Antrosios pakopos pensijos kaupimo šalininkai šios taupymo priemonės privalumu įvardija galimybę gauti pensijų anuitetą. Tačiau, ar visada kaupimas atneša vienodą naudą visiems?
Pensijų kaupimas Lietuvoje
Pensijų sistemos reforma ir anuitetai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad nuo 2014 m. pradėjus veikti antrai pensijų kaupimo pakopai buvo sudaryta beveik 54,5 tūkst. išmokų sutarčių. Iš jų 19,4 tūkst. sudarytos dėl to, kad pensiją kaupęs asmuo mirė. Kita dalis (34,5 tūkst.) - dėl to, kad sulaukė pensinio amžiaus.
Kaip žinia, kaupiant pensiją fonduose proporcingai mažėja „Sodros“ senatvės pensija. Kad iki mirties būtų mokama ne tik pastaroji, bet ir privati pensija, fonduose privalu sukaupti nustatytos vertės turtą. Pvz., 63 m. sulaukus pensinio amžiaus šis turtas parduodamas, o už gautus pinigus privaloma nusipirkti pensijų anuitetą (jei sukaupta suma mažesnė - paprastai ji išmokama vienu mokėjimu).
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Chmelevskienė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 383 pensijų anuitetų gavėjai. Tai yra 1,1 proc.
Anuitetų rūšys ir jų ypatumai
Anuitetai būna dviejų rūšių. Standartinis anuitetas mokamas tol, kol jo gavėjas miršta. Kita rūšis - anuitetas su garantiniu mokėjimo periodu. Jis būna 5, 10 arba 15 metų. Jeigu asmuo miršta nepasibaigus šiam laikui, anuitetas toliau mokamas įpėdiniui arba kitam naudos gavėjui.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
R. Chmelevskienė komentavo: „Vidutinio anuiteto dydžio neapskaičiuojame, nes tai nebūtų objektyvus ir informatyvus rodiklis, mat jį nustatant reikėtų sudėti skirtingus dalykus: konkretaus gavėjo amžių, sukauptas lėšas, gyvybės draudimo bendrovės naudojamas ilgaamžiškumo prielaidas ir pan.“
Pavyzdžiui, jeigu 1953 m. sausio 1 d. gimęs Jonas antrosios pakopos fonde sukauptų 15 tūkst. eurų. Kad jam būtų išmokėta visa sukaupta suma, sulaukus pensinio amžiaus jis dar turėtų pragyventi daugiau kaip 17 metų ir sulaukti bent 81-erių. Jeigu Jonas nesitiki išgyventi tiek metu, jis, kaip ir daugelis kitų, gali rinktis anuitetą su garantiniu mokėjimo periodu.
Kaip rodo SEB skaičiuoklė, pasirinkus 5 metus, jam būtų mokama po 71,55 Eur per mėnesį (iš viso 4 293 Eur), 10 metų - 68,21 Eur (8 185,2 Eur), 15 metų - 63,15 Eur (11 367 Eur).
J. teigimu: „Išmokėta pinigų suma per visą laikotarpį gali būti ir didesnė, ir mažesnė, ir tokia pati kaip ir sukaupto turto vertė. Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau išmokų jis gauna.“
Š. teigimu: „Šiuo metu anuitetas išmokamas vieniems pirmųjų šalies pensijų II pakopos fondų klientų, kurie dalyvauti juose pasirinko jau būdami apie 50 m. Galima sakyti, kad jie tegalėjo pasinaudoti maždaug trečdaliu savo darbingo amžiaus laikotarpio, kad galėtų pensijai atsidėti privačiai."
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas su migrantais: vyrų perspektyva
Pensijų fondų veiklos rezultatai
Jo teigimu, sukauptoms sumoms ir anuitetų dydžiui įtakos turėjo ir 24 kartus keisti įstatymai. Esą, remiantis Lietuvos banko statistika, 2016 m. pabaigoje vieno pensijų fondų vieno dalyvio sukaupta vidutinė turto vertė buvo 1 982 Eur.
