Pastaruoju metu naujienos iš Švedijos kelia nerimą, o neramumų mastą sunku pervertinti. Ši šalis susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios daro įtaką jos visuomenei ir politikai.
Nusikalstamumo lygis Švedijoje pagal rūšį.
Nusikalstamumo augimas
Vien rugsėjo mėnesį per smurtą gatvėse žuvo 11 žmonių. Vien per vieną dieną (trečiadienį, rugsėjo 27 d.) Stokholme buvo nušauti du vyrai, o už 80 km į šiaurę nuo sostinės esančiame Sturvrete per sprogimą žuvo 25 metų moteris. Ji buvo mokytoja. Rugsėjis tapo mirtinų susišaudymų skaičiaus rekordu nuo 2016 m., kai jie buvo pradėti oficialiai registruoti.
Švedijoje sprogsta tiek daug granatų, kad ji yra vienintelė šalis, išskyrus Meksiką, kuri jas registruoja. 2022 m. įvyko 90 sprogimų, o dar 101 sprogimo pavyko išvengti. Šiemet per šešis su puse mėnesio iki rugpjūčio 15 d. 2022 m. įvyko 391 susišaudymas, 62 iš jų - mirtini.
Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas net palygino situaciją su terorizmu, užsimojo perrašyti teisės aktus taip, kad kariuomenė galėtų „tiesiogiai dalyvauti” kovoje su nusikalstamumu.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Integracijos krizė
Christerssonas pagrįstai kritikavo Europos lyderius, kurie vengia spręsti sunkią integracijos užduotį, dėl „politinio naivumo”. Už gaujų smurto bangos ir, žinoma, iki šiol nematytų nusikaltimų, tokių kaip sprogdinimai ir šaudymai, slypi žmonių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos antplūdis į Švediją per 2015 m.
Džiugu, kad Švedijos politikai - tiek kairieji, tiek dešinieji - pradėjo pripažinti integracijos krizę. Net tie iš mūsų, kurie pasisako už liberalų požiūrį į imigraciją, integracijos trūkumą laiko problema. Panašią poziciją išreiškė ir buvusi Socialdemokratų partijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
Be gaujų smurto, neretai pasitaiko ir islamistų riaušių. Praėjusių metų balandį, reaguodami į dešiniųjų grupuotės Korano sudeginimą, musulmonų riaušės kelioms dienoms apėmė visą šalį. Dabar švedų kariams gali tekti atkurti tvarką.
Riaušės Švedijoje.
Vaiko teisių apsaugos sistemos iššūkiai
Švedijos vaiko teisių apsaugos sistema susilaukia prieštaringų vertinimų. Teisininkė, šeimos teisės specialistė R.Harrold-Claesson teigia, kad Šiaurės šalių socialinės apsaugos srityje žmogaus teisės tikrai nėra gerbiamos, o teismuose beveik neįmanoma laimėti bylų, kuriose dalyvauja socialinės tarnybos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pasak jos, 90 proc. vaikų atėmimo iš tėvų atvejų yra nepagrįsti, tačiau kai jie jau paimti iš šeimos, tėvams beveik nebeįmanoma jų susigrąžinti. Socialinės tarnybos valstybės dosniai dotuojamos, sistema veikia taip, kad kuo daugiau vaikų bus paimta, tuo daugiau uždirbta. Pakaitiniai tėvai, pasitaiko, bičiuliaujasi ar net giminiuojasi su socialiniais darbuotojais, ir tai nekeista žinant, kokius didelius pinigus valstybė jiems moka už svetimų vaikų globą.
R.Harrold-Claesson teigia, kad įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, ilgainiui virto žmogaus teisių pažeidinėjimo įrankiu. Šis įstatymas buvo priimtas 1979-aisiais, kai Švedijoje buvo įsigalėjusi Socialistų partija. Jos politikai biologinę šeimą suvokė kaip grėsmę naujo žmogaus ir atitinkamos visuomenės kūrimui.
Švedijoje tėvai yra beteisiai, šios šalies teisėje netgi nėra tokios sąvokos, jie vadinami „globėjais“. Civiliniame kodekse daug pasakyta apie vaiko teises, pagarbą jo asmenybei ir pan. Vaikams apie tai aiškinama nuo pat darželio, o štai pagarbos tėvams jie nemokomi.
Gerovės valstybės paradoksai
Problema su sukurta gerovės valstybe yra ta, kad ji dramatiškai pakeitė žmonių gyvenimus ir iš esmės paveikė jų moralę. Gerovės valstybė galėjo būti sėkmingas projektas, jei žmonės būtų išsaugoję savigarbą ir moralę, reikalaujančią pasirūpinti savimi ir siekti pagalbos tik tikrai esant reikalui.
Švedijos gerovės valstybė nuolat įgyvendina progresyvines programas, skirtas apsaugoti dirbančiuosius nuo visokių incidentų ir problemų. Tai, ką dabar matome Švedijoje, yra visiškai logiškas gerovės valstybės padarinys: dalijant pašalpas ir tokiu būdu atimant asmens atsakomybę už savo gyvenimą, sukuriamas naujo tipo individas - nesubrendęs, neatsakingas ir priklausomas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Gerovės valstybė pagimdė psichologinių problemų kamuojamą ir moralės stokojančią vaikų populiaciją, lygiai taip pat kaip ir tėvai, kurie niekad neleidžia savo atžaloms susidurti su problemomis, prisiimti atsakomybę ir patiems surasti sprendimus, užaugina priklausomus, sugadintus ir reiklius vaikus.
