Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau išgyvena sunkių ligonių. Tai sudaro prielaidas, kad ir ateityje pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Pragulos, pragulų opos ar lėtinės pragulų žaizdos yra terminai, kurie apibūdina tą patį pažeidimą, kurį geriausia vadinti tiesiog pragula arba pragulos žaizda. Pragula - tai minkštųjų audinių pažeidimas, išsivystantis tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą.
Pragulos yra didžiulė visų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemų finansinė našta. Kartu tai didžiulė psichologinė, socialinė ir fizinė našta pacientams. Todėl, kad pragulos yra lėtinės, sunkiai gydomos žaizdos. Pragulų gydymas visuomet yra ilgas, reikalingi specialūs tvarsčiai, neretai išsivysto įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, pragulos žaizdos infekcija ar pooperacinis žaizdos prasiskyrimas. Jei pragulos srities juntamoji inervacija nėra pažeista, pacientai jaučia skausmą, šios lėtinės žaizdos gali skleisti nemalonų kvapą, apriboti paciento socialinį statusą, paskatinti depresijos išsivystymą ir pan.
Pragulų dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse, t. y. vietose, kuriose santykinai nedidelis kaulo paviršius yra rėminosi į čiužinio paviršių taškas. Pastarųjų lokalizacijų pragulos yra labiau sietinos su ilgu gulėjimu intensyviosios terapijos skyriuose, tačiau dėl didėjančio dėmesio pragulų profilaktikai jų skaičius palaipsniui mažėja.
Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas. Šie žmonės juda tik su neįgaliojo vėžimėliu, jiems dažniausiai susiformuoja sėdimojo gumburo pragulos. Kita pacientų grupė - tai dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai.
Taip pat skaitykite: Pragulų purškalų naudojimas
Pragulų stadijos
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė. Pragulų stadijos yra tiesiogiai susijusios su pragulų gyliu arba odos storio pažeidimu.
- Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta. Pirmos stadijos pragula yra eritema - lokalus odos ploto paraudimas, kai audiniai nėra įtrūkę.
- Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
- Trečios stadijos pragula yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Dažniausios pragulų priežastys
Pragulų išsivystymas siejamas su 2 pagrindiniais dalykais:
- netinkama slauga, kai pacientas gydomas stacionare arba slaugomas namie, nuolat gulintis lovoje;
- pragulų profilaktikos režimo nesilaikymu, kai žmogus yra neįgaliojo vėžimėlyje.
Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė. Gretutinės ligos pragulų susidarymui didelės įtakos neturi, tačiau nuo šių ligų priklauso jų gijimas, gydymo veiksmingumas. Įvairūs kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau. Svarbu paminėti, kad pragulų profilaktika yra ne vien tik slaugos personalo, bet ir paties paciento užduotis.
Pragulos, susidarius sąlygoms, išsivysto visiems be išimties, o esant tinkamai profilaktikai jų galima išvengti šimtu procentų. Užtenka vieno ilgesnio pasėdėjimo, vieno trumpalaikio nukrypimo nuo režimo - ir pragulos vėl gali imti vystytis. Pastaruoju metu medicinos personalo suvokimas apie pragulas ir atidumas joms gerėja.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežiūros patarimai
Pragulų prevencija
Pragulų išvengti galima, o pagrindinės priemonės yra tinkama paciento slauga, režimo laikymasis, jei ligonis yra savarankiškas. Kad pragulų nesusidarytų, reikia reguliariai keisti kūno padėtį. Neįgaliojo vežimėliu judančiam pacientui būtina turėti specialių amortizuojančių pagalvių, paminkštinimų, priemonių, kurios didelį spaudimą viename taške paskirstytų didesniame plote. Šios priemonės - sertifikuoti medicininiai produktai, o dar geriau - pagaminti specialiai pacientui, pritaikyti pagal vežimėlio kėdę ir paciento kūną. Kalbant apie pragulų profilaktiką, siekiama, kad didesnis kūno paviršiaus plotas būtų spaudžiamas kuo mažesniu svoriu.
Pragulos, ypač didesnių stadijų, gydomos ilgai. Todėl daug lengviau jų išvengti, negu gydyti vėliau.
Šiuolaikinis pragulų gydymas
Praguloms gydyti naudojamos priemonių kompleksas. Visuomet pradedama nuo profilaktikos. Tai jau minėtos specialios pagalbinės medicininės priemonės, čiužiniai, pagalvės ir pan. Žaizdos tvarstymas be tinkamos profilaktikos yra bevertis. Praguloms gydyti yra taikomos bendrosios žaizdos gydymo taisyklės - tinkamas žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė. Ypač svarbu kiekvieno tvarstymo metu nuplauti žaizdos paviršių fiziologiniu tirpalu ar vandeniu, nuo žaizdos pašalinti apmirusius audinius paviršiaus (pvz., apnašą, pagal galimybes - nekrotinius audinius, jei jų yra).