Kas yra anuitetas ir kaip jis veikia?
Anuitetų perdavimas Sodrai
Š. teigimu, Lietuvos banko prižiūrimos draudimo įmonės išnaudoja savo turimus resursus ir infrastruktūrą. „Pensijų anuiteto perdavimo „Sodrai“ klausimas kelia abejonių, nes anuitetų mokėjimas susijęs ne tik su finansine, bet ir draudimo rizika, t.y. ilgaamžiškumo rizika. Todėl jei klientui baigiasi jo sukauptos lėšos, gyvybės draudimo bendrovė moka iš savo lėšų. Jeigu mokėtų „Sodra“, tai būtų toks pat pinigų perskirstymas, kaip yra dabar.
Jo teigimu, pensijų fondų turto vertė didėjo greičiau (4,9 proc. per metus), nei „Sodros“ mokamos pensijos (3,9 proc.). Pensijų fondų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas DELFI yra sakęs, kad daugelis gyventojų, kurie pasirinko pensiją kaupti minimaliai, veikiausiai padarė klaidą.
Pasirinkimai dėl pensijų kaupimo
Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.
Kaip viskas vyksta?
Papildomai kaupiant pensijų fonduose į juos pervedama dalis pinigų nuo jūsų algos ir dalis iš valstybės biudžeto (t. y. iš visų mūsų sumokamų mokesčių). Už tuos pinigus perkami įvairūs vertybiniai popieriai. Už fondo administravimą mokamas mokestis, kuris skaičiuojamas nuo sukaupto turto vertės. Istoriškai vertybinių popierių kaina paprastai auga ir dėl to sukaupto turto vertė didėja. Tačiau buvo laikotarpių (pvz., po 2008 m. krizės) kai vertybinių popierių kaina smarkiai krito.
Taip pat skaitykite: 1957 m. gimusių vyrų išėjimo į pensiją sąlygos
Kad ir kas gyvenime nutiktų, pensijų fonde sukaupto turto išgryninti į pinigus bet kada negalima (nebent mirties atveju juos gauna paveldėtojai, svarbu žinoti, kad daugelis pamiršta paveldėjimo mokestį).
Tik pasiekus pensinį amžių, pensijų fondai parduoda jūsų sąskaitoje sukauptą turtą. Kuo jo vertė bus didesnė, tuo didesnė suma gaunama juos pardavus. Pardavus sukauptą turtą grynieji pinigai žmogui bus pervedami tik tuo atveju, jeigu susidarys nedidesnė nei 10 tūkst. eurų suma, arba dalis sumos, kuri viršys 60 tūkst. eurų.
Jeigu pardavus sukauptą turtą bus gauta tarpinė suma, už ją bus privalu įsigyti anuitetą. T. y. pervedus tą sumą į „Sodrą“ pastaroji ją išdalins į tiek dalių, kiek, tikėtina, jūs dar gyvensite ir kas mėnesį tą dalį pinigų pridės prie įprastinės senatvės pensijos. Net jei mirsite anksčiau laiko, neišmokėta įprastinių anuitetų suma nebus paveldima.
Vyrų ir moterų anuitetų skirtumai
Tikėtina, kad vyrai gyvens trumpiau, o moterys - ilgiau. Padalinus tokią pačią sukauptą sumą trumpesniam laikotarpiui vyrų anuitetai turėtų būti didesni, o moterų - mažesni, nes suma būtų dalijama į didesnį mėnesių skaičių.
Tačiau ES teisės aktai nurodo, kad vyrų ir moterų anuitetų skaičiavimas turėtų būti vienodas. Taigi, bus skaičiuojamas vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės vidurkis. Dėl to vyrams išmokama suma bus santykinai mažesnė nei turėtų būti, o moterims - didesnė. Kitaip tariant, kaupdami pensiją vyrai praras daugiau pinigų nei moterys.
