Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Šiame straipsnyje nagrinėjama socialinės globos namų veikla Lietuvoje, apibrėžiamos jų funkcijos, struktūra ir teikiamos paslaugos. Dėmesys skiriamas socialinio darbuotojo vaidmeniui ir darbo metodams, ypač dirbant su asmenimis, turinčiais proto ar psichikos negalią. Straipsnyje remiamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, socialinių paslaugų katalogu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinę globą.
Socialinės globos namų apibrėžimas ir rūšys
Pagal Socialinių paslaugų katalogą (2006), socialinės globos namai yra įstaigos, teikiančios trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų. Šios įstaigos gali būti įvairių rūšių, pritaikytos skirtingoms asmenų grupėms:
- Vaikų socialinės globos namai.
- Vaikų su negalia socialinės globos namai.
- Senų žmonių socialinės globos namai.
- Specializuoti socialinės globos ir slaugos namai.
- Specialieji socialinės globos namai, skirti suaugusiems asmenims su negalia.
- Socialinės globos namai, skirti vaikams ir jaunimui su negalia.
Taip pat socialinės globos namais laikomi asmenys, apgyvendinti namų aplinkoje grupėmis ne daugiau kaip po 10 asmenų.
Socialinės globos namų pavyzdys
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės globos namų veiklos principai ir struktūra
Paprastai socialinės globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Jų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei globos namų vidaus tvarkos nuostatomis. Šios įstaigos yra socialinės globos, ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bendradarbiaujančios su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, kurios yra susijusios su jų veikla. Socialinės globos namai nuolat bendradarbiauja su gyventojų artimaisiais, globėjais (Linkuvos, Aukštelkės, Dūseikių, Kėdainių, Utenos, Lavėnų, Vilijampolės ir kitų socialinės globos namų nuostatai).
Socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės globos namuose
Socialinio darbuotojo veikla socialinės globos namuose yra itin svarbi užtikrinant gyventojų gerovę ir socialinę integraciją.
- Individualių poreikių vertinimas: Socialinis darbuotojas įvertina kiekvieno gyventojo individualius poreikius, nustato stipriąsias puses ir sunkumus, sudaro individualius pagalbos planus.
- Socialinės pagalbos organizavimas: Socialinis darbuotojas organizuoja ir koordinuoja socialinę pagalbą, įskaitant materialinę paramą, konsultacijas, tarpininkavimą sprendžiant problemas.
- Psichologinė parama: Socialinis darbuotojas teikia psichologinę paramą gyventojams, padeda jiems įveikti emocinius sunkumus, adaptuotis naujoje aplinkoje.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Socialinis darbuotojas padeda gyventojams ugdyti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, konfliktų sprendimas, savarankiškumas.
- Ryšių su šeima palaikymas: Socialinis darbuotojas skatina ir palaiko gyventojų ryšius su šeimos nariais, organizuoja susitikimus, teikia konsultacijas šeimoms.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip psichologai, gydytojai, slaugytojai, pedagogai, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą gyventojams.
- Atstovavimas gyventojų interesams: Socialinis darbuotojas atstovauja gyventojų interesams, gina jų teises, padeda jiems gauti reikiamas paslaugas ir išmokas.
Socialinio darbuotojo veiklos metodai dirbant su asmenimis, turinčiais proto negalią
Socialinio darbuotojo veiklos metodai priklauso nuo kliento proto negalios sunkumo laipsnio.
Pagal Radzevičienę (2003), vieni akivaizdžiausių proto negalės bruožų - sulėtėjusi arba sutrikusi raida bei sumažėjęs mokslumas. Žmonės su proto negalia turi ženkliai žemesnius nei vidutiniai proto gebėjimus ir socialinį bei prisitaikymo funkcionavimo trūkumus. Pasak Bakk ir Grunewald (1998), šie trūkumai pasireiškia bendravimo, socialinio ir kasdienio gyvenimo ar judėjimo įgūdžių ribotumu. Proto negalia žmonėms riboja mokymosi, bendravimo, rūpinimosi savimi bei judėjimo įgūdžius, savarankiškumą ir santykius su kitais žmonėmis. Šių žmonių verbalinę kalbą sudaro dažniausiai trumpos frazės, dažnai į klausimą jie atsako tik vienu žodžiu. Daugelio vidutinę proto negalią turinčių asmenų artikuliacija taip pat būna sutrikusi.
Tarp proto negalios žmonių, turinčių ir psichikos sutrikimų, itin dažnai pastebimas agresyvumas: rėkimas, daiktų daužymas ir plėšymas, aplinkinių stumdymas. Jie taip pat dažnai jaučia nerimą, kurį išreiškia tam tikrais judesiais ir savidestrukcija: raunasi plaukus, daužo galvą į sieną (Bakk ir Grunewald, 1998).
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Vis dėlto netgi patyrę labai sudėtingas smegenų traumas ir turintys labai sunkią proto negalią žmonės gali įgyti įvairių įgūdžių. Radzevičienė (2003) teigia, kad yra galimybių proto negalią turinčių asmenų psichologinei raidai skatinti.
Ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainos
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Socialinė parama
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas?
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Valstybės kompensacijos schema
Iššūkiai ir galimybės
- Finansavimo trūkumas: Nepakankamas finansavimas riboja galimybes užtikrinti kokybiškas paslaugas, įsigyti modernią įrangą, apmokėti kvalifikuotus darbuotojus.
- Darbuotojų trūkumas: Trūksta kvalifikuotų socialinių darbuotojų, slaugytojų, kitų specialistų, kurie galėtų užtikrinti tinkamą priežiūrą ir pagalbą gyventojams.
- Stereotipai ir stigma: Vis dar egzistuoja neigiami stereotipai ir stigma, susiję su socialinės globos namais ir jų gyventojais, tai apsunkina socialinę integraciją.
- Infrastruktūros problemos: Daugelyje socialinės globos namų pastatai yra pasenę, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, pritaikymo neįgaliesiems poreikiams.
Nepaisant iššūkių, socialinės globos namai turi didelį potencialą tapti moderniomis, atviromis ir į gyventojų poreikius orientuotomis įstaigomis.
tags: #socialines #globos #namu #charakteristika