Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?
„Nors 3 iš 4 Lietuvos gyventojų tikisi, kad orią pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, realybėje daugelis išėjusiųjų į pensiją gauna vidutiniškai apie 50 proc. ankstesnių pajamų siekiančią „Sodros“ išmoką. Tačiau net ir ekonomiškai stiprios valstybės ne visada gali užtikrinti pensijų išmokas, kurios visiškai patenkintų gyventojų poreikius senatvėje. Į finansiškai aprūpintą ateitį dažnai tenka investuoti patiems gyventojams, taip pat prisidėti ir jų darbdaviams“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Pasauliniame pensijų indekse, kurį sudaro tarptautinė kompanija „Mercer“ kartu su CFA institutu, geriausia pensijų sistema tarp 44 valstybių - Islandijoje. Remiantis pensijų sistemų analize, šioje šalyje valstybės mokama bazinė pensija sudaro apie 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą dar gali pridėti iki 15 proc. siekiančią pensijos dalį. Tuo metu likę 70 proc. užtikrinami iš profesinių pensijų fondų išmokų, prie kurių privalo prisidėti ir darbuotojas, ir darbdavys.
Į profesinius pensijų fondus Islandijos gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc. Per visą kaupimo laikotarpį šios lėšos yra investuojamos. „Islandijoje, kaip ir Lietuvoje, kaupiant privačiai taikomos mokestinės lengvatos. Jei darbuotojo įmokos dalis neviršija 4 proc., šios lėšos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat neapmokestinama ir pensijų fondų investicinė grąža“, - sako „Swedbank“ atstovas.
Nuo 2000 m. Islandijoje veikia ir savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai. Bendras pensijų fonduose sukauptas turtas 2021 m. sudarė 190 proc., palyginti su šios šalies BVP. Vienam suaugusiam islandui vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų pensijų fonduose esančių lėšų.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos tikslinis priedas
Darbdavių Indėlis: Danijos ir Olandijos Pavyzdžiai
Danijoje bei Olandijoje darbdavių ir gyventojų bendradarbiavimas taip pat yra reikšmingas veiksnys, rodo atlikti palyginimai. Kitaip nei Islandijoje, Olandijoje darbdaviai savo darbuotojams neprivalo mokėti įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus, tačiau nepaisant to, apie 90 proc. vis tiek jas moka. Danijoje, kaip ir Islandijoje, įprasta, kad darbdavio indėlis į privačius fondus yra didesnis nei darbuotojo - darbdavys čia dažniausiai sumoka apie du trečdalius įmokos.
„Papildomas kaupimas ateičiai danams atsiperka su kaupu - vieno vyresnio nei 15 m. amžiaus Danijos gyventojo sukauptas finansinis turtas vidutiniškai sudaro apie 175 tūkst. eurų, antroje vietoje pagal šį rodiklį ES šalyse yra olandai. Didžiąją dalį jų sukaupto finansinio turto sudaro pensijų fondų lėšos“, - pastebi T. Gudaitis.
T. Gudaičio teigimu, itin didelėmis pensijomis garsėjančioje Olandijoje valstybės mokamos pensijos dalis sudaro apie 20 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Tačiau galutinė išmoka, kurią šios šalies gyventojas gauna pensijoje, siekia vidutiniškai apie 90 proc. iki tol buvusių pajamų, o didžiąją dalį to sudaro privačiai sukauptos lėšos.
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Sąlygos Gauti Vakarietiškas Pensijas
Savo 2024-ųjų ataskaitoje apie pensijas „Mercer“ išskiria kelis geros pensijų sistemos kriterijus, tarp kurių yra bazinės pensijos užtikrinimas, platus dirbančių gyventojų įtraukimas į privatų kaupimą (apie 80 proc. darbingo amžiaus gyventojų), santykinai daug sukaupto turto - 100 proc. nuo BVP ir daugiau.
Pasak T. Gudaičio, Lietuvoje privačiam pensijos kaupimui sudarytos panašios, o kai kuriais atžvilgiais ir geresnės sąlygos, palyginti su kitomis Vakarų šalimis. Norint tuo pasinaudoti, reikalingas aktyvesnis ir platesnis pačių dirbančiųjų ir jų darbdavių įsitraukimas.
„Ne visi gyventojai išnaudoja privataus kaupimo galimybes. Kai kurie yra sustabdę kaupimą II pakopos pensijų fonde, nors kaupdami ten papildomai gauna valstybės paskatą. Be to, šiuo metu tik maždaug kas dešimtas dirbantysis išnaudoja kaupimo galimybę III pakopos pensijų fonduose, prie to kol kas prisideda tik nedaugelis šalies darbdavių“, - pastebi „Swedbank“ atstovas.