Švedų socialdemokratai pasižymi specifiniu „demokratinio socializmo“ supratimu. Liberalizmas išlieka, tik socialinio liberalizmo forma, kai privati nuosavybė ir kapitalistiniai santykiai yra nukreipiami socialinio teisingumo, visų piliečių gerovės siekimo kryptimi.
Švedijos pažanga 20-ajame amžiuje, o ypač įžengus į 21-ąjį amžių yra susilaukusi prieštaringų vertinimų dėl to, kad socialinė sfera joje tapo našta ekonomikai. Taip, mokesčiai šalyje amžių sandūroje sudarė 50 proc.. BVP. Daroma išvada, kad švedų visuomenė dėl įvairių socialinių išmokų ir lengvatų paprasčiausiai prarado norą dirbti ir konkuruoti.
Tačiau vykdant Švedijoje ekstensyvias ir intensyvias socialines programas to neužtenka - Švedijos valstybės stiprumas ir yra tas, kad ji 21-ame amžiuje pirmauja ne tik savo socialinėmis programomis, t.y. pagal socialinį teisingumą, bet taip pat ir pagal daugelį ekonominio efektyvumo rodiklių.
Švedijoje yra vienas aukštesnių tarp išsivysčiusių šalių BVP lygis, idealūs ekonominio konkurencingumo ir aukštųjų technologijų panaudojimo rodikliai, palankios verslo sąlygos, mažas korupcijos lygis ir dar daugelis kitų rodiklių, kurie įrodo, kad vienos, net ir mažos šalies atveju galima tarpusavyje suderinti ekonominį ir socialinį teisingumą.
Švedijos visuomenės ir valstybės raidą galima analizuoti per socialinio susitarimo teoriją, kai piliečiai tarpusavio santykius linkę grįsti savanoriškumu, lygiomis galimybėmis ir asmens autonomija. Valstybė atlieka labai svarbų vaidmenį: suteikia socialines teises, išlaisvina nuo tradicinių hierarchinės ir patriarchalinės šeimos, pilietinės visuomenės institucijų diržų, įtvirtina savanoriškumu ir lygybe grįstą pusiausvyrą.
Švedija siekia suformuoti tokį santykį, kuris garantuotų lygias galimybes visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų ar socialinės padėties. Jungtinėse Valstijose į valdžią žiūrima įtariai, nenorima, kad valstybė kištųsi į šeimos gyvenimą. Prancūzijoje pabrėžiama, jog valstybė yra svarbi sąlygų šeimai sudarytoja, tačiau ji nenusveria šeimos, kuri suvokiama kaip tautos dalis.
Viena svarbiausių politinių problemų Švedijoje šiuo metu yra su migracija susiję klausimai. Švedai pasitiki vieni kitais ir valstybe. Tačiau masinė imigracija skatina kurtis visuomenės išorėje veikiančias bendruomenes, dažnai vadinamas paralelinėmis. Jos neretai būna izoliuotos dėl kultūrinių veiksnių, neįtraukiamos dėl politinių ar ekonominių sąlygų.
Švedijos demokratų partija šiuo metu yra trečia pagal parlamentinį atstovavimą. Tai viena politinių organizacijų, kurias galime gretinti su Lenkijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų valstybių radikalios dešinės partijomis. Kaip ir pastarosios, Švedijos demokratai siekia įtvirtinti stipresnį nacionalinį suverenitetą, yra skeptiški politinės integracijos ES mastu klausimais, ragina riboti pabėgėlių skaičių.
Švedijos mokyklų kasdienybė pasižymi tuo, kad vaikai mokosi be streso, be baimės, turi puikius santykius su mokytojais ir gerai jaučiasi mokykloje. Dažniausiai vaikai darželį lankyti pradeda nuo vienerių metų ir kelių mėnesių. Tų metų rudenį, kai vaikams sukanka šešeri, jie pradeda lankyti parengiamąją klasę. Po jos - pirmoji klasė ir taip toliau.
Mokslas Švedijoje yra nemokamas, nesvarbu, vaikas eina į privačią mokyklą ar darželį, ar į valstybinę. Mokama tik už užklasinę ir priešpamokinę veiklas. Nemokamai suteikiamos rašymo priemonės, pratybos, sąsiuviniai, darbams reikalingos priemonės. Nemokamas yra ir maistas.
Mokykloje yra ir specialusis pedagogas, padedantis mokytojams sudėtingesniais klausimais. Taip pat mokykloje yra ir kuratorius, į kurį vaikai gali kreiptis, kai turi problemų tiek mokykloje, tiek ir namuose. Dėl probleminio mokinio elgesio, psichologinių problemų, mokytojai gali kreiptis į mokykloje esančią mokinių sveikatos komandą. Jai nusprendus, kad vaikui reikia pagalbos, gaunamas siuntimas į įstaigą, užsiimančią vaikų ir jaunimo psichine sveikata.
tags: #socialines #problemos #svedijoje