Niekas negali tiksliai pasakyti, ar daugiau pinigų gausite kaupdami papildomai ar kaupimą nutraukę ir atstatę teises į „Sodros“ pensiją. Tai priklausys nuo svyruojančios investicijų grąžos, nuo euro vertės, nuo to, kaip dar bus keičiamas pensijų kaupimas, galų gale, kaip keisis atlyginimai ir pensijos.
Ką rinktis dėl pensijų kaupimo?
Vis dėlto jeigu rinkti, tai kokį sprendimą dėl pensijų kaupimo rinktis yra geriausia? Pasirinkimai yra keli.
Nieko nedaryti
Privalumai: Nereikia niekam teikti jokių prašymų, sukti galvą dėl sprendimo. Ilgainiui į pensijų fondus bus pervedami 3 proc. priskaičiuotos algos ir 1,5 proc. iš valstybės biudžeto. Dėl to, ypač jeigu turto vertė augs sparčiau nei atlyginimai ar algos, gali būti sukaupta papildomų lėšų senatvei. Jeigu žmogus mirtų nesulaukęs pensijos, jo sukauptas turtas būtų paveldėtas. Investuojant lėšas, jų vertė, tikėtina, augs. Jeigu tuos pačius pinigus žmogus laikytų banko sąskaitoje, dėl nulinių palūkanų ir infliacijos, jie nuvertės.
Trūkumai: Jeigu žmogus anksčiau kaupė ir dabar kaupimo nenutrauks, jam nebus atstatytos „Sodros“ pensinės teisės. Dėl to jo „Sodros“ pensija bus mažesnė nei tuo atveju, jeigu kaupimą nutrauktų (kiek mažesnė, galima sužinoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje). Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko ir fonduose jie sukaupė palyginti nedaug turto. Visą darbinę karjerą teks tenkintis 3 proc. mažesne priskaičiuota alga arba maždaug 5 proc. mažiau pinigų „į rankas“. Kad ir kas gyvenime nutiktų, iš pensijų fondų pinigų išimti negalima iki tol, kol sukaks pensinis amžius. Naudinga prisiminti, kad neapsisprendusieji gaus mažesnę algą.
Pasirinkti maksimalų kaupimą
Privalumai: Jeigu iki šių metų pradžios nekaupėte arba tai darėte minimaliai, kaupimui skiriama algos dalis iki 3 proc. ir priemoka iš valstybės biudžeto iki 1,5 proc. bus didinama palaipsniui per penkerius metus. Tačiau siekiantiems sukaupti daugiau turto naudinga pateikti prašymą iš karto padidinti kaupimą iki maksimalaus. Kuo daugiau ir ilgiau kaupiama, tuo sukaupto turto vertė išauga daugiau. Tad jaunesni gyventojai per darbinę karjerą gali sukaupti daugiau turto.
Augant vidutiniam darbo užmokesčiui, iš valstybės biudžeto skiriama kaupimo įmoka (dabar 16,4 euro) turėtų didėti. Kaip minėta, investuojamų pinigų vertė gali išaugti, o laikant pinigus sąskaitose jie gali nuvertėti. Visgi didėjant algoms „Sodra“ įspėja dėl mažiausių pensijų. Naujiems kaupimo dalyviams dėl paties kaupimo „Sodros“ pensija nėra mažinama. T. y. nesvarbu, ar jie kaupia, ar ne, socialinio draudimo senatvės pensija bus tokia pati.
Trūkumai: Visą darbinę karjerą teks tenkintis 3 proc. mažesne priskaičiuota alga arba maždaug 5 proc. mažiau pinigų „į rankas“. Kad ir kas gyvenime nutiktų, iš pensijų fondų pinigų išimti negalima iki tol, kol sukaks pensinis amžius. Jeigu investuojamo turto vertė didėja, tai už parduotą sukauptą turtą pirkto anuiteto suma nesikeičia. Jeigu vienais metais bus skirta 100 eurų anuitetas, tai ir po dešimt metų jo dydis bus toks pats, nors kainos, kaip ir atlyginimai ar pensijos kils. Kitaip tariant, anuitetai ilgainiui nuvertės.
