Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą.
Neįgaliųjų Padėtis Darbo Rinkoje Lietuvoje
Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia, kadangi, kaip teigia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia.
2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) (ang. International Labour Organization, ILO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Straipsnyje pristatomas tyrimas, atskleidžiantis neįgaliųjų galimybes dalyvauti darbo santykiuose. Nustatyta, kad aktyviausi darbo paieškoje yra 23-30 metų žmonės; didžioji tiriamųjų dalis, apibūdindami savo tinkamumą bei potencialias galimybes dirbti, nurodė papildomo pasirengimo reikmę. Stipriausias vidinis motyvas dalyvauti darbo santykiuose - darbinės veiklos, kaip reikšmingos asmeninės veiklos - suvokimas. Mažiausiai motyvuojantys veiksniai - neįgaliųjų atsakomybės ir atsiskaitymo už atliktą darbą suvokimas. Vertinant neįgaliųjų požiūrį į įsidarbinimo galimybes, atskleista, kad problemų kyla dėl nepakankamo galimų.
Socioedukaciniai Aspektai ir Tarpininkavimas
Teorinė neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje ir tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius socioedukacinė analizė parodė, kad asmenys su negalia, dalyvaudami darbo rinkoje, vis dar patiria įvairių problemų, kurias spręsti tikslinga suteikiant neįgaliesiems tarpininkavimo paslaugas. Tarpininkavimas apima konsultavimą, profesinį orientavimą, profesinį rengimą, įdarbinimą, profesinę adaptaciją. Tarpininkavimu neįgaliųjų į(si)darbinimo procese siekiama ne tik padėti įsidarbinti neįgaliesiems, bet ir adaptuotis darbo aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Pusiau struktūruoto interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socioedukacinius, tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius aspektus remiantis Neįgaliųjų verslo plėtros centrų konsultantų patirtimi. Empirinėje dalyje analizuojama NVPC konsultantų tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius socioedukacinė patirtis.
Svarbiausios empirinio tyrimo išvados yra kelios. Teigiamus ir neigiamus socioedukacinius tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius patirties aspektus informantai apibūdino remdamiesi patirtomis emocijomis (džiaugsmu, nusivylimu, pykčiu ir kt.). Laiko stoka, neįgaliųjų profesinės motyvacijos stoka, sunkumai įvertinant neįgalaus asmens galimybes bei darbdavių ne suinteresuotumas įdarbinti neįgalų asmenį - sunkumai, kurių patiria NVPC konsultantai teikdami tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius paslaugas. Tyrime dalyvavusių konsultantų nuomone, tarpininkui būtinos savybės - kantrybė, mokėjimas bendrauti, supratingumas, paslaugumas, atkaklumas, ryžtas, nuoširdumas, pasitikėjimas savo kompetencija.
Neįgaliųjų verslo plėtros centrai (NVPC)
Neįgaliųjų verslo plėtros centrai (NVPC) buvo įkurti 2006 m. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Šie centrai, be kitų paslaugų, teikia pagalbą neįgaliesiems susirasti darbą. Empirinio tyrimo rezultatai apibendrinami naudojant turinio analizės metodą. Tyrime dalyvavo šeši neįgaliųjų verslo plėtros centrų konsultantai, kurių amžius nuo 26 iki 41 metų. Empirinėje tyrimo dalyje analizuojami NVPC konsultantų įgūdžiai ieškant darbo neįgaliesiems.
Pagrindinės empirinės tyrimo išvados: neįgaliųjų darbuotojų įdarbinimas ir konsultantų, padedančių tai pasiekti, džiaugsmas laikomi teigiamiausiais NVPC tarpininkavimo socioedukacinio proceso aspektais. Didžiausios problemos, susijusios su NVPC konsultantų teikiamu tarpininkavimu, yra neigiamas darbdavių požiūris į neįgaliuosius darbuotojus ir valdžios dėmesys žmonėms su negalia.
Problemos ir Iššūkiai
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc. Dėl šios priežasties galime teigti, jog siekiant įtraukti asmenis su negalia į užimtumo rėmimo sistemą, būtina sukurti palankias sąlygas jiems teikti ir gauti numatytas priemones ir paslaugas ir tokiu būdu būti aktyviems ieškant darbo.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo eiga: pirmoje tyrimo dalyje atlikta neįgaliųjų padėties Lietuvos darbo rinkoje, ES šalių patirties neįgaliųjų užimtumo didinimo srityje analizė ir dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse analizė neįgaliųjų vertinimu. Antroje tyrimo dalyje pateikiama 113 Vilniaus seniūnijų pastatų - administracinių, švietimo, medicinos, paslaugų, prekybos ir kitų verslo įstaigų, kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų - pritaikymo neįgaliųjų poreikiams tyrimo ataskaita.
Lentelė: Neįgaliųjų Dalyvavimas Darbo Rinkoje
| Metai | Gyventojų su negalia | Darbingo amžiaus | Dirbančių | Dirbančių procentas |
|---|---|---|---|---|
| 2019 | 236,000 | 158,000 | 46,000 | 29% |
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
tags: #tyrimas #neigaliuju #dalyvavimas #darbo #rinkoje #realybe