Kitas svarbus žingsnis yra tinkamo tvarsčio parinkimas pragulų opoms gydyti. Yra daug lėtinėms žaizdoms gydyti skirtų modernių tvarsčių - hidrokoloidinių, silikoninių, putų ir pan. Todėl svarbu, įvertinus žaizdos būklę, tinkamai parinkti tvarstį. Gydomasis tvarstis pasirenkamas įvertinus šiuos žaizdos kriterijus:
- infekcija - ar žaizda yra infekuota, ar yra infekcijos rizika, ar yra bioplėvelė;
- eksudacija - gausi, vidutiniška, maža ar sausa opa;
- gylis - paviršinė, gili, sinusas, kišenė;
- audiniai - kokie yra vyraujantys audiniai (nekroziniai, apnašas, granuliacijos, epitelis);
- dydis - kokio dydžio pragulos opa, daugybinės opos;
- aplinkinė oda - ar yra maceracija, ar pažeista aplinkinė oda.
Daugiausiai ištirti ir ilgiausiai praktikoje naudojami yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Pavyzdžiui, hidrokoloido masės tvarsčiai kaip GranuFlex® plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui, t. y. siekiant nuo žaizdos paviršiaus pašalinti negyvus audinius.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti pragulų: čiužinio vadovas
Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo. Taip žaizda apsaugoma nuo užterštumo svetimkūniais ir bakterijomis, joje palaikoma drėgna aplinka. Hydrofiber technologijos principu pagamintas Aquacel® Extra tvarstis tinka gausiai eksuduojančioms žaizdoms gydyti ir gilioms žaizdoms tamponuoti, nes gerai iškloja žaizdų ertmes, gausiai sugeria žaizdos eksudatą, apsaugo nuo žaizdos paviršiaus spaudimo. Tvarstis yra patvarus, traukiant iš žaizdos neplyšta, jo dalelės nepasilieka žaizdos dugne.
Tvarsčiai, kurie sudaryti iš kelių sluoksnių, gerai sugeria ir sulaiko žaizdos eksudatą, taip apsaugodami nuo aplinkinės odos pažeidimo ir maceracijos. Silikoniniai tvarsčiai turi silikoninį sluoksnį, kuris prilaiko tvarstį pakankamai tvirtai, tačiau nuimant tvarsčius apsaugo odą ir žaizdos dugną nuo pažeidimo, netraumuoja aplinkinės odos ir žaizdos audinių.
Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina platų spektrą patogeninių mikroorganizmų, įskaitant atsparias antibiotikams bakterijas. Tvarsčiuose Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Būtina pabrėžti, kad bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.
Pragulų gydymas pagal stadiją
Pragulos gydomos atsižvelgiant į jų stadiją. Be abejo, lengviau gydomos pradinių stadijų pragulos. Pirmos stadijos pragula nėra didelė problema, bet, deja, jos dažniausiai nepastebimos ar ignoruojamos. Laiku ją atpažinus ir paskyrus tinkamą gydymą, tokią pragulą galima nesunkiai ir greitai išgydyti. Pirmos stadijos pragulą, esant tinkamai profilaktikai, būtina pradėti gydyti moderniais šiuolaikiniais tvarsčiais. Jei oda yra išplonėjusi, gležna, ypač tinka Foam LiteTM ConvaTec tvarsčiai.
Antros stadijos pragulų gydymo pagrindą sudaro tinkamai parinktas tvarstis. Antros stadijos pragula yra paviršinė žaizda, kurios dugnas gyjant pasidengia granuliaciniu audiniu, o jį ilgainiui padengia naujas epitelis. Tokiai pragulai puikiai tinka poliuretano putų ar hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie efektyviai sugeria sekreto perteklių ir kontroliuoja drėgmės balansą žaizdoje, skatina granuliaciją ir epitelizaciją.
Trečios stadijos pragulos pagal gylį gali smarkiai skirtis, atsižvelgiant į lokalizaciją ir esantį poodinio audinio storį. Esant pragulos kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti (pvz., Aquacel Extra arba Aquacel Ag+Extra).
Ketvirtos stadijos pragulos žaizda jau yra gili, dažniausiai turinti ilgus, epiteliu išklotus kanalus ar vadinamąsias kišenes. Tokių pragulų tvarstymas nesiskiria nuo giliųjų trečios stadijos pragulų priežiūros, tačiau išgydyti jų be chirurginės intervencijos beveik neįmanoma.
Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai. Tiesa, tam reikia nemažai laiko, tačiau apsieinama be operacinio gydymo, nes parenkami tinkami tvarsčiai ir atliekam adekvati pragulų profilaktika.