Apie norą kaupti maksimaliai privalu informuoti pensijų kaupimo bendrovę (to nereikia daryti asmenims, kurie maksimaliai jau kaupė iki šių metų pradžios).
Kaupimą sustabdyti
Privalumai: Kaupimą sustabdžius kuriam laikui alga dėl kaupimo pensijai nemažėja, tad žmogaus pajamos į rankas tuo metu yra didesnės. Jeigu sustabdęs kaupimą žmogus miršta, jo sukauptas turtas paveldimas.
Jeigu žmogus į „Sodrą“ grąžins mažesnę sumą, nei „Sodra“ pervedė į jo sąskaitą pensijų kaupimo fonde, tuomet vis tiek bus atkurtos visos teisės į sumažintą senatvės pensiją, tarsi žmogus niekada nebuvo dalyvavęs pensijų kaupime. Tam tikra prasme bus padengti dalyvavimo pensijų kaupime nuostoliai, o jo senatvės pensijas bus tokia, kokia buvusi, jeigu žmogus niekada kaupime nebūtų dalyvavęs. Jeigu į „Sodrą“ grąžinama pinigų suma bus didesnė, nei į sąskaitą pensijų kaupimo fonde pervedė „Sodra“, tai tą sumą, kurią „Sodra“ pervedė, bus atkurtos prarastos teisės į senatvės pensiją.
Trūkumai: Sustabdymo laikotarpiu žmogus nei sukaups papildomo turto senatvei, nei jam bus atstatytos „Sodros“ teisės (jeigu jis buvo kaupęs iki šių metų pradžios). Taigi, sulaukęs pensinio amžiaus dėl to jis nieko negaus papildomai.
Be to, kas trejus metus dirbantysis bus vėl automatiškai įtrauktas į kaupimą ir jeigu toliau norės būti sustabdęs kaupimą, turės teikti tokį prašymą. Realiai šis sprendimas vargiai yra kam nors naudingas.
Jeigu asmuo iki šių metų pradžios jau kaupė, kaupimą sustabdyti galima pateikus prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Jeigu į kaupimą jis įtrauktas nuo šių metų, sustabdyti kaupimą galima pateikus prašymą „Sodros“ (tai galima padaryti ir internetu).
Kaupimą nutraukti
Privalumai: Atstatoma visa „Sodros“ pensija. Tai yra svarbu, nes iki šiol senatvės pensija didėjo sparčiau nei augo pensijų fonduose sukaupto turto vertė. Kaupimą nutraukus, atlyginimas į rankas padidėja.
Trūkumai: Jeigu niekaip nekaups papildomai (pvz., III pensijų kaupimo pakopoje arba investuodamas į nekilnojamąjį turtą) sulaukęs senatvės žmogus bus priklausomas nuo „Sodros“ mokamos pensijos. Kaip žinoma, „Sodros“ pensijos nepaveldimos. Kad ir kiek įmokų per gyvenimą žmogus būtų sukaupęs, „Sodros“ pensiją jis gaus iki mirties ir niekas nieko nepaveldės. Tuo metu fonduose sukaupta suma gali būti paveldima.
Jeigu asmuo iki šių metų pradžios jau kaupė, kaupimą nutraukti galima pateikus prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Jeigu į kaupimą jis įtrauktas nuo šių metų, sustabdyti kaupimą galima pateikus prašymą „Sodros“ (tai galima padaryti ir internetu).
Kaupimą nutraukti ir pradėti iš naujo
Privalumai: Atstatoma „Sodros“ pensija, ji daugiau nemažės dėl kaupimo. Jeigu iki pensijos dar liko nemažai laiko, per jį fonduose dar galima sukaupti nemenką turtą, kuris senatvėje gali tapti papildomomis pajamomis.
Trūkumai: Teks teikti bent du prašymus - vieną dėl kaupimo nutraukimo, kitą - dėl kaupimo pradžios. Fonde jau sukaupta suma „pranyks“, t. y. bus pervesta „Sodrai“ ir ji nebus paveldima.
Kas bus toliau?
Įstatyme numatyta, kad dėl svarbių priežasčių iki liepos 1 d. negalėję atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, žmogus turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai.
Kaip informavo „Sodra“, viena iš priežasčių, leidžiančių atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime į jį naujai įtrauktiems gyventojams bus ta, kad asmens nepasiekė „Sodros“ pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
„Sodra“ apie įtraukimą į pensijų kaupimą gyventojus informavo per asmenines „Sodros“ paskyras gyventojui gyventojai.sodra.lt . Jeigu gyventojas šio pranešimo neperskaitė („Sodra“ mato informaciją apie perskaitymą), tuomet buvo siunčiami registruoti laiškai, o šią savaitę pakartotinai per asmeninę paskyrą ir elektroniniais laiškais (jeigu gyventojai buvo juos nurodę) informacija buvo išsiųsta pakartotinai. Taigi, jeigu gyventojas neperskaitė žinučių asmeninėje paskyroje ir jam nebuvo įteiktas registruotas laiškas, tai bus laikoma svarbia priežastimi atsisakyti dalyvauti kaupime šiam terminui pasibaigus.
Kitos svarbios priežastys gali būti, neveiksnumas dėl sveikatos būklės ar pan. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, o prireikus žmogus visada turi teisę kreiptis į teismą.
Pensijų sistemos Nyderlanduose ir Danijoje
Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa Nyderlanduose yra valstybinė pensija. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, jos dydis priklauso nuo to, kiek laiko Olandijoje asmuo gyveno ir / ar dirbo, o ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. Vienišas į pensiją išėjęs olandas gali gauti iki 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) siekiančią pensiją, kuri šiandien yra lygi maždaug 1 300 eurų. O susituokę ar partnerį turintys asmenys - iki 50 proc.
A. teigimu: „Nyderlanduose mokant pensiją yra atsižvelgiama ir į socialines aplinkybes. Vienišam senatvės sulaukusiam asmeniui išsilaikyti kainuoja žymiai brangiau, todėl atitinkamai jam valstybė skiria didesnę pensiją. Tokia idėja svarstyta ir Lietuvoje, tačiau nebuvo įgyvendinta“.
Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso ne nuo sumokėtų mokesčių, o nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės gauna fiksuotą pensiją, 2019 m. duomenimis ją sudarė apie 838 eurai per mėnesį arba maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Šalyje praleidus mažiau laiko, suma yra proporcingai mažesnė.
Didžiausią danų ir olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus įmokas perveda gyventojai, o kaupiantieji šioje pakopoje taip pat gauna valstybės paskatą.
Maždaug 90 proc. Nyderlanduose esančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose. Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą. Atitinkamą dalį prideda ir darbdavys.
A. teigimu: „Antros pakopos pensijų fondai Nyderlanduose yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos įstatymų, tad gyventojai fondais labai pasitiki. Taip pat toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija, ieškoti su darbdaviu sutarimo dėl įmokų į pensijų fondą, domėtis fondo rezultatais. Matyt šios priežastys lemia, kad antroje pakopoje dalyvauja net 90 proc. Nyderlandų gyventojų“.
Danijoje antroji pakopa veikia panašiai - ji apima savanoriškus gyventojų susitarimus su darbdaviais. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys.
A. Paliukaitė pastebi: „Palyginimui, Lietuvoje antroje pakopoje gyventojų įmokos įprastai siekia tik iki 3 proc. žmogaus atlygio, o valstybė prisideda iki 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka. Tad Danijoje įmokos gerokai didesnės. Nepaisant to, antroje pakopoje dalyvauja net 94 proc. dirbančių danų“.