudimą, valstybinį savanoriškąjį socialinį pensijų ir pašalpų draudimą bei užsienyje dirbančių asmenų socialinį draudimą.
Socialinis Draudimas Nuo Nelaimingų Atsitikimų Darbe Ir Profesinių Ligų
Ši dalis aprašo socialinio draudimo sistemą, skirtą apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
Savarankiškai Dirbančių Asmenų Valstybinis Socialinis Draudimas
Ši dalis aprašo savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo ypatumus.
Taip pat skaitykite: Pagalba studentams su negalia VILNIUS TECH
Valstybinis Savanoriškasis Socialinis Pensijų Ir Pašalpų Draudimas
Ši dalis aprašo valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų ir pašalpų draudimo galimybes.
Užsienyje Dirbančių Asmenų Socialinis Draudimas
Ši dalis aprašo socialinio draudimo ypatumus asmenims, dirbantiems užsienyje.
tags: #ar #studentai #draudziami #motinystes #socialiniu #draudimu