Danijoje pensinis amžius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę. Tai, koks numatomas pensinis amžius lauks kiekvienos amžiaus grupės, nustatoma gana anksti - likus 15 metų iki to amžiaus įsigaliojimo.
Kaip Danija susiejo pensinį amžių su gyvenimo trukme
Danija 2006 m. indeksavo oficialų pensinį amžių pagal gyvenimo trukmę ir kas penkerius metus tai perskaičiuoja. Dėl to buvo nuspręsta dar 2006 m., o pritaikyta - 2019 m. Pagal šią taisyklę pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. - iki 68 metų, 2035 m. - iki 69 metų, o 2040 m. - iki 70 metų. Tai reiškia, kad 1971 m. gimę žmonės pirmieji išeis į pensiją sulaukę 70 metų.
Ką reiškia indeksavimas ir ar pensinis amžius pasieks 74 metus?
Ilgėjant prognozuojamai gyvenimo trukmei, tai reiškia, kad 2070-aisiais danai į pensiją išeitų sulaukę 74-erių. Nėra griežtai numatyta, kad pensinis amžius Danijoje galiausiai turėtų pasiekti 74-erius metus. Pašnekovų teigimu, tam yra kelios priežastys.
Politinis ir socialinis kontekstas
Sprendimą priėmė net kelios Danijos partijos. Didelių diskusijų, rodos, nebuvo, nes visi sutaria, kad tai - gera idėja. Kasmet turime vis didesnę vyresnių žmonių grupę, kurią mažėjanti jaunesnių žmonių grupė turi išlaikyti.
Praktinė įgyvendinimo ir darbo rinka
Danijoje varyti žmogaus į pensiją niekas neskuba, nes kompanijose vertinamas patyrimas. Pačios firmos, nelaukdamos jokios pagalbos iš valstybės, dažnai gydo savo darbuotojus nuo narkomanijos ar alkoholizmo. Retas reiškinys Danijoje - streikas. Visi darbo ginčai išsprendžiami derybomis arba teisme.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo karjera Danijoje
Jis taip pat priduria, kad didinant pensinį amžių svarbu užtikrinti, kad šie žmonės turėtų, kur dirbti. Jei turite aukštą nedarbo lygį, tai niekada nepasiteisins, nes atleidžiami, visi istoriniai duomenys rodo, dažniausiai vyresni darbuotojai. Jie kenčia nuo aukšto nedarbo lygio. Jie būdavo išstumiami, o paskui vėl pritraukiami tais laikotarpiais, kai trūko darbo jėgos.
Kas iš tikrųjų išeina į pensiją ir ar žmonės dirba iki oficialaus amžiaus?
Labai nedaug žmonių iš tikrųjų išeina į pensiją sulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Tik labai mažai žmonių Danijoje iš tikrųjų išeina į pensiją sulaukę oficialaus pensinio amžiaus. 2022 m., kai oficialus pensinis amžius buvo 67 metai, faktinis vidutinis pensinis amžius tebuvo maždaug 64-eri, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Apie 20 proc. Danijos gyventojų išeina į pensiją, nes negali rasti darbo arba yra pernelyg pasiligoję, kad jį tęstų. Pasak Kopenhagos universiteto etnologas Aske Juulis Lassenas, besispecializuojantis vyresnio amžiaus žmonių profesinio gyvenimo srityje, apie 20 proc. „Šiems 20 proc.“
Pensijų dydis ir lyginimas su kitomis ES šalimis
Pensininkų-turtuolių klubui galima priskirti ir Daniją bei Italiją. Italijoje pensijos siekia 70 proc., o Danijoje - 68 proc. Tiesa, nors išmokų procentas panašus, tačiau dėl algų skirtumų danų senjorai gauna gerokai didesnes pensijas. Vidutinė alga Danijoje siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, o Italijoje - 2,5 tūkst. eurų. Taigi, danai gauna vidutiniškai 3,5 tūkst.
| Šalis | Pensijos dalis nuo vidutinės algos | Vidutinė alga (eurais) | Vidutinė pensija (eurais) |
|---|---|---|---|
| Olandija | 90% | >3000 | ~2700 |
| Austrija | 78% | >2500 | ~2000 |
| Liuksemburgas | 77% | >4200 | ~3000 |
| Italija | 70% | 2500 | 1700 |
| Danija | 68% | >5000 | ~3500 |
Danijos pensijų sistemos struktūra
Danijos pensijų sistema sudaryta iš kelių dalių. Yra visuotinė valstybinė pensija, šiuo metu siekianti 7 198 kronas (1 130 JAV dolerių) per mėnesį, ir dvi papildomos darbdavio finansuojamos pensijos, investuojamos į pensijų fondus - viena privaloma, kita kaupiama pasirinktinai. Galiausiai, kai kurie žmonės privačiai taupo pinigus pensijai.
Taip pat skaitykite: Danijos pensijų sistema
Sistemos trūkumai ir socialinė nelygybė
Ekspertai pripažįsta - Danijoje taikoma tvarka nėra be trūkumų. Duomenys rodo, kad moterys paprastai gyvena ilgiau už vyrus. Tai reiškia, kad žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaus pensiją daug daugiau nei 14 ar 15 metų, o žmonės, turintys žemą išsilavinimą, turės daug mažiau. Sistemoje yra didžiulė nelygybė.
