Migracija yra visiškai nenaujas procesas. Nuo senų senovės žmonės migruodavo iš vietos į vietą dėl įvairių priežasčių - geresnių išgyvenimo šaltinių paieškos, geresnės ekonominės padėties, geresnio išsilavinimo, meilės, nesaugios politinės padėties, diskriminacijos ar karinių konfliktų gimtojoje šalyje. Tačiau būtent Lietuvoje tik neseniai dėl dabartinio politinio fono, prasidėjo masinė migracija. Šiuos pastaruosius metus į Lietuvą plūsta itin daug pabėgėlių iš skirtingų kultūrų. Lietuvos socialiniai darbuotojai palyginus turi nedaug patirties su migracijos sritimi, taigi šiuo metu jie kiekvieną dieną atranda naujus darbo su migrantais aspektus ir mokosi tobulėti šioje srityje.
Šiame darbe bus aptariami sunkumai ir iššūkiai (ypač tarpkultūriniai) bei gerosios pusės su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai dirbant su migrantais. Dar bus aptariami migrantai kaip tikslinė socialinio darbo klientų grupė. Socialinio darbuotojo patirtys dirbant su migrantais : ar skirtingos darbuotojo ir kliento kultūros sukelia daug iššūkių?
Darbo objektas: Socialinio darbuotojo tarpkultūriniai iššūkiai dirbant su migrantais pabėgėlių stovykloje.
Darbo tikslas:
- Atskleisti socialinio darbuotojo tarpkultūrinius iššūkius dirbant su migrantais pabėgėlių stovykloje.
- Atskleisti kaip tarpkultūriniai skirtumai tarp socialinio darbuotojo ir migrantų paveikia socialinio darbuotjo darbą pabėgėlių stovykloje.
- Atskleisti kokius tarpkultūrinius iššūkius patiria socialinis darbuotojas dirbdamas pabėgėlių stovykloje su migrantais.
Darbas su migrantais (kaip ir beje socialinis darbas su bet kokia tiksline grupe) yra pilnas iššūkių. Migranto integracija į naują kultūrą ir visuomenę yra ne vienpusis procesas, taigi iššūkius patiria abi pusės - patys migrantai ir su jais dirbantys socialiniai darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
Migrantai susiduria su daugybe problemų, nuo bazinių problemų, tokių kaip nuolatinio būsto, pajamų ir pan. neturėjimas iki adaptacijos sunkumų, kultūrinio šoko ir net rimtų psichinių problemų, išsivysčiusių dėl traumų patirtų gimtosios šalies situacijoje. Tačiau pagrindiniai sunkumai ir socialiniams darbuotojams ir migrantams kyla dėl tarpkultūrinių skirtumų.
Pabėgėlių stovykla. Šaltinis: www.un.org
Tarpkultūriniai iššūkiai socialiniame darbe
Pasak ekspertės, migrantams dėl kultūrinių skirtumų būna sunkiau. Išmokyti kitatautį žmogų apie savo paties kultūrą yra žymiai lengviau nei pačiam priimti naują kultūrą ir naujas elgesio normas. Migrantams tenka priimti visiškai naujas, asmeninei patirčiai prieštaraujančias nuostatas, elgesio ir atrodymo taisykles. Pasak ekspertės, dėl didelio kultūrinio šoko bei atmetimo reakcijos naujovėms, migrantui netgi gali kilti depresija ir nerimas.
Tačiau socialiniam darbuotojui dirbančiam su pabėgėliais taip pat nestinga iššūkių. Socialinis darbuotojas turi išspręsti daugybę dilemų, kaip tinkamai elgtis su klientais, kaip jų neįžeisti ir neleisti pasijusti nesavarankiškais. Kadangi skirtingose kultūrose yra ir neverbalinių - kūno kalbos skirtumų, socialinis darbuotojas gali patirti sunkumus komunikuojant kūno kalba ir gestais.
Lyčių vaidmenys ir šeimos dinamika
Tačiau bene didžiausi tarpkultūriniai skirtumai, kurie sukelia sunkumus dirbant su migrantais, yra skirtingi lyčių vaidmenys ir šeimos dinamika. Dauguma pabėgėlių šiuo metu besiglaudžiančių Lietuvos pabėgėlių centruose yra musulmonai, o neretai musulmonai vyrai sunkiai pripranta prie moters autoriteto, taigi jeigu socialinis darbuotojas yra moteris, jai kyla dar daugiau iššūkių ir prireikia daugiau kantrybės dirbant su migrantais.