Pasak T. Gudaičio, siekiant tvarios pensijų sistemos, kuri po kelių dešimtmečių užtikrintų pakankamas pajamas senatvėje daugeliui šiandienos dirbančiųjų, reikalingas aktyvesnis gyventojų dalyvavimas ir darbdavių indėlis. EBPO duomenimis, bendras vidutinis darbuotojo ir darbdavio indėlis į pensijų fondus sudaro 15,5 proc. nuo pajamų, Danijoje ši dalies siekia vidutiniškai 12 proc.
Lietuvoje veikiančiuose II ir III pakopos pensijų fonduose šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę apie 9 mlrd. eurų, tai šiuo metu sudaro apie 12 proc. šalies BVP.
Taip pat skaitykite: SAM3SDP formos pildymo patarimai
„Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones.
Pensijų Sistemos Ypatumai Įvairiose Šalyse
Pasak Lietuvos banko vyriausio ekonomisto A. Prapiesčio, vargu, ar apskritai yra šalių, kurių pensijų sistemos modelis bei visi jo parametrai yra identiški. Konkrečioje pasaulio ar Europos šalyje funkcionuojančios pensijų sistemos ypatumus lemia socioekonominės ir sociopolitinės valstybės aplinkybės bei charakteristikos.
„Istorinės aplinkybės, politiniai sprendimai, ekonominė bei demografinė padėtis, verslo bei profsąjungų įsitraukimas lemia pensijų sistemų skirtumus. Visgi kaupiamoji dalis pensijų sistemose yra ne kokia nors avantiūra, o būtinybė. Pavyzdžiui, nemažai EBPO valstybių turi vienokios ar kitokios formos bei apimties kaupiamąsias pensijų sistemas“, - teigė A.Prapiestis.
Vienas iš galimų skirtumų pavyzdžių, anot Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, ekonomisto Teodoro Medaiskio, galėtų būti profesinių pensijų buvimas arba nebuvimas.
„Galbūt didžiausias mūsų (kaip ir kitų postkomunistinių šalių) skirtumas - profesinių pensijų nebuvimas. Senosiose Europos Sąjungos šalyse daugiau ar mažiau svarią pajamų senatvėje dalį sudaro darbdavio ir darbuotojo įmokomis finansuojamos pensijos“, - pastebėjo VU profesorius T.Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė pasakojo, kad daugelyje senųjų Europos valstybių egzistuojančios profesinės pensijos, prie kurių kaupimo prisideda patys darbuotojai ir jų darbdaviai, radosi kaip socialinio dialogo pasekmė - išpopuliarėjusios darbuotojų profesinės sąjungos spaudė darbdavius dėl socialinių garantijų ir pasiekė savo tikslų.
„Pavyzdžiui, Nyderlanduose profesinių pensijų schemos, įtvirtintos kolektyvinėse sutartyse, veikia jau nuo 19 amžiaus pabaigos. Danijoje pirmosios profesinių pensijų schemos pradėjo steigtis 20 amžiaus pradžioje, o visuotinai apimančia sistema tai tapo prieš beveik porą dešimtmečių, kai į ją pradėta įtraukti žemesnės kvalifikacijos ir žemesnių pajamų darbuotojus“, - pasakojo I.Buškutė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, gilios profesinių pensijų tradicijos egzistuoja ir Jungtinėje Karalystėje, o naują pagreitį profesinių pensijų kaupimas šioje šalyje įgavo nuo 2012 m., kai britų Vyriausybė, suprasdama papildomo kaupimo svarbą, ėmė skatinti darbuotojų automatinį įtraukimą į darbdavių organizuojamas pensijų schemas. Iš pradžių automatinio įtraukimo mechanizmas pradėtas taikyti tik didžiųjų įmonių ir organizacijų darbuotojams, bet iki 2018 m. vasario 1 d. jis palaipsniui pradėtas taikyti daugelyje šalies įmonių. Automatinis įtraukimas į profesines pensijas taikomas ir Škotijoje.
