Kaip Atnaujinant Nepasiturintiems Kompensuojama Lietuvoje

Sistemingas ir ilgalaikis daugiabučių namų renovacijos procesas prasidėjo tik 2013 m., į daugiabučių namų modernizavimą įsitraukus savivaldybėms. Nuo to laiko, kai tapo įmanoma savivaldybėms imtis iniciatyvos organizuoti renovacijos procesus bei imti paskolas, renovacijos traukinys pradėjo riedėti daug didesniu greičiu. Naujasis renovacijos modelis išjudino ne vienus metus strigusį daugiabučių atnaujinimo procesą.

Pasak rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra praėjusių metų gruodį atliktą reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, jau norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma gyventojų pritaria renovacijai ir norėtų atnaujinti savo būstą - daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų išreiškė teigiamą nuostatą dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo procese, dar ketvirtadalis (25 proc.) šiuo klausimu nuomonės (t. y. ir neigiamos nuostatos) neturi.

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2013 m. iki dabar visiškai atnaujinti 1 534 daugiabučiai namai, dar 1 968 atnaujinami šiuo metu. Dar kitų 53 daugiabučių gyventojai jau yra suderinę savo investicijų planus pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. paskelbtą kvietimą. Pasak agentūros, apie 76 proc. Būsto energijos taupymo agentūros teigimu, 2016 m. pasiektas istorinis progresas - atnaujinti 769 daugiabučiai, t. y. daugiau kaip 23 tūkst. butų. Nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2016 m. atnaujinti 1 507 daugiabučiai, o tai yra beveik 42 tūkst. butų. Galime palyginti: nuo 2005 m., kai buvo pradėta įgyvendinti ši programa, iki 2012 m. Lietuvoje renovuoti 479 daugiabučiai.

Iš daugiau kaip 1 500 pastaraisiais metais renovuotų daugiabučių beveik 400 atnaujinta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, t. y. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kita dalis - kitose šalies savivaldybėse. Iš mažesnių savivaldybių išsiskiria Ignalinos savivaldybė, kurioje per aptariamąjį laikotarpį atnaujinti 78 daugiabučiai, Druskininkuose - 70 daugiabučių, Tauragėje - 42, Molėtuose - 41 daugiabutis namas. Bendros investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. viršija 0,5 mlrd. eurų. Vien praėjusiais metais į daugiabučių atnaujinimą buvo investuota 230 mln. eurų, t. y. beveik 10 proc. visos 2015 m. statybų sektoriaus apyvartos, siekusios 2,6 mlrd.

Pagal naują finansavimo modelį, kai kredito gavėjas yra administratorius, vienam daugiabučiam namui sudaroma viena kreditavimo sutartis. Kredito lėšos išmokamos tiesiai rangovui po investiciniame plane numatytų darbų atlikimo. Valstybės parama suteikiama taip pat tik atlikus darbus. Vienas iš didesnių pastarojo meto renovacijos iššūkių - lėšų pritraukimas. Iki 2022 m. Lietuvoje planuojama atnaujinti apie 3 500 daugiabučių. Tai turėtų kainuoti apie 1,347 mlrd. eurų. Tačiau nei ES investiciniuose fonduose, nei kitose finansavimo programose tokių lėšų kol kas nėra. Iš Europos Sąjungos investicinių fondų galima tikėtis apie 280 mln. eurų, apie 67 mln. eurų sugrįžo į JESSICA programą, dar apie 11,6 mln. eurų ketinama pritraukti iš komercinių bankų.

Taip pat skaitykite: Nepasiturintiems skirta parama

Todėl mūsų šalies institucijos, atsakingos už renovacijos įgyvendinimą, pristato mūsų šalies pasiekimus pastatų atnaujinimo srityje įvairiuose Lietuvos ir užsienio forumuose kaip sėkmingą renovacijos pavyzdį. Pradėjus taikyti naująjį renovacijos (finansavimo) modelį, atsirado idėja renovuoti ištisus miestų kvartalus, atnaujinti ne tik pastatus, bet ir jų aplinką, vaikų žaidimų ir automobilių aikšteles, inžinerinę infrastruktūrą. Idėja jau pradėta taikyti Birštone ir Utenoje, skinasi kelią ir kituose Lietuvos miestuose. „Kompleksinis kvartalų atnaujinimas yra geriausias būdas pasiekti maksimalų energinį efektyvumą visos šalies mastu.