Vyro, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenimo trukmė yra septyneriais metais ilgesnė nei vyro, turinčio žemą išsilavinimą. Tai reiškia, kad iš principo šitos žemos kvalifikacijos žmonės neišbus numatytų metų pensijoje. Jie išbus penkerius, šešerius, septynerius metus, kai tie, kurie turi aukštą kvalifikaciją, išbus daugiau nei 20 metų.
„Pavyzdžiui, 60-metis, kurio vienintelė problema yra ta, kad kūnas tikrai nebedirba taip, kaip turėtų, jis yra persitempęs nuo sunkaus darbo, bet nėra taip blogai, kad žmogus gautų neįgalumą, jam tiesiog per sunku. Kokia yra tikėtina tokio žmogaus gyvenimo trukmė? Tai, manau, yra svarbus klausimas“, - sako N.
Galimi sprendimai
Kaip galimą to sprendimą ekspertai mato individualizuotą pensijų sistemą. „Būtų galima sakyti - sulaukę 50-ies metų, turėtumėte nueiti pas bendrosios praktikos gydytoją ir gydytojas pasakytų, kad „jūsų tikėtina gyvenimo trukmė yra tokia, taigi jūs galėsite išeiti į pensiją sulaukęs tokio amžiaus“. Tam prireiktų daug popierizmo. Be to, jūs galite daryti įtaką gydytojui. Todėl manau, kad turime turėti sistemą, kuri atrodytų sąžininga ir skaidri, ir manau, kad Danijos sistema yra gana gerai sukurta“, - sako J.
„Ateityje galime kelti pensinį amžių tik pusmečiu už kiekvienus metus, kuriais pailgėja gyvenimo trukmė“, - sakė D.
Taip pat skaitykite: Terminuota darbo sutartis Danijoje: mokesčiai ir socialinės garantijos
FINANSŲ PATARĖJAS paaiškina: Pradedantiesiems skirti pensijų planai (401k, IRA, Roth 401k/IRA, 403b) 2024 m.
Ką apie tai mano danai ir profesinės sąjungos
Nelabai, sako LRT.lt kalbinti Danijos ekspertai. Danai nelinkę išeiti į pensiją 70 metų. Kirsten Evans yra viena iš pirmųjų, galėsiančių gauti visą pensiją tik sulaukusi 70 metų, bet tiek ilgai dirbti ji neketina. Gerai uždirbanti 53 metų banko darbuotoja sakė planuojanti išeiti į pensiją maždaug 65-erių ar 66 metų, net jei tai reiškia, kad ji neužsidirbs visos pensijos. „Manau, kad 70 metų yra senyvas amžius“, - sakė ji.
Danijos profesinių sąjungų konfederacijos teigimu, jau dabar du trečdaliai narių išeina į pensiją nesulaukę oficialaus pensinio amžiaus, nes yra išsekę ir dirba sunkų fizinį darbą. „Jau šiandien matome, kad du trečdaliai mūsų narių išėjo į pensiją nesulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Ir taip yra dėl to, kad jie yra pavargę ir dirba sunkų fizinį darbą“, - nurodė D.
Demografinės prognozės ir finansinė tvarumo problema
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neseniai pripažino, kad jos vyriausybė nebemano, jog pensinis amžius turi būti didinamas automatiškai, sistemą teks peržiūrėti, kai jis pasieks 70 metų. Damounas Ashournia įsitikinęs, kad pensinio amžiaus didinimas iki 70 metų yra vienintelis būdas išlaikyti Danijos gerovės valstybę, grindžiamą socialinio aprūpinimo nuo lopšio iki kapo sistema. „Senėjant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, jei norime teikti tas pačias viešąsias paslaugas, kurias teikiame šiandien, turime užtikrinti viešuosius finansus“, - sakė jis.
Danai jau svarsto, kas bus, kai susidarys tokia situacija, kaip pas mus - kai vienas dirbantysis dar turės išlaikyti ir vieną pensininką. Šiuo metu Danijoje situacija labai palanki - vienam pensininkui tenka trys dirbantieji. Apskaičiuota, kad 2030-aisiais vienam pensininkui teks du dirbantieji. Per tą laiką manoma, kad gyvenimas pailgės net 5 metais.
Gyvenimo sąlygos ir kainos - kodėl didesnės algos nereiškia lengvesnio gyvenimo
Dabar, kai žinote, kiek uždirbama Danijoje, jūsų nestebins ir tos šalies kainos. O jos tikrai ne mūsų kišenei. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuoja tam tikri produktai ir paslaugos: Vienkartinis važiavimas autobusu Kopenhagoje - 6,5 lito. Litras vandens parduotuvėje - 10 litų, 0,33 litro alaus - taip pat 10 litų, pigiausias vynas - 40 litų. Restorane suvalgius dviem po vieną karštą patiekalą ir išgėrus po taurę vyno reikėtų pakloti apie 200 litų.
Beje, ir mokesčių danai moka bene daugiausia - per 50 procentų. Ir niekas dėl to neprotestuoja, nes visi žino, kad dalis mokesčių sugrįžta per nedarbingumo lapelius, pensijas ir pašalpas. Štai ir paskutinė socialinė apklausa patvirtino, kad danai sutinka mokėti tokius mokesčius, o kas penktas netgi nepyktų, kad jie būtų dar didesni. Svarbu tik kad ir socialinė pagalba būtų efektyvi.