Trečiadienio pavakarę Vilniuje, Europos aikštėje, vyks protestas prieš planuojamą Neries pakrančių urbanizaciją Žirmūnuose ir Vingio parko teritorijose. Protestą organizuoja ekologiniai ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ ir „Extinction Rebellion Lietuva“.
Protesto tikslai ir reikalavimai
Protesto dalyviai ragins stabdyti projektus, kurie esą kelia grėsmę vienoms vertingiausių sostinės gamtinių teritorijų ir biologinei įvairovei. Protesto metu bus reikalaujama stabdyti projektus, ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie leistų plėtoti rekreaciją neaukojant Neries gamtos. Protesto dalyviai skandavo „Solidarumo, ekologinio teisingumo!“, „Šalin rankas nuo medžių“, taip pat laikė plakatus su užrašais „Upė ≠ verslo planas“, „Palikite gamtą ramybėje“.
Kas planuojama Neries pakrantėse ir kodėl tai kelia susirūpinimą
Kaip skelbia organizatoriai, minėtos teritorijos pagal 2015 m. patvirtintą Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą numatytos kaip viešos gamtinės rekreacinės erdvės, skirtos poilsiui, pažinimui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje. Tačiau šiuo metu jose planuojama plėtoti intensyvią infrastruktūrą - statyti irklavimo bazę, garažus, hidrotechninius statinius, įrengti naujus privažiavimus prie upės bei automobilių stovėjimo aikštelę.
Projektuose taip pat numatytas 327 brandžių medžių, iš kurių apie 200 yra saugotini, pašalinimas ir dalies pakrantės betonavimas. Organizatorių teigimu, šie sprendimai iš esmės keistų Neries pakrantės charakterį, paversdami žalią rekreacinę erdvę techninės infrastruktūros zona. „Vietoje gamtai palankių sprendimų siūloma plėtra, kuri didintų automobilių srautus, kietųjų dangų plotus vienoje jautriausių sostinės pakrančių. Vilniui reikia daugiau neliečiamos gamtos“, - teigia protesto organizatorė Viltė Zaveckaitė.
Aplinkosaugos argumentai ir poveikio vertinimo reikalingumas
Projekto teritorija ribojasi su „Natura 2000“ saugoma zona, todėl Aplinkos apsaugos agentūra yra pareikalavusi atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Projekte numatytas upės vagos gilinimas, krantų linijos keitimas, pontonų ir katerių infrastruktūros įrengimas gali paveikti natūralią upės tėkmę, žuvų migraciją, nerštavietes bei pakrančių ekologinį koridorių. Aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad medžių kirtimas mažintų buveinių plotus, pakrančių šešėlį ir krantų stabilumą.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Gyventojų dalyvavimas sprendimų priėmime
Pasak protesto dalyvės 26 metų Viltės Zaveckaitės, dabar vietos gyventojai apie projektus neretai sužino tik prasidėjus darbams arba jau pasirašius rangos sutartis. „Labiau išeina taip, jog dabar patys gyventojai vos ne pastoviai turi budėti, stebėti, kokie yra nauji projektai išleidžiami ir tiesiog nėra patogios gyventojams sistemos, kaip pamatyti, kas yra planuojama visiškai šalia jų“, - teigė protesto dalyvė. „Reikia daugiau diskusijų ir korekcijų, reikėtų, manau, padiskutuoti apie tai“, - pridūrė kitas protesto dalyvis, kultūros srityje dirbantis 38-erių Algirdas Jakas.
Vilniaus savivaldybės pozicija
Savo ruožtu Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas patikino, jog miestas siekia išsaugoti ir puoselėti žaliąsias erdves, gerinti sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams bei skatinti gyventojus dažniau rinktis tvarų judumą vietoje asmeninių automobilių. „Aš tikrai galiu garantuoti, kad visi sprendimai bus tik po poveikio aplinkai vertinimo“, - BNS akcentavo vicemeras.
Neįgaliųjų bendruomenės kontekstas: kodėl jie rečiau protestuoja
Pasak konferencijoje kalbėjusios Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, neįgaliųjų bendruomenė protestą pasitelkia retai - nuo nepriklausomybės pradžios įvyko tik penki, kai kurie iš jų net ir nebuvo tikri, surengti tik siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės, turintys negalią, apskritai egzistuoja.