Kompleksiškai atnaujinant kvartalus, ne tik atnaujinami pastatai, bet ir tvarkoma kvartalo aplinka, t. y. įvažos, šaligatviai, automobilių vietos, želdiniai, apšvietimas, atliekų surinkimo konteinerių vietos ir t. t. Atnaujintuose pastatuose šilumos suvartojimas sumažėja vidutiniškai nuo 40 iki 60 procentų. Atitinkamai sumažėja ir mokėjimai už suvartotą šilumą. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai po renovacijos šilumos suvartojimas pastate sumažėjo apie 72 procentus. Dėl to labai svarbu tinkamai parengti pastato atnaujinimo projektą, netaupyti lėšų kokybiškesnėms medžiagoms ar naujoviškiems šildymo, vėdinimo, ventiliacijos sprendimams ir pan. Praktika rodo, kad dalinė renovacija neleidžia pasiekti norimo rezultato.

Tačiau mūsų šalies gyventojai dažniausiai mano, kad projektavimo bei statybos darbus jie išmano geriau už profesionalus ir dar investicinio plano rengimo ar projektavimo stadijoje, siekdami sutaupyti, balsuodami dėl investicinio plano sprendinių, neįsiklauso į specialistų nuomonę, imasi nurodinėti projektuotojams, kur ir kaip galima sutaupyti, ko atsisakyti, kad renovacija taptų pigesnė. Dažnai dėl to investicinio plano rengėjai būna priversti pasiduoti gyventojų balsų daugumai ir iš plano išbraukia kai kuriuos sprendinius, kurie tam konkrečiam namui būna reikalingi. Dažnai atsisakoma įvairių ventiliacijos sprendimų, taupoma kokybiškesnėms medžiagoms ir t. t. Tas pats pasakytina ir apie statybos darbus. Jie priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos ir nuo to, kiek stipri bus techninė priežiūra ir kaip bus kontroliuojamas visas statybos procesas.

Perkant pačias pigiausias medžiagas, labai dažnai tas pigumas grįžta bumerangu patiems gyventojams, kai tenka taisyti aptrupėjusią sienų apdailą, pradėti nesibaigiančią kovą su pelėsiu, savaitėmis laukti statybininkų ar net keletą metų kęsti niekaip nesibaigiantį namo atnaujinimą. Kai kurie gyventojai sako, kad sumažinti šilumos vartojimą galima vien tik renovavus šilumos punkto įrenginius ar šiek tiek rekonstravus šilumos tiekimo sistemą. Tačiau fizikos dėsniai sako, kad šilumos sunaudojimas priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės bei nuo pastato atitvarų šiluminių savybių. Be to, vien tik rekonstravus šildymo sistemą, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos. O atlikus visą kompleksinę namo renovaciją, galima sutaupyti 50 ir daugiau procentų.

Ir dar: pagal dabar galiojančią būsto atnaujinimo (modernizavimo) programą daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas, palyginti su ligtolinėmis energijos sąnaudomis, sumažinus ne mažiau kaip 20 proc., kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos. Pagal naujausius teisės aktus iš viso kompensuojama 40 proc. Statybos techniniuose reglamentuose ir kituose normatyviniuose dokumentuose nustatyta, kad renovuojami pastatai turi pasiekti ne žemesnę kaip „C“ energijos suvartojimo klasę. Dažnai didesnioji dalis langų renovuojamuose pastatuose jau būna pakeisti naujais plastikiniais.

Taip pat skaitykite: Nepasiturintiems gyventojams

Vykdant pastato renovavimo darbus ir norint pasiekti iškeltus tikslus („C“ klasę), būtina visus langus pakeisti naujais pagal projekto reikalavimus. Tik tuomet galima pasiekti norimą energijos taupymo efektą, nelaidumą vandeniui ir t. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad kartais dalis senų langų yra paliekama. Be abejo, dažniausiai net nėra žinomos jų charakteristikos. Tuomet iškyla problema, kaip nustatyti pastato energetinę klasę po renovacijos. Taip pat pasitaiko ir situacijų, kai langų bei kitų gaminių pirkimu rūpinasi bendrijų pirmininkai, dažnai neturintys tam reikalingų žinių.

