Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Anot jos, 2026 m. „Ką mes planavome pasiekti 2030 m. pensijų dydyje, tai išlaikant tokį patį pagreitį, kurį turi Vyriausybė, galėtume pasiekti 2026 m.
M. Navickienė pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025-2027 m., teigė: "Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada senatvės pensijų augimo šuolį. Po dvejų metų vidutinė pensija esą bus 160 eurų didesnė nei dabar - 755 eurai.
Pensijų reforma: svarbu žinoti kiekvienam
Pensijų Augimo Perspektyvos Artimiausiais Metais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. VDU jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 proc. Tuo metu 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. VDU, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 898 eurus, 58 proc.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad 2020-2023 m. „Per šią kadenciją pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą - 47 proc.
Anot M. Navickienės, vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu, anot jos, gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc.
Anot SADM, pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70-100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas.
Pasak ministerijos, 2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą.
Pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Planuojami pokyčiai ir papildomos priemonės
Kartu M. Navickienė teigė, jog pasiūlymai dėl to, kokiomis sąlygomis žmonės galėtų atsiimti lėšas iš pensijų fondų, bus pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu. „Spėsime pasiūlymą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Iš ministerijos pusės pasiūlymai yra parengti ir šiuo metu jie yra derinami su kitomis suinteresuotomis institucijomis“, - sakė ministrė.
Ekonomistai sako, kad dabar senatvės pensija siekia apie 46-47 proc. vidutinės algos, o kad pakils virš 50 proc. po poros metų - realu.
N. Mačiulio teigimu, bazinei pensijos daliai pinigų būtų galima skirti iš kitų mokesčių, ne tik „Sodros“ įmokų, pavyzdžiui, iš akcizų.
Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t. y. 87 eurais, arba 32,5 proc., didesnis, nei yra šiemet.
Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eur.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Minimalių vartojimo poreikių dydį pagal nustatytą metodiką kiekvienais metais iš naujo apskaičiuoja ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet šis dydis yra 267 eurai.
„Dėl įvairių priežasčių dalis žmonių nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo arba uždirbdavo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Valstybė siekia padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Mažiausias pensijas gaunantiems yra skiriami priedai. Matome besikeičiančią situaciją ir kylančias kainas, natūralu, kad auga ir minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas lėšų dydis“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi. Minimalių vartojimo poreikių dydis - rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems vieno asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.
Minimalaus vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimą sudaro trys dedamosios:
- Maisto kainos (atnaujinama kasmet).
- Ateinančių metų infliacijos prognozė (atnaujinama kasmet).
- Gyventojų vartojimo struktūra, t. y.
Gauti priemoką prie socialinio draudimo pensijos turi teisę senjorai ir žmonės su negalia, gaunantys socialinio draudimo senatvės pensiją (išskyrus išankstinę senatvės pensiją) arba socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją (išskyrus netekusius 45-55 proc. darbingumo), jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis.
Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet 267 eurų, 2023 metais - 354 eurų) ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2022 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji - beveik 15 proc.
Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc., arba 65 eurais.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį - vidutiniškai 12 proc., o liepą - dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m.
Apibendrinant, galima teigti:
- Sparčiausias pensijų augimas numatomas 2025-2027 metais.
- Siekiama, kad 2026 metais vidutinė pensija sudarytų 50% VDU.
- Numatoma didinti priemokas mažiausias pensijas gaunantiems asmenims.
| Metai | Pensija be būtinojo stažo | Pensija su būtinuoju stažu | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 2025 | 51% VDU | 52% VDU | |
| 2027 | 831 EUR (54% VDU) | 898 EUR (58% VDU) |