Taip pat skaitykite: Vyrų pensijų skirtumai
Kalbant apie šeimos dinamikos skirtumus, vidutiniai musulmonų tėvai yra griežtesni vaikams nei lietuviai. Taigi socialiniams darbuotojams tenka laviruoti tarp vaikų apsaugos ir priežiūros ir skirtingų kultūrų supratimo bei pagarbos joms.
Socialinis darbuotojas su migrantais. Šaltinis: www.easo.europa.eu
Socialinio darbuotojo atsparumas
Darbe neišvengiamai susiduriame su sunkumais - nuo didelio darbo krūvio iki sudėtingų klientų situacijų. Tačiau mūsų gebėjimas atsigauti po šių iššūkių skiriasi: vieni darbuotojai atsigauna žaibiškai, o kiti patiria nuolatinį stresą, kuris gali peraugti į perdegimą. Gebėjimas spręsti keblumus yra vadinamas darbuotojų atsparumu (angl. resilience).
Dažnai manoma, kad viskas priklauso nuo organizacijos politikos, kultūros ar santykio su tiesioginiu vadovu. Šie veiksniai, be abejo, svarbūs, tačiau naujausi tyrimai pabrėžia ir asmeninius veiksnius. Atsparūs darbuotojai yra geriau pasirengę susidoroti su stresoriais, demonstruoja geresnius veiklos rezultatus, yra labiau įsitraukę ir patenkinti darbu.
Šiandien atsparumo tema ypač aktuali dėl sparčios technologijų plėtros. Dalį darbuotojų kankina baimė netekti darbo dėl dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo, kiti susiduria su sunkumais dirbant skirtingų kartų komandose. Tikėtina, kad ateityje gebėjimas atsigauti po nemalonumų taps esmine profesine savybe.
Taip pat skaitykite: 1957 m. gimusių vyrų išėjimo į pensiją sąlygos
Lietuvos mokslininkai Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) atliko tyrimą, siekdami įvertinti, kaip demografiniai ir karjeros veiksniai lemia darbuotojų atsparumą. KTU duomenys atskleidė, jog atsparesni yra vyrai. Tyrimas parodė, kad Z kartos darbuotojai yra ne tokie atsparūs. Nors atsparumas didžiąja dalimi priklauso nuo organizacijos pastangų, HR vadovams ypač svarbu žinoti šiuos sociodemografinius skirtumus, kad galėtų taikyti tikslingesnes atsparumo ugdymo programas.
Darbuotojo atsparumas yra gebėjimas greitai atsigauti, prisitaikyti ar net klestėti susidūrus su nepalankiomis situacijomis, stresu, nesėkmėmis ar dideliais pokyčiais darbe. Šiandien atsparumas laikomas svarbiu konkurencinio pranašumo šaltiniu.
KTU tyrimai rodo, kad atsparumas priklauso ne tik nuo organizacijos kultūros, bet ir nuo individualių veiksnių. Svarbiausi asmeniniai veiksniai apima amžių, darbinės patirties trukmę, gebėjimą būti atviram naujai patirčiai bei lankstumą.
Nors atsparumas yra ir asmeninė savybė, organizacijos privalo sukurti palankią aplinką jo ugdymui. Vadovai turėtų skatinti atvirumą klaidoms ir mokymąsi iš jų, suteikti galimybes lanksčiai reaguoti į kintančius reikalavimus, užtikrinti tinkamą darbo krūvio valdymą bei emocinę ir socialinę paramą.
DI integravimas kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, tai gali didinti nerimą ir baimę dėl darbo vietos praradimo, ypač tarp tų darbuotojų, kurie yra mažiau atsparūs pokyčiams. Kita vertus, DI suteikia galimybę automatizuoti monotoniškas užduotis, potencialiai mažinant nuolatinį stresą.
Atsparumo schema. Šaltinis: www.simplypsychology.org
Psichinės pajamos socialiniame darbe
Darbas dažniausiai atliekamas siekiant gauti pinigų, tačiau atlikdami darbą gauname ir psichinių pajamų - pagarbą, padėką, emocijas, įvairius išgyvenimus. Nepaisant psichinių pajamų šaltinių svarbos socialiniame darbe, jie nėra plačiai nagrinėti. Šio tyrimo tikslas - nustatyti psichinių pajamų šaltinius socialiniame darbe.
Remiantis Colemano, Banduros ir Zukermano idėjomis sukurtas psichinių pajamų šaltinių socialiniame darbe modelis. Modelis tikrintas remiantis empiriniais duomenimis, surinktais apklausus socialinius darbuotojus. Tyrimo rezultatai rodo, kad socialinių darbuotojų psichinės pajamos skiriasi priklausomai nuo to, kuriame ekonominiame sektoriuje jie dirba.
Socialinis darbas yra kompleksinė veikla, reikalaujanti specifinių įgūdžių ir žinių. Tyrėjai (Iancu ir Lanteigne, 2022) pažymi, kad realaus gyvenimo problemos, su kuriomis susiduria socialinio darbo klientai, dažnai yra sudėtingos, todėl profesionalams, dirbantiems socialinio darbo srityje, reikia labai specifinių ir kompleksinių žinių bei įgūdžių.
Įgūdžių ir žinojimo įvairovės poreikį socialiniame darbe didina ir tai, kad socialiniai darbuotojai tuo pačiu metu yra priversti dirbti skirtingoje socialinėje aplinkoje (Khoo, Nygren ir Gümüscü, 2020) - klientas ir jo aplinka, socialinio darbo organizacija, organizacijos, kurios susijusios su klientu, kitos pagalbą teikiančios organizacijos, valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijos.
Teikdamas pagalbą klientui socialinis darbuotojas turi atsakyti į daugybę klausimų - kokia intervencija klientui teiks daugiausia naudos, kada, kur ir kiek laiko ši intervencija turi vykti, kaip elgesio pokyčiai turi būti palaikomi, kada ir kaip dažnai praktika turi būti įvertinama (Wodarski, 2020). Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad profesionalai, dirbantys socialinį darbą, yra įvertinami pinigais. Lietuvoje socialinių darbuotojų darbo užmokestis gali atitikti vidutinį šalies darbo užmokestį.
Be to, tyrėjai (England, Budig, Folbr, 2002; Weiss‐Gal ir Welbourne, 2008) nurodo, kad daugelyje šalių socialinių darbuotojų darbo užmokestis yra mažesnis nei kitų profesionalų, dirbančių socialinės pagalbos srityje. Englandas, Budigas ir Folbras (2002) įvardija kelias priežastis, kodėl socialiniai darbuotojai uždirba santykinai mažiau.
Pirma, socialinių darbuotojų piniginės pajamos priklauso nuo valstybės, o ji savo išteklius paskirsto remdamasi visuomenės narių preferencijomis. Jeigu visuomenėje mažai solidarumo ir altruizmo, tai ir socialiniai pagalbai bus skiriama mažiau išteklių. Antra, visuomenės nariai nemato socialinio darbo specifiškumo, nes jis asocijuojasi su moterimis ir motinyste.
Socialiniai darbuotojai dirba sudėtingą ir pavojingą darbą už santykinai nedidelį darbo užmokestį. Tyrimai rodo, kad asmenims, kurie siekia įgyti socialinio darbuotojo profesiją, darbo užmokestis ir socialinis statusas nėra svarbiausi dalykai (Weiss‐Gal ir Welbourne, 2008). Watermano (2002) nuomone, į socialinį darbą neretai įsitraukiama dėl idealų, įsitikinimo, jog galima pakeisti pasaulį į gerąją pusę.
Visa tai, ką socialinis darbuotojas gauna dirbdamas be darbo užmokesčio ir nepiniginių pajamų (pvz., nemokami pietūs, sveikatinimo paslaugos ir kt.), sekant Beckeriu (1965), galima pavadinti psichinėmis pajamomis. Kadangi nėra universalios psichinių pajamų koncepcijos ir jų šaltinių modelio, remiantis Colemano, Banduros ir Zukermano idėjomis sukurtas psichinių pajamų šaltinių modelis buvo tikrinamas empiriniu tyrimu.
Tyrimo objektas - psichinių pajamų šaltiniai socialiniame darbe.
tags: #vyrai #socialiniai #darbuotojai #poziuris