S. Aginskaitės teigimu, priežasčių protestuoti neįgalieji turi netgi daugiau negu kitos visuomenės grupės: „Tai labiausiai nugalinta, susilpninta ir nuskurdinta grupė. Statistikos departamento duomenimis, neįgaliųjų skurdo rizikos lygis dvigubai didesnis negu kitų ir, nepaisant to, kad ekonomika auga, per pastaruosius septynerius metus šios visuomenės dalies skurdo lygis tik didėjo.“
Vardydama skurdo priežastis, LNF atstovė pabrėžė, kad dauguma negalią turinčių žmonių priversti gyventi iš nedidelės pašalpos, tik maždaug ketvirtadalis iš jų turi darbą, dažniausiai - žemos kvalifikacijos, už kurį gauna nedidelį atlyginimą. Tokią situaciją lemia nepakankamos švietimo paslaugos - daugelis mokosi specialiosiose mokyklose ar net namuose, todėl vėliau neturi galimybių stoti į aukštąsias mokyklas (tarp studijuojančių Lietuvoje mažiau nei 1 proc. turi negalią).
Taip pat skaitykite: Kavos gaminimas ir neįgalieji
Nežino savo teisių ir socialiniai barjerai
S. Aginskaitė pastebi, kad Vakarų šalyse negalią turinčių žmonių protestai - įprastas reiškinys, įvairiose šalyse jų rengiama šimtai. Kodėl Lietuvos neįgaliųjų aktyvumas nepalyginamai mažesnis, niekas netyrinėjo, nors neįgaliųjų grupė Lietuvoje tikrai gausi - maždaug kas dešimtas šalies gyventojas turi negalią.
Ji sako, kad viena iš priežasčių - dėl ilgai trukusios izoliacinės politikos neįgalieji yra labai susilpninti, daugelis neįgaliųjų apskritai nežino, ko galima norėti. 2017 metais Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad didžioji dalis negalią turinčių žmonių nėra girdėję apie Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri Lietuvoje ratifikuota 2010 metais. „Vadinasi, jie nežino esminių savo teisių, o tai pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis neįgaliųjų teises, nustatantis, kad šie žmonės turi teisę gauti būtinas paslaugas, turi teisę į pritaikytą aplinką, nes negalia yra ne medicininis, o socialinis konstruktas“, - pabrėžia Simona.
S. Aginskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad regionuose gyvenantys žmonės socialinių barjerų nemato kaip problemos ir savo negalią įvardija kaip ištikusią nelaimę ar likimą, kas lemia jų skurdą. 2018 m. NRD užsakymu atliktos apklausos apie neįgaliųjų pasitenkinimą jų bendruomenei teikiamomis paslaugomis rezultatai rodo, kad dauguma apklaustųjų labiausiai norėtų, kad būtų organizuojama kuo daugiau renginių, koncertų - jiems tai leidžia ištrūkti iš namų, pasijusti žmonėmis, pabūti su savo „bendralikimais“. Jie nemato socialinės neteisybės, nereikalauja pritaikytos aplinkos, asmeninių asistentų, galimybių kartu su visais mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Tai rodo labai didelį šios grupės silpnumą, nesuvokimą, kad juos į skurdą stumia socialiniai barjerai, o ne jų negalia arba ne vien negalia.
Mobilizacijos kliūtys ir praktiniai iššūkiai
Simona sako, kad kita mažo aktyvumo priežastis - pati negalia. Žmonėms, turintiems negalią, daug sudėtingiau mobilizuotis, nes jiems reikia pritaikyto transporto ir aplinkinių pagalbos, jei aplinka nepritaikyta. Sutrukdyti gali netgi blogas oras. Taip atsitiko 2009 metais, kai Vyriausybė apkarpė neįgaliųjų pensijas ir socialines išmokas - pasipiktinimas buvo labai didelis, planuotas didelis protestas, bet buvo labai šalta, daug sniego, ir planas nepavyko, nes susirinko labai mažai protestuotojų.
