Šiandien internete gausu įvairiausių testų, žadančių greitai ir efektyviai nustatyti įvairias asmenybės savybes, polinkius ar net psichikos sutrikimus. Čia rasite įvairių psichologinių testų ir klausimynų savęs tyrinėjimui. Tačiau ar tokie testai iš tiesų patikimi ir ką reikėtų žinoti apie psichikos sveikatos būklę bei jos diagnostiką?
Panagrinėkime, kokie testai dažniausiai siūlomi internete, ką jie vertina ir kodėl jų rezultatais reikėtų pasikliauti atsargiai.
Populiarūs internetiniai testai: nuo pramogos iki nerimo šaltinio
Internete plinta daugybė testų, skirtų įvertinti įvairius aspektus - nuo charizmos lygio iki priklausomybės technologijoms. Kai kurie iš jų remiasi optinėmis iliuzijomis ("Chaplino kaukė"), dėmesio patikrinimo užduotimis (T raidės paieška), klausimynais apie streso lygį ar mąstymo stilių (mąstai kaip vyras ar moteris?). Neretai tokie testai yra skirti pramogai, tačiau kartais jie gali sukelti nerimą, ypač jei rezultatai interpretuojami neteisingai.
Pavyzdžiui, vienas iš populiarių testų, siejamų su šizofrenija, yra paremtas tuo, kaip žmogus suvokia tam tikras optines iliuzijas. Teigiama, kad sergantieji šizofrenija sunkiau pasiduoda apgaunami kai kurių optinių iliuzijų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vien tik iliuzijos suvokimas negali būti pagrindas diagnozuoti šizofreniją.
Testų tipai ir jų paskirtis
Internete galima rasti įvairių tipų psichologinių testų, skirtų skirtingiems tikslams:
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
- Asmenybės bruožų testai: Myers-Briggs asmenybės bruožų testas (lietuvių kalba), 4 temperamentai (sangvinikas, cholerikas, flegmatikas, melancholikas) - pagal klasikinę, šiuolaikiniame moksle nebetaikomą teoriją.
- Savęs pažinimo testai: Savivertės klasikinis testas (Rosenberg Self Esteem Scale) ir kitas savigarbos testas, Socialinio geidžiamumo skalė (Marlowe-Crowne, MC-SDS) įvertina, kiek rūpi socialinis pritarimas.
- Su profesija, savirealizacija susiję testai: Holland Code (RIASEC) - tai profesijos pasirinkimo klausimynas, profesijų mozaika - testas, kurio klausimai yra paveikslėlių pavidalo (lietuvių k.).
- IQ ir EQ testai: IQ testas, EQ neatitikimo testas, skirtas užfiksuoti sąveiką tarp mūsų suvoktų emocinių gabumų ir tikrosios emocinės kompetencijos, rodomos realiame gyvenime.
- Emocinės sveikatos ir psichikos sutrikimų testai: Nerimo (Aaron Temkin Beck’s Anxiety Inventory) arba kitas nerimo testas lietuvių k., priklausomybės testai (lietuvių k.) - alkoholio, rūkymo, lošimų, interneto, video žaidimų.
Gyvenimo balanso ratas
Jei tiesiog norite peržvelgti esamą savo gyvenimo situaciją, galite atsispausdinti arba ant lapo nusipiešti vadinamąjį gyvenimo balanso ratą, kur kiekvieną sau svarbią gyvenimo sritį įvertinate 10-balėje skalėje.
Depresijos testas (PHQ-9)
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. Pasitikrinkite dėl depresijos požymių. Depresiją dažnai vadiname bloga nuotaika, kurią sukelia tokie veiksniai kaip blogas oras ar šeimyninės problemos. Dažnai tai būna nuotaikos svyravimai, kurie laikui bėgant atsistato. Tačiau ką daryti, jei nemaloni nuotaika yra chroniška?
Depresija yra ilgalaikė nuotaikos liga, sukelianti melancholiją ir niūrumą bei sutrikdanti mūsų gebėjimą tinkamai veikti. Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba "slogia nuotaika". Jei pastebite, kad jūsų nuotaika pablogėja tam tikru metų laiku, ypač rudenį ar žiemą, tai gali būti susiję su sezoniniu afektiniu sutrikimu.
Jei jūsų nuotaika prasta, jaučiate išsekimą arba prarandate susidomėjimą dalykais, kuriais anksčiau mėgavotės, gali būti, kad sergate depresija, ir šis testas skirtas jums.
Kiti depresijos požymiai
- Miego sutrikimai
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas
- Apetito pokyčiai
- Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis.
- Virškinimo problemos
- Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje
Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, pasitikrinkite. Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam. Pagalbos ir išeities būdus rasite straipsnyje mintys apie savižudybę.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites.
PHQ-9 testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu.
Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Jei kovoji su depresijos simptomais, kreipkis pagalbos - pokalbis su specialistu gali būti pirmas žingsnis į palengvėjimą. Daugiau apie depresijos požymius, priežastis ir pagalbos būdus skaityk straipsnyje apie depresiją.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS)
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
- Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
- Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
- Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
- Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
- Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
- Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
- Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
- Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786. NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos.
Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.
Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.
Informaciją parengė Dr.
Šizofrenija: kas tai ir kaip ji diagnozuojama?
Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, paveikiantis žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Simptomai gali būti labai įvairūs:
- Pozityvūs simptomai: haliucinacijos (klaidingi jutiminiai suvokimai), kliedesiai (klaidingi įsitikinimai), dezorganizuota kalba ir elgesys.
- Negatyvūs simptomai: emocijų stoka, socialinis atsiribojimas, motyvacijos trūkumas.
- Kognityviniai simptomai: dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų sutrikimai.
Šizofrenijos diagnostika yra sudėtingas procesas, kurį atlieka kvalifikuotas psichiatras arba psichologas. Diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento istorija, klinikiniu stebėjimu ir psichologiniais testais.
Bipolinis sutrikimas: kas tai?
Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai gali apimti pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus.
- Manija: Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.
- Hipomanija: Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.
- Depresija: Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija.
Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi: genetiniai veiksniai, smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiai, stresas ir trauma.
Bipolinio sutrikimo diagnozė ir gydymas
Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus: psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus. Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui. Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.
Bipolinio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus. Nuotaikos stabilizatoriai yra pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti. Antipsichotikai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui. Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus. Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui.
Kodėl internetiniai testai nėra patikimi?
Yra keletas priežasčių, kodėl internetiniai testai, skirti diagnozuoti šizofreniją ar kitus psichikos sutrikimus, nėra patikimi:
- Nepatikimumas: Daugelis internetinių testų nėra pagrįsti moksliniais tyrimais ir neturi jokio patikimumo ar validumo.
- Subjektyvumas: Testų rezultatai gali būti interpretuojami subjektyviai, o tai gali lemti klaidingas išvadas.
- Informacijos trūkumas: Internetiniai testai negali surinkti pakankamai informacijos apie žmogaus istoriją, simptomus ir kitus svarbius veiksnius, reikalingus tiksliai diagnozei nustatyti.
- Saviįsivaizdavimas: Žmogus, atlikdamas testą pats, gali sąmoningai ar nesąmoningai pateikti netikslius atsakymus.
Ką daryti, jei jaučiate nerimą dėl savo psichikos sveikatos?
Jei jaučiate nerimą dėl savo psichikos sveikatos, svarbu kreiptis į profesionalą.
PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.