Renovuojant senus pastatus, kaip ir statant naujus, visada reikia daryti teisingus sprendimus. Renovacija, be abejo, yra visomis prasmėmis naudingas dalykas. Atnaujinami pastatai, taupoma šiluma, pailginamas pastatų gyvenimo ciklas. Tačiau, vertindami dabar iškilusias renovacijos finansavimo problemas ir perspektyvas, kol kas pasidžiaugti nelabai turime kuo. Senieji projektai greičiausiai bus užbaigti tvarkingai, tačiau naujiems projektams finansavimo, mūsų žiniomis, kol kas nėra. Įsivaizduokime, kad finansavimas atsiras šių metų rudenį. Tai reikštų, kad aktyvioji projektų vykdymo fazė - statybos darbai - galėtų prasidėti greičiausiai tik 2018 metais. Nors dabartinė situacija neapibrėžta, tikimės, kad pinigų atsiras. Nes tai reikšminga ne vien renovuojamo namo gyventojams. Juk visi žinome, kad vienas milijonas, investuojamas statybose, sukuria apie 17 darbo vietų.

Mūsų nuomone, būtų geriausia, jei viskas būtų planuojama pamečiui. Tokiu atveju ir projektuotojai, ir rangovai galėtų planuotis darbus, priimti žmones ir t. Kažin, ar geriausias sprendimas leisti rangovams patiems užsisakyti ir projektavimo darbus. Kažin, ar tai neturėtų būti atskirta. Nes kai rangovas samdosi ir projektuotoją, jis iš projektuotojo reikalauja, kad būtų suprojektuota tai, kas atitinka reikalavimus, bet panaudojant pigiausias ir nebūtinai kokybiškas medžiagas. Be to, tuomet pats rangovas vykdo ir projekto vykdymo priežiūrą. Dr. Renovuojant pastatus nuolat susiduriama su įvairiomis problemomis.

Kita gana dažna problema ta, kad projektų ar rangos darbų konkursai remiasi vieninteliu kriterijumi - mažiausios kainos pasirinkimu. Bandant bet kokia kaina sutaupyti, dažniausiai nukenčia arba darbų kokybė, arba medžiagų pasirinkimas, nuo kurio priklauso teigiamas rezultatas: ilgalaikiškumas, eksploatacijos efektyvumas ir t. t. Parinkus pigiausias medžiagas, neretai bėgant laikui ima ryškėti renovacijos problemos. Pavyzdžiui, nors šiltinimo medžiagos tiesiogiai nematomos, jas tinkamai pasirinkti yra ypač svarbu, atsižvelgiant ne vien į tai, kad jos sulaikytų šilumą, bet kad dar ir būtų ilgalaikės (gali būti eksploatuojamos ilgus metus, ar reikia tolesnių papildomų eksploatacinių išlaidų palaikyti jų priežiūrai), be to, nereikia pamiršti ir saugos aspektų, ypač gaisro atveju. Šioji savybė ypač aktuali pastatuose, kur būna daug žmonių (daugiabučiai namai, ugdymo ar sveikatos įstaigos ir pan.).

Labai dažnai kai kurie gamintojai tik deklaratyviai užrašo tam tikras medžiagų savybes (pavyzdžiui, kad tenkina A energinę klasę), kas iš esmės nieko konkretaus nenusako, nes nustatoma tik pastato atitinkama energinio naudingumo klasė, kai atliekamas kompleksinis viso pastato vertinimas. Visuomet rekomenduojama rinktis medžiagas, kurios gali užtikrinti ne tik vieną konkrečią funkciją (pavyzdžiui, šilumos izoliaciją), bet kartu turi ir akustinių bei priešgaisrinių savybių. Kuo daugiau medžiaga turi skirtingų parametrų, tuo ji efektyvesnė ekonominiu ir ilgalaikiškumo požiūriu.

Taip pat skaitykite: Kas gali pretenduoti į socialinę paramą?

Daugiau nei perpus sumažėjusios sąskaitos už šildymą yra viena esminių priežasčių, skatinančių gyventojus teikti paraiškas renovuoti daugiabutį. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. pastatui šildyti naudojamos energijos. „Kompleksinė renovacija vienu metu išsprendžia visas būstą kankinančias problemas, o po renovacijos daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir estetiškai patrauklūs. Papildomai 10 proc. valstybė kompensuoja modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kt. 100 proc. kompensacija teikiama atnaujinimo projekto rengimui finansuoti. Dar visiškai padengiamos ir projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.

Taip pat valstybė visiškai padengia visas nepasiturintiems gyventojams tenkančias renovacijos išlaidas. Paskutinio kvietimo metu yra numatyta daugiabučių renovacijai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. Terminas teikti paraiškas pirmą kartą vykstančiai mažosios renovacijos programai, kurioje teikiama 30 proc. Mažojoje renovacijoje parama teikiama keičiant elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus ar atnaujinant senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas naujas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisykles. Jos numato, kad valstybė teiks paramą senų, pastatytų iki 1993 m., daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems šių namų atnaujinimo projektus pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir preliminarių kreditavimo sutarties sąlygų daugiabučio atnaujinimui finansuoti priima to namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų Daugiabučių namų modernizavimo programoje, kompensuojama 50 proc. Valstybės parama kompensuojant 15 proc.

Vyriausybė taip pat nustatė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų, tenkančių buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, didžiausios mėnesinės įmokos dydį, kuris turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininko pajamas. Nustatant didžiausią mėnesinių įmokų dydį, išskirti du namo atnaujinimo etapai. Per pirmąjį etapą lėšos kaupiamos namo atnaujinimo projektui parengti, jam administruoti ir draudimo išlaidoms, kredito palūkanoms apmokėti iki projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Šiuo laikotarpiu kaupiamasis dydis negali būti didesnis kaip 0,70 Lt už buto naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą per mėnesį. Antrasis etapas - tai kredito grąžinimas ir palūkanų apmokėjimas įgyvendinus projektą, t. y. iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

Valstybė ir Europos Sąjunga gyventojams skiria lėšas būsto atnaujinimui. Bet kaip jas tikslingai panaudoti? Kaip parengti techninį darbo projektą, norint apšiltinti daugiabutį namą, pasirūpinti visa jo fizine būkle ir estetiniu vaizdu? Kaip padaryti, kad po būsto modernizacijos netektų atlikti papildomus laiku neatlikus darbus? Atsakymus į visus rūpimus klausimus, gausybę pavyzdžių ir kitos naudingos informacijos dabar galima rasti Č. Ignatavičiaus ir S. V. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docento dr. Česlovo Ignatavičiaus, sovietmečiu statytų namų apdaila dažnai jau yra seniai sudūlėjusi. "Pirmųjų namų atnaujinimas Lietuvoje parodė, kad šiai veiklai reikalingi kokybiški projektiniai sprendiniai, tinkamos medžiagos; modernizavimo darbai turi būti atliekami kokybiškai, o jų techninė priežiūra - kvalifikuota.

Remiantis Lietuvos ir kitų šalių daugiabučių namų modernizavimo patirtimi bei įvairių mokslininkų tyrimų duomenimis, yra paruošti ir šiame kataloge pateikiami daugiabučių namų atnaujinimui skirtų tipinių detalių brėžiniai. Pagal sovietines normas nurodoma, kad dažytų arba tinkuotų fasadų apdailos eksploatacijos trukmė yra 6-8 metai. Kokybiškai apšiltintos sienos išleidžia 4-5 kartus mažiau šilumos. Palyginimui, pakeisti langai - 2-3 kartus. "Siekiant gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos ir apsaugoti nuo galimų klaidų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu, kartu su Česlovu Ignatavičiumi parengėme "Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogą 2011". Juo siekiama prisidėti prie daugiabučių namų atnaujinimo projektų ir modernizavimo darbų kokybės gerinimo bei jų eigos spartinimo.

Daugiau kaip 96 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 - iųjų metų. Todėl, siekiant juos atnaujinti, šalyje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, pagal kurią finansavimą namų atnaujinimui skiria valstybė, Europos Sąjunga ir gyventojai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. butų savininkai turės galimybę gauti 30 proc. už atliktus rangos darbus, be to teikiama lengvatinė būsto paskola su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis dvidešimčiai metų. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. kompensuojamos 100 proc. projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos, jeigu po namo atnaujinimo energijos sąnaudos sumažinamos bent 20 proc. (nuo 2014 m. sausio 1 d. - kompensuojama 50 proc. išlaidų).