Jau minėta, kad pragulų gydymas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas. Net ir pats veiksmingiausias tvarstis nepadės, jeigu jis nebus laiku keičiamas, o ligonis nebus tinkamai slaugomas ir prižiūrimas. Jeigu nebus užtikrinta profilaktika (ligonio vartymas, čiužinio nuo pragulų ir kitų priemonių naudojimas), žaizda progresuos.
4 stadijos pragulos yra gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Siekiant padengti visą kišenę, neretai reikia panaudoti aplinkinius audinius. Kartais, kai kišenė nėra labai didelė, pavyksta tiesiog susiūti žaizdos kraštus. Kai pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją. Suprantama, kad audinių, kuriais galime užlopyti žaizdą, kiekis nėra beribis. Jeigu pacientas dėl 4 stadijos pragulos operuojamas ne pirmą kartą, rekonstrukcijai tinkamų aplinkinių audinių gali stigti. Galiausiai po kartotinių tos pačios lokalizacijos pragulų operacijų pacientui belieka gyventi su žaizda.
Reikia paminėti, kad būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Baziniai pragulų gydymo principai
Baziniai principai - daug kartų minėta profilaktika ir režimo laikymasis arba, kitaip sakant, žalojančio veiksnio pašalinimas, jo poveikio mažinimas bei racionalus ir rimtai apsvarstytas antiseptinių produktų, įvairių tepalų vartojimas. Jeigu pragula išsivystė, gydymo baziniai principai yra tinkama jos priežiūra ir tinkamo tvarsčio parinkimas. Tvarsčiai parenkami atsižvelgiant į žaizdą. Kiekvienas tvarstis turi konkrečias indikacijas, be to, svarbu reguliariai jį keisti. Modernių gydomųjų tvarsčių pagrindinis tikslas skatinti žaizdos gijimą, palaikyti drėgną aplinką žaizdoje, sugerti eksudato perteklių, saugoti žaizdą nuo išorinio užterštumo ir aplinkos poveikio, užtikrinti pacientui komfortabilumo jausmą. Tvarsčiai, į kurių sudėtį įeina antiseptinės medžiagos, sugydo infekuotas žaizdas. Aquacel Ag+ Extra tvarstis tarptautinių ekspertų pripažintas kaip inovatyviausias tvarstis, kuris efektyviai naikina bioplėvelę.
Pragulų gydymo principai:
- Profilaktika ir režimo laikymasis
- Žalojančio veiksnio pašalinimas
- Tinkama priežiūra ir tvarsčio parinkimas
- Reguliarus tvarsčio keitimas
Dauguma šiuolaikinių tvarsčių kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
Pragulų priežiūra namuose
Pragulų (žaizdų) atsiradimas nėra vien tik prastos slaugos rezultatas. Reikėtų žinoti, kad pragulų susidarymą lemia tokie veiksniai: bloga bendra organizmo būklė, nejudrumas, amžius, klininkinė būklė (pvz., insultas, diabetas), audinių suspaudimas dėl ilgo gulėjimo, netinkama mityba, deguonies stygius audiniuose, nepakankama odos priežiūra, trintis nevykusiai vartant pacientą.
Pragulų atsiranda tose kūno vietose, kur kaulinius iškilimus dengia plonas poodinis sluoksnis. Pavyzdžiui, ilgai gulint ant nugaros pragulų gali atsirasti kryžkaulio, kulnų, menčių, sėdmenų, pakaušio srityse, o gulint ant šono - klubo sąnario, išorinėje kelio, kulno, peties srityse. Pirmas pragulos simptomas yra pabalusi oda, vėliau ji parausta, patinsta, gali atsirasti pūslių, o, joms trūkus, - paviršinių opelių. Pragulos dydis matuojamas gyliu, ilgiu ir pločiu.
Ligonių, kuriems atsiranda pragulų, slauga ir gydymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis, brangus, ne visada efektyvus procesas, todėl vis dažniau yra kalbama apie pragulų prevenciją. Labai svarbu rūpintis bendra žmogaus organizmo būkle. Namiškiams visuomet patariu palaikyti glaudų ryšį su šeimos gydytoju, bendruomenės slaugytoja. Jei pacientas nors dalinai savarankiškas, - neslopinkite jo savarankiškumo!
Būtina kiek galima labiau skatinti jį judėti, pritaikant tinkamus fizinius pratimus, masažą. Tačiau reiktų nepamiršti, kad judesių programa turi būti saugi, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Skatinkime savirūpos laipsnį. Jei judėti sunku, vis tiek skatinkime žmogų atlikti bent minimalius judesius. Svarbu suvokti, kad net ir minimalūs judesiai pagerina gulinčiojo būklę.
Antras svarbus patarimas - vartyti pacientą pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi valandas. Bendruomenės slaugytoja turėtų pamokyti namiškius, kaip teisingai tai daryti. Svarbu pasirūpinti, kad vartomas ligonis nepatirtų plėšimo jėgos, kuri atsiranda netaisyklingai keliant ir vartant. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą mitybą, nuolat rūpintis paciento odos higiena.
Naudingi kasdieniniai švelnūs patrynimai valomuoju pieneliu, patepimai kremu (tinka visos priemonės, skirtos jautrios odos priežiūrai). Šioms procedūroms reikėtų pasirinkti švelnias kempines ar šluostes. Idealu būtų kuo dažniau atlikti viso kūno masažą, tai gerina kraujotaką.
Žinoma, neapsieisime ir be medikamentų, gydomųjų tepalų, kremų, žaizdų ir gleivinių antiseptikų. Pragulų gydymo procese šios priemonės labai reikalingos. Tačiau gydomąjį tepalą ar kremą reikėtų parinkti individualiai, atsižvelgiant į odos tipą, jautrumą, pragulos laipsnį, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju.
Audinių suspaudimą galima sumažinti naudojant įvairius volelius, pagalves. Suteikus ligoniui tinkamą kūno padėtį, sumažėja spaudimas į tam tikras kūno vietas. Gana veiksmingos yra specialios vartymo paklodės, pragulų profilaktikai skirti čiužiniai ir kt.
Esu prieš pabarstus ir norėčiau paaiškinti, kodėl. Pabarstai žaizdą „užklijuoja“ iš viršaus, todėl ši „nekvėpuoja“ ir jos visiškai nesimato. Slaugantieji nesuvokia, kad pragulos dugnas turi gyti iš apačios į viršų iki sveikos odos, o ne tik užsitraukti žaizdos kraštai.
Taigi, apibendrindama mūsų temą norėčiau dar kartą priminti, kad, norint išvengti pragulų, reikia visomis įmanomomis priemonėmis mažinti audinių spaudimą, vengti trinties ir drėgmės, tinkamai rūpintis odos higiena, mityba, deguonies stygiaus korekcija, dažniau keisti gulinčiojo pozą, naudoti gydomuosius tepalus, pagalbines priemones, laiku pastebėti gresiančius simptomus.
Liaudies medicina
Labiau pasitikint liaudies medicina, galima naudoti šaltalankio aliejų, pataisų miltelius. Jais reikia patepti ar apibarstyti nuplautą ir nusausintą pažeistą vietą, tada aprišti marle. Iš šaltalankio uogų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos vietose.
Žievės nuoviru patariama patepti ir nuplauti pragulų paviršių. Nuoviras: 1 arbatinis šaukštelis sumaltos džiovintos ąžuolo žievės +1 stikline virinto vandens. Pavirinti 30 minučių. Leisti prisitraukti 10 minučių.
Siekiant išvengti pragulų paūmėjimo ir ligos perėjimo į sunkesnę stadiją, paraudusią odos vietą patariama kruopščiai nuvalyti amoniaku. Prieš gydant amoniaku gulinčių pragulos, oda turi būti kruopščiai apdorojama.
Pasireiškus pirmiesiems pragulų atsiradimo požymiams, patariama: į virintą vandenį (250 ml) įpilti vieną valgomąjį šaukštą acto (9%). Pažeistą vietą gautu tirpalu rekomenduojama apdoroti kas valandą dienos metu, darant pertrauką nakčiai.
Susmulkintų šviežių alyvų lapų kompresą patariama uždėti ant paraudusios odos vietos. Po trijų valandų nuimkite kompresą, uždėkite naują. Jaunus juodavaisio šeivamedžio lapus reikia nuplikyti verdančiu pienu ar vandeniu ir uždėti ant pragulų.
Medus ir gyslotis - paimti lygiomis dalimis. Augalo lapai nuplauti ir susmulkinti iki košės, sumaišyti su medumi, 5 minutes pavirti ir atvėsinti. Paruoštu tepalu patariama užtepti opos ir palaikyti 1,5-2 valandas. Nuimti.
| Receptas | Aprašymas |
|---|---|
| Lauro lapų aliejus | 30 gramų susmulkintų lauro lapų + viena stiklinė augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių). Palaikyti du mėnesius tamsoje ir šiltai. Dažnai sujudinti. Nukošti. Užvirti, atvėsinti. |
| Agurkų sėklų užpilas | 50 gramų pernokusių (geltonų) agurkų sėklų +100 ml spirito arba 200 ml degtinės (50 laipsnių). Leisti prisitraukti tamsioje, šiltoje vietoje 15 dienų. Kasdien sujudinti. |
| Kiaušinio baltymo ir aliejaus mišinys | Vieną stiklinę augalinio aliejaus pakaitinkite iki virimo. Atvėsinkite. Supilkite vieno kiaušinio baltymą. Gerai išplakite. |