Protestų istorija ir strategijos pokyčiai
Pirmieji 1996, 2002 ir 2007 metais rengti neįgaliųjų protestai sulaukė mažai dėmesio - nebuvo iškelta jokių konkrečių reikalavimų, tad nebuvo ir rezonanso. 2014 ir 2018 metais protestus organizuoti ėmėsi LNF. 2014 metais organizuotas protestas su šūkiu „Nieko apie neįgaliuosius - be neįgaliųjų“. Susirinko daug dalyvių, parengta peticija, bet trūko protesto tęstinumo - Vyriausybė nebuvo spaudžiama vykdyti neįgaliųjų bendruomenės iškeltų reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių asmenų parama
2018 metais LNF nusprendė protestu paminėti gegužės 5-ąją, Savarankiško gyvenimo dieną. Organizatoriai suprato, kad reikia spręsti ir įvaizdžio problemą. „Žinojome, kad daugiau pasiekę neįgalieji nedalyvauja neįgaliųjų teisių judėjime, nes nenori būti tapatinami su šia bendruomene dėl jos prasto įvaizdžio - jie laikomi išlaikytiniais, visuomenės našta“, - pasakoja S. Aginskaitė.
Nuspręsta organizuoti eitynes, kurios būtų pozityvios, su kuriomis norėtųsi tapatintis, kuriose nebūtų gėda dalyvauti ir kuriose būtų demonstruojamos neįgalių žmonių galimybės ir potencialas, bet kalbama ir apie kliūtis, kurias reikia likviduoti. Eitynės pavadintos „Už miestą visiems“, dalyvauti jose buvo kviečiami dviratininkai, jaunos šeimos su mažais vaikais ir apskritai visa visuomenė. Protesto eitynes palaikė kai kurie politikai, žmogaus teisių organizacijos.
Organizatoriai vertina eitynes kaip emancipacijos aktą: „Eitynių dalyviai iškėlė reikalavimą, kad kiekviena savivaldybė per dvejų metų laikotarpį pritaikytų bent po vieną švietimo ir po vieną sveikatos apsaugos įstaigą. Vyko diskusija su savivaldybių atstovais, ir nors jie dar nepasirašė to įsipareigojimo, mes toliau juos spaudžiame. Žiniasklaida šį kartą mūsų tikslus visuomenei pristatė teisingai, akcentuodama socialines kliūtis. Visuomenės palaikymas buvo didelis ir, svarbiausia, patys neįgalieji eitynėse jautėsi jaukiai, gerai, jie nesijautė našta, priešingai, jautėsi stiprūs“.
Smuikininkė Dalia Simaška: šiandien suprantu, kad profesiniame gyvenime esu labai laiminga
Manipuliacijos ir pavojai naudojant neįgaliuosius politikai palaikyti
Pasitaiko atvejų, kai piketai tampa ne emancipacijos išraiška, o manipuliacijos negalią turinčiais žmonėmis įrankiu. Vienas iš nesenų pavyzdžių - 2017 metais vykęs socialinių įmonių protestas. „Išvakarėse buvo įkurta Socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų asociacija, ir tai padaryta tikrai ne pačių neįgaliųjų iniciatyva. Kitą dieną autobusais prie Seimo suvežta keli šimtai žmonių, ir jie reikalavo, kad socialinėms įmonėms nebūtų naikinamos subsidijos, nes kitaip juos išmes iš darbo“, - pasakoja Simona.
Toks manipuliavimas yra efektyvus, nes visuomenei sunku suvokti, kas vyksta. Pavyzdžiui, Šiaulių socialinės įmonės „Hestas“ istorija: įmonė gaudavo subsidijas už neįgalius darbuotojus vykdydama veiklą, už kurią subsidijos nemokamos. Kai Valstybinė darbo inspekcija išsiaiškino apgavystę, įmonės vadovai atsivežė neįgalius darbuotojus į protestą prie Vyriausybės. Žiniasklaida nesigilino ir paskelbė, kad norima sužlugdyti socialinę įmonę. „Šiuo atveju neįgalūs žmonės buvo pasitelkti protestuoti prieš savo pačių teises“, - pabrėžia Simona.
Asmeniniai pasakojimai: darbo rinkos ir socialinės įtraukties iššūkiai
Vieniems sveikatos likimas pagailėjo nuo pat vaikystės, dar kiti susidūrė su skaudžiomis traumomis, po kurių gyvenimas pasikeitė iš esmės. Sėkmingai kilusi karjeros laiptais, 50-metė Danguolė Burokienė dėl sveikatos problemų, atvedusių iki neįgalumo, buvo priversta sustoti, o grįžimas į darbo rinką moterį tiesiog šokiravo.
„Tai, kad esi neįgalusis, ieškant darbo mūsų šalyje - yra didžiulis trūkumas. