Nedarbo išmoka - tai socialinė išmoka, skirta asmenims, praradusiems darbą ir laikinai neturintiems pajamų. Bedarbio pašalpos išmokos tikslas yra padėti žmonėms išlaikyti finansinį stabilumą, kol jie ieško naujo darbo arba dalyvauja Užimtumo tarnybos teikiamose programose.
Užimtumo tarnyba administruoja šias išmokas, priimdama paraiškas, vertindama tinkamumo sąlygas ir išmokėdama pašalpas remiantis Lietuvos įstatymais.
Netekęs darbo asmuo turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, sutrumpintai dar vadinamą nedarbo išmoka arba bedarbio pašalpa. Norint, kad asmeniui būtų skirta bedarbio pašalpa, pirmiausia reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kurios sprendimu yra suteikiamas bedarbio statusas.
Kas gali gauti nedarbo išmoką Lietuvoje?
Norint gauti nedarbo išmoką, reikia atitikti tam tikrus kriterijus:
- Būti Užimtumo tarnybos registre kaip bedarbis.
- Turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
- Nebūti savanoriškai nutraukus darbo sutarties be svarbios priežasties.
Registracijos procesas Užimtumo tarnyboje apima šiuos žingsnius:
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- Užpildykite prašymą Užimtumo tarnybos svetainėje arba apsilankius jų padalinyje.
- Pateikite reikalingus dokumentus, įrodančius darbo stažą ir ankstesnes pajamas.
- Dalyvaukite pradiniame susitikime, kurio metu nustatomos galimos užimtumo programos ar mokymai.
Atitikus šiuos reikalavimus, Užimtumo tarnyba įvertina pateiktą informaciją ir, jei visi reikalingi dokumentai yra pateikti, skiria nedarbo išmoką.
Kiek laiko mokama bedarbio pašalpa?
Bedarbio pašalpa Lietuvoje mokama nustatytą laikotarpį, kuris priklauso nuo asmens darbo stažo ir dalyvavimo Užimtumo tarnybos programose.
Maksimalus laikotarpis, per kurį Užimtumo tarnyba moka nedarbo išmoką, yra 9 mėnesiai. Tačiau šis laikotarpis gali būti trumpesnis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
- Darbo stažas: kuo ilgesnis darbo stažas, tuo didesnė tikimybė gauti pašalpą maksimalų laikotarpį.
- Dalyvavimas Užimtumo tarnybos programose: jei asmuo aktyviai dalyvauja darbo paieškose arba mokymuose, pašalpos mokėjimas gali būti tęsiamas visą numatytą laikotarpį.
- Darbo radimas: jei asmuo įsidarbina anksčiau nei pasibaigia pašalpos mokėjimo laikotarpis, išmoka nutraukiama.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pašalpa mokama tol, kol asmuo laikosi visų Užimtumo tarnybos nustatytų reikalavimų ir aktyviai ieško darbo. Priešingu atveju mokėjimas gali būti sustabdytas.
Kaip gauti bedarbio pašalpą?
Norint gauti bedarbio pašalpą Lietuvoje, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius, pradedant registracija Užimtumo tarnyboje. Procesas apima dokumentų pateikimą, reikalavimų tikrinimą ir Užimtumo tarnybos sprendimą dėl pašalpos skyrimo.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Kaip užsiregistruoti į darbo biržą, norint gauti bedarbio pašalpą?
Norėdami gauti bedarbio pašalpą, pirmiausia turite užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje). Registracijos procesas yra toks:
- Registracija internetu arba vizitas vietiniame padalinyje. Apsilankykite Užimtumo tarnybos svetainėje ir užpildykite prašymą registracijai. Alternatyviai galite apsilankyti artimiausiame Užimtumo tarnybos skyriuje savo mieste.
- Dokumentų pateikimas. Pateikite reikalingus dokumentus, įskaitant asmens tapatybės dokumentą, informaciją apie darbo stažą ir pajamas. Jei dirbote užsienyje ar turite papildomų dokumentų (pavyzdžiui, atleidimo iš darbo pažymą), juos taip pat reikėtų pateikti.
- Pradinė konsultacija. Dalyvaukite susitikime su Užimtumo tarnybos specialistu, kuris padės nustatyti, kokios programos ar mokymai gali būti jums naudingi.
- Patvirtinimas bedarbio statusui. Kuomet registracijos tarnyba patvirtins jūsų bedarbio statusą, jūs galėsite pateikti prašymą dėl pašalpos gavimo.
Kada mokamos nedarbo išmokos?
Bedarbio pašalpa pradedama mokėti praėjus tam tikram laikotarpiui nuo registracijos Užimtumo tarnyboje ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Įprastai procesas trunka nuo 7 iki 30 dienų, priklausomai nuo:
- Dokumentų pateikimo dienos: kuo greičiau pateiksite visus reikalingus dokumentus, tuo greičiau bus priimtas sprendimas.
- Tarnybos sprendimo terminų: Užimtumo tarnyba turi nustatytą laiką jūsų prašymo nagrinėjimui ir pašalpos paskyrimui.
- Bedarbio statuso patvirtinimo: pašalpa pradedama mokėti tik po to, kai oficialiai patvirtinamas jūsų bedarbio statusas.
Kokia yra bedarbio pašalpa?
Nedarbo išmoka Lietuvoje susideda iš dviejų dalių - pastoviosios ir kintamosios. Jų dydis priklauso nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir asmens turėtų draudžiamųjų pajamų.
2025 metais, augant MMA ir vidutiniam darbo užmokesčiui, padidėjo ir nedarbo išmokos.
Pastovioji dalis
Pastovi nedarbo išmokos dalis siekia 23,27 % tuo metu galiojančios MMA. 2025 metais MMA padidėjo iki 1 038 eurų, todėl pastovioji išmokos dalis yra 241,54 euro per mėnesį (2024 metais buvo 215,01 euro).
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Kintamoji dalis
Kintamoji dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines draudžiamąsias pajamas per 30 mėnesių iki registracijos Užimtumo tarnyboje.
Šios išmokos dydis mažėja kas tris mėnesius:
- Pirmus 3 mėnesius - 38,79 % vidutinių draudžiamųjų pajamų.
- 4-6 mėnesį - 31,03 % vidutinių draudžiamųjų pajamų.
- 7-9 mėnesį - 23,27 % vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Kaip skaičiuojama nedarbo išmoka?
Taigi, jei asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 000 eurų, jo pilna nedarbo išmoka atrodytų štai taip:
- Pirmus 3 mėnesius: 629 EUR (241,54 EUR + 387,90 EUR).
- 4-6 mėnesį: 551 EUR (241,54 EUR + 310,30 EUR).
- 7-9 mėnesį: 474 EUR (241,54 EUR + 232,70 EUR).
Pažymėtina, kad maksimalus nedarbo išmokos dydis priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) už praėjusį ketvirtį.
2025 metų pirmąjį ketvirtį ši suma siekia 1 294,56 euro - tai yra didžiausia nedarbo išmoka, kurią galėtumėte gauti.
Ar bedarbio pašalpa įeina į darbo stažą?
Taip, bedarbio pašalpa įskaičiuojama į darbo stažą, tačiau tik tuo atveju, jei asmuo ją gauna teisėtai ir tuo metu dalyvauja Užimtumo tarnybos programose.
Už šį laikotarpį socialinio draudimo įmokos yra mokamos, todėl bedarbio pašalpa prisideda prie bendro asmens darbo stažo kaupimo.
Ar turite teisę gauti bedarbio pašalpą, jei išėjote iš darbo savanoriškai?
Asmenys, kurie darbo sutartį nutraukė savo noru be svarbių priežasčių, dažnai neturi teisės į nedarbo išmoką. Tačiau yra išimčių, jei:
- Darbo sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių (pvz., sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, kurios buvo įtrauktos į darbo sutartį).
- Užimtumo tarnyba įvertina situaciją ir nustato, ar sutarties nutraukimas buvo teisėtas pagal tam tikras aplinkybes.
Jeigu atleidimas iš darbo buvo inicijuotas jūsų, yra rekomenduojama kuo skubiau konsultuotis su Užimtumo tarnyba dėl galimybių gauti bedarbio pašalpą.
Kada neteks bedarbio statuso?
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės, nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kiek darbdavių turi aplankyti ieškantysis, kad jis netektų pasirengusio darbo rinkai asmens statuso.
Pasak jos, pagrindinė žinia šituo atveju yra ta, kad nebus toleruojamas atsisakymas, jeigu darbas yra tinkamas.
„Jeigu žmogus piktybiškai to darbo pasiūlymo nepriims, tai bedarbio statuso ir visų su tuo susijusių socialinių garantijų jis neteks iš karto“, - aiškino I. Balnanosienė.
Kas keisis po devynių mėnesių ?
Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomi jo kvalifikaciją, darbo patirtį, buvusį atlygį ir pageidavimą atitinkantys darbo pasiūlymai.
„Po devynių mėnesių jau nebežiūrėsime į pageidavimą darbui, tačiau vis tiek turėsime galvoti, ar ta kvalifikacija yra tinkama konkrečiai darbo vietai, nes nuo to priklauso sėkmė ir tvarumas. Tačiau, kas keičiasi po devynių mėnesių? Jeigu aš devynis mėnesius galiu ieškoti tik to darbo, kurio pageidauju, sakykime, įsidarbinti teatro rūbininke. Tai po devynių mėnesių aš jau turėsiu galvoti apie platesnį spektrą darbo pasiūlymų, ir priimti juos įvairesnius. Ir be pateisinamos priežasties to darbo pasiūlymo atsisakyti negalėsiu“, - sakė I. Balnosienė.
Labai griežtas požiūris į dirbančius nelegaliai
Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, besirengiantis darbo rinkai žmogus turės piniginę socialinę paramą, jeigu taip nuspręs savivaldybė, ir kitas savivaldybės teikiamas paramos formas. Jis taip pat bus draudžiamas Privalomuoju sveikatos draudimu. To tikslas, kad žmogus nenukristų į socialinę atskirtį.
Nustačius, kad asmuo dirba „šešėlyje“, kaip aiškino I. Balnanosienė, asmuo neteks tiek bedarbio statuso, tiek visų kitų.
„Jeigu dabar tik pakartotinai gavę pranešimą galėdavome nutraukti tiek bedarbio statusą, tiek kitus statusus Užimtumo tarnyboje, tai su įstatymo pakeitimu, šioje vietoje ateina labai griežta valstybės pozicija, kad nelegalaus darbo valstybė netoleruoja. Nuo pat pirmojo pranešimo dienos žmogus neteks tiek bedarbio statuso, tiek visų kitų“, - sakė ji.
Ar gali antstolis areštuoti bedarbio pašalpą?
Trumpai tariant - ne, negali. Dažnam su skolų išieškojimu susidūrusiam asmeniui kyla labai natūralus klausimas - ar gali antstolis areštuoti sąskaitą? Be jokios abejonės, pastarajam tikrai leidžiama tai padaryti. Kita vertus, sąskaitos areštavimas nereiškia, kad antstolis gali atimti bedarbio pašalpos pinigus. Įstatymai numato, jog bet kuris įsiskolinęs asmuo gauna teisę naudotis tomis lėšomis, kurios yra būtinos pragyvenimui. Kita vertus, svarbu, kad antstoliui pateiktumėte reikalingus ir šias aplinkybes įrodančius dokumentus.
Kaip tai padaryti?
Rekomenduojama kreiptis į lėšas išmokančią instituciją bei gauti pažymą, kuri patvirtintų jų kilmę. Taipogi, svarbu išsiimti banko sąskaitos išrašą. Abu dokumentus turėtumėte pateikti antstoliui. Dauguma asmenų mano, jog antstoliai ir taip žino visą reikalingą informaciją, tačiau tai netiesa.
Ką daryti, jei išieškojimas jau yra pradėtas, o atitinkamų dokumentų nepateikėte laiku?
Tokiu atveju, vertėtų paskubėti. Pradėjus išieškojimo procesą, skolininkas turi maždaug 15 dienų pateikti reikiamus dokumentus. Pastaruosius aptarėme jau anksčiau. Tokiu atveju, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pinigai yra grąžinami į skolininko sąskaitą.
Visgi, jeigu pinigai buvo išieškoti neteisėtai, turėtumėte kuo greičiau pateikti antstoliui skundą. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, svarbu, jog suteiktumėte šiam visus reikalingus dokumentus. Kita vertus, jeigu antstolis atsisako visiškai arba iš dalies patenkinti skundą, galima kreiptis į apylinkės teismą. Visgi, svarbu, kad to nepadarytumėte per vėlai. Antstolio veiksmus reikėtų apskųsti per 20 dienų nuo tada, kai šis sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą.
Išimtys, kai išieškojimas galimas net ir iš bedarbio pašalpos
Nors jau atsakėme į klausimą, ar gali antstolis areštuoti bedarbio pašalpą, vertėtų paminėti, jog čia vyrauja kelios išimtys. Kai kuriais atvejais, tokius pinigus nuskaičiuoti leidžiama. Pavyzdžiui, iš bedarbio pašalpos gali būti išieškomi alimentai. Tai galioja visoms laikinojo nedarbingumo atveju mokamoms socialinio draudimo pašalpoms.
Sąskaitos areštavimas dažniausiai apriboja naudojimąsi turimomis lėšomis (neskaitant anksčiau išvardintų atvejų). Tokiu atveju, svarbu kuo greičiau kreiptis į antstolį bei pateikti visus reikalingus dokumentus. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, kiekvienas asmuo turi teisę naudotis pragyvenimui būtinomis lėšomis. Visgi, antstolis tinkamą sumą gebės nustatyti tik tuomet, jeigu patys pateiksite reikiamus dokumentus. Svarbu paminėti, kad sąskaitos arešto panaikinti neprivaloma, nepaisant to, jog į ją yra gaunama bedarbio pašalpa.
Patarimai susidūrusiems su antstoliais
Antstolis areštavo Jūsų sąskaitą ir negalite naudotis į ją pervedama bedarbio pašalpa ar kitomis išmokos, iš kurių, remiantis įstatymais, negali būti išskaičiuojami pinigai? Kaip jau minėjome, reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius gaunamų pinigų kilmę. Taip pat -banko sąskaitos išrašus. Šio proceso atlikimui skolininkas turi 15 dienų, per kurias pateikus reikiamus dokumentus, išskaičiuoti pinigai į sąskaitą grąžinami ne vėliau nei per 3 darbo dienas.
„Netilpus“ į minėtą terminą, rizikuojate pavėluoti: antstolis lėšas iš Jūsų areštuotos sąskaitos išmokės išieškotojams. Esant pagrįstoms abejonėms, jog pinigai buvo neteisėtai išieškoti, Jūs galite (o ir privalote, nes niekas už Jus to nepadarys!) kiek įmanoma greičiau pateikti skundą antstoliui, prie jo pridedant reikalingus dokumentus.
Tais atvejais, kai skolininko skundą antstolis atmeta ar sutinka tik patenkinti dalinai, Jūs turite teisę pasinaudoti kreipimosi į apylinkės teismą galimybe. Atkreipiame dėmesį, jog, kaip ir bet kuriuo atveju, bendraujant su antstoliai, delsti negalima. Skundas apylinkės teismui turi būti pateikiamas ne vėliau nei per 20 dienų, skaičiuojant nuo datos, kai buvo pradinį skundą gavo antstolis.
Primygtinai nerekomenduojame bandyti grąžinti skolų, padengiant šias iš pinigų, gautų prisiėmus naujus finansinius įsipareigojimus. Greitieji kreditai yra netinkamas būdas atsiskaityti už kitas skolas, nes jų aukštos palūkanos ir trumpi grąžinimo terminai gali dar labiau apsunkinti finansinę padėtį. Tiesą sakant, tokia galimybė, remiantis vartojimo kreditų rinką reglamentuojančiais įstatymais, yra sumažinama iki minimumo: paskola su antstoliais - poreikis, kurį dažnas kreditorius atsisako patenkinti.
Idealiausia, jog Jūsų turimos skolos į galutinę stotelę, tai yra - akistatą su antstoliu - neatvestų. Jei, visgi, taip jau nutiko, nepriklausomai nuo skolos kilmės, išieškomos sumos dydžio ir kitų veiksnių, rekomenduojame palaikyti konstruktyvią komunikaciją su antstoliu. Ignoruojant situaciją, problema tikrai nedings, o, priešingai, tik dar labiau komplikuosis. Taip pat svarbu pasidomėti sau, kaip skolininkui, teisiškai priklausančiomis teisėmis ir jomis vadovautis.
D.U.K. Atsakymai į klausimus
- Kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja antstolio veiklą?
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija. - Nuo kurio momento antstolis pradeda veikti?
Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momento. Vykdomąjį dokumentą turi teisę pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas. - Kas yra LDS?
LDS - tai laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose). Antstolis nustatęs, kad į skolininko sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. - Kaip galėsiu naudotis piniginėmis lėšomis, kai antstolis sąskaitoje nustatys LDS?
LDS galėsite naudotis įprasta tvarka, kurią nustato bankas/kredito įstaiga. - Ar antstolis, areštavęs banko sąskaitas, nurašys visas lėšas esančias sąskaitoje?
Antstolis nurašys tokią sumą lėšų, kuri numatyta vykdomajame dokumente. Norint to išvengti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš atitinkamas sumas išmokančios institucijos. Turėdamas šį dokumentą, antstolis nenukreips išieškojimo į išmokas, iš kurių išieškoti draudžia įstatymas. O išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bus vykdomas dalimis. - Kiek antstolis gali išieškoti iš mano atlyginimo ar kitų lėšų?
Iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuojama proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 %. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pažymėtina, jog iš bedarbio pašalpos ir kitų laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų gali būti išieškomas išlaikymas (alimentai) bei žala, padaryta suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. - Ką daryti, jeigu buvo iš sąskaitos nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas?
Antstolis, patikrinęs skolininko sąskaitą, negali žinoti joje esančių lėšų kilmės. Todėl skolininkas turi pateikti banko sąskaitos išrašą/kitus įrodymus, kurie pagrįstų nurašytų lėšų kilmę. - Jei iš karto sumokėti skolos negaliu ar galima ją išdėstyti dalimis kas mėnesį?
Taip, galima. Reikėtų pateikti antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Dėl papildomų dokumentų pateikimo antstolis informuos atskirai. - Kaip ir už ką skaičiuojamos vykdymo išlaidos?
Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Joje yra nustatyti vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iškart po to, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui.
Visgi, jeigu norite, kad turimos pajamos būtų apsaugotos, svarbu atiduoti skolą laiku. Matantiems, jog to padaryti tikriausiai nepavyks, vertėtų kreiptis į mus. Skolų pardavimas gali tapti puikia ir kartais net vienintele išeitimi, siekiant išvengti didesnių problemų.
Kada Užimtumo tarnyba laiko žmones nevykdančiais savo pareigų?
Užimtumo tarnyba laiko nevykdančiais savo pareigų asmenis, kurie:
- atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti jame suplanuotose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis jame numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo;
- neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;
- savarankiškai neieško darbo ar (ir) antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;
- nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai, arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;
- Užimtumo tarnyba gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai asmuo pats kreipiasi į kontrolę vykdančią instituciją pranešdamas apie nelegalų darbą ir bendradarbiauja, kol yra vykdomas tyrimas ir priimamas sprendimas dėl nelegalaus darbo.
„Šiais atvejais klientai gali netekti bedarbio statuso ir būti išregistruoti iš Užimtumo tarnybos. Teisę iš naujo įgyti bedarbio statusą asmenys turi ne anksčiau nei po 6 mėn. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bedarbio statuso neteko 2024 m. (iki spalio 31 d.) - 18 tūkst. asmenų, 2023 m. - beveik 20 tūkst.“, - skaičiavo Užimtumo tarnybos atstovė. Praradę bedarbio statusą gyventojai tuo pačiu praranda ir teisę gauti nedarbo išmokas.
| Metai | Maksimali nedarbo išmoka (įgijusiems bedarbio statusą I ketvirtį) | Maksimali nedarbo išmoka (įgijusiems bedarbio statusą II ketvirtį) |
|---|---|---|
| 2023 | 1039,73 € | 1098,32 € |
| 2025 (prognozuojama) | 1294,56 € | Nėra duomenų |