„Nuo 2019 m. automatinį įtraukimą į naujai steigiamas profesinių pensijų schemas pradėjo taikyti ir kaimyninė Lenkija. Nuo 2019 m. liepos mėn. į profesinių pensijų schemas visus darbuotojus, jaunesnius kaip 55 metų, įtraukia didieji darbdaviai, kurie turi daugiau kaip 250 darbuotojų. Iki 2021 m. į profesines schemas palaipsniui bus įtraukti mažesnių įmonių darbuotojai ir viešojo sektoriaus darbuotojai“, - teigė Pensijų skyriaus vadovė I.Buškutė.
Kaupimo Galimybės Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2019 metų atnaujinus pensijų kaupimo sistemą prie asmeninio kaupimo senatvei gali prisidėti ir darbdaviai. Darbdavio dalis mokama tik tuo atveju, jeigu antroje pakopoje kaupia ir pats darbuotojas.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas senatvei kaupia 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo perveda valstybė, o darbdavys gali prisidėti dar keliais procentais nuo darbuotojo algos.
Priedai Prie Pensijos: Papildomos Išmokos
Nuo šių metų pradžios „Sodros“ įmokos dalis į pensijų fondus nebepervedama, todėl „Sodros“ senatvės pensija nebemažėja. O kaupimo fonduose sukauptos pinigų sumos, sulaukus pensinio amžiaus, bus išmokamos tarsi papildomas mėnesinis priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos.
„Sodros“ mokama senatvės pensija yra priskiriama I pakopai: sukaupus reikiamą darbo stažą, per kurį asmuo mokėjo įmokas, jis įgyja teisę į „Sodros“ mokamą senatvės pensiją. Ši pakopa Lietuvoje yra privaloma, o norint sukaupti reikiamus stažo metus, reikia mokėti įmokas bent nuo 12 minimalių mėnesinių algų per metus.
II pakopa - tai kaupimas pensijų fonde su valstybės parama, dėl kurio asmuo gali apsispręsti pats - jis gali kaupti, bet gali ir nekaupti. Pensijų kaupimą šioje pakopoje remia ir prižiūri valstybė, o kaupiančiajam tinkamiausias ir didžiausią finansinę grąžą teikiantis fondas, jei jis neturi kitų pageidavimų, parenkamas pagal kaupiančiojo asmens amžių.
Greta I ir II pensijų pakopos egzistuoja ir III pakopa - tai savanoriškas privatus asmens kaupimas be aktyvesnės valstybės paramos, tik suteikiantis galimybę gyventojui pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Asmuo, kaupiantis III pakopoje, pats renkasi, kokio dydžio sumas nori kaupti, tačiau toks kaupimas pagal savo pobūdį nelaikomas tikru pensijos garantu, nes lėšos nėra išmokamos periodiškai.
Ar Kaupia Europiečiai?
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausias ekonomistas A.Prapiestis atkreipė dėmesį, kad, žvelgiant į pasaulinį pensijų sistemų kontekstą, išryškėja du pagrindiniai elementai.
„Dauguma pasaulio pensijų sistemų pasižymi tokia ypatybe kaip privalomoji einamojo finansavimo dalis (dar vadinama I pakopa), kuomet visą gyvenimą mokamos įmokos susiejamos su būsima ekonomine ir demografine šalies raida. Antra dažna sudedamoji dalis - kaupiamoji sistema, žinoma kaip pensijų sistemos II pakopa. Ji gyventojams sudaro sąlygas dalyvauti tarptautinėse kapitalo rinkose ir gauti naudos iš kitų šalių darbo jėgos ir kapitalo augimo.
Kai taikoma dvipakopė sistema, riziką, kad dalyvaujant einamojo finansavimo sistemoje dėl lėtai augsiančių pajamų bus mokamos nedidelės įmokos ir dėl to mažės būsimos pensijos dydis, galima kompensuoti kapitalo pajamomis, gaunamomis per II pakopos išmokas“, - pasauline pensijų sistemų patirtimi dalijosi Lietuvos banko atstovas.
Nuo 2019 metų Lietuvoje pradėjus įgyvendinti pensijų kaupimo reformą, būtent dvipakopės sistemos sintezė tampa kertiniu aspektu, teikiančiu gyventojams galimybę nebesukti galvos, kad kaupiant pensijų fonduose arba, kitaip sakant, II pensijų pakopoje mažėja „Sodros“ pensija.
Išvados
Danijos pensijų sistema, pasižyminti dideliu darbdavių indėliu ir aktyviu gyventojų dalyvavimu, yra puikus pavyzdys, kaip galima užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę. Privatus kaupimas, remiamas valstybės ir darbdavių, leidžia Danijos gyventojams gauti didesnes pensijas ir užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį senatvėje.