Teisę į lengvatą būsto šildymo mokesčiui turintiems nepasiturintiems asmenims būsto atnaujinimo išlaidas valstybė kompensuoja 100 procentų. Katalogo informacija pateikiama skaitmeniniu formatu. Visiems gyventojams valstybė 100 proc. padengia atnaujinimo projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Valstybė taip pat kompensuoja 30 proc. butų savininkų investicijų renovuojant daugiabutį, o papildomi 10 proc. finansavimo yra suteikiami pasirenkant tam tikras priemones - atnaujinant šildymo sistemą, šildymo punktą ir kt. Be to, daugiabučių renovacijai yra išduodamas lengvatinis kreditas - jo metinės palūkanos siekia 3 proc.

Remiantis LR valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, nepasiturintiems šalies gyventojams apmokamos visos, su renovacijos projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos. Tai yra ir renovacijos projekto parengimo, ir jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturinčiais gyventojais yra laikomi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Taip pat nurodyta, kad teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka nustatytus reikalavimus.

Šildymo išlaidų kompensacija skiriama pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti. Gavęs pažymas, kurios patvirtina teisę į kompensaciją, gyventojas turi kreiptis į namo administratorių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo svetainėje skelbia, kad į savo savivaldybę dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gali kreiptis su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai. Nepriklausomai nuo šildymo būdo, nepasiturintiems gyventojams yra kompensuojama šildymo išlaidų dalis, kuri 10 proc. viršija:

• skirtumą tarp šeimos mėnesinių pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių 352 eurų) kiekvienam šeimos nariui;
• skirtumą tarp asmens mėnesinių pajamų ir 3 VRP dydžių (528 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Pvz., jei asmens mėnesinės pajamos siekia 644 eurus, jo kompensacija šildymui bus apskaičiuojama iš 644 eurų atimant 3 VRP ( t. y. 528 eurus) ir padauginant iš 10 proc. (kadangi kompensuojama ta dalis, kuri viršija 10 proc.), o tai bus 11,6 euro. Vadinasi, asmuo už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 11,6 euro per mėnesį - viskas, kas viršija šią suma, gyventojui bus kompensuota. Be viso to, šildymo kompensacijas gaunantys gyventojai taip pat yra atleidžiami ir nuo kredito įmokų atnaujinus daugiabutį - tą 10 proc. paremia valstybė.

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pvz., jei asmens pajamos yra 644 eurai, už geriamąjį vandenį jis turėtų mokėti ne daugiau kaip 12,88 euro (644 x 0,02) - likusi suma turėtų būti kompensuojama. Priklausomai nuo to, ar vandeniui naudojama centralizuotai teikiama šiluma, ar kitos energijos rūšys (elektra, dujos), pirmam šeimos nariui kompensuojami 2-3,5 kubiniai metrai, antram - 1,5-2,5, o visiems kitiems - po 1-1,5.

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pvz., uždirbant 644 eurus, kompensuojamos būtų tos karšto vandens išlaidos, kurios viršytų 32,20 euro (644 x 0,05). Vienam asmeniui kompensuojama 1,5 kubinio metro karšto vandens, antram šeimos nariui - 1 kubinis metras, o trečiam ir paskesniems - po 0,5.

Ministerija primena, kad pasinaudoti skaičiuokle ir pasitikrinti, ar priklauso kompensacijos, taip pat pateikti prašymus gyventojai gali svetainėje www.spis.lt.

Kompensacijos rūšis	Sąlygos	Kompensuojama dalis
Šildymo išlaidos	Išlaidos viršija 10% skirtumo tarp pajamų ir VRP	Suma, viršijanti 10% ribą
Geriamojo vandens išlaidos	Išlaidos viršija 2% pajamų	Suma, viršijanti 2% ribą
Karšto vandens išlaidos	Išlaidos viršija 5% pajamų	Suma, viršijanti 5% ribą

tags: #tar #atnaujinant #nepasiturintiems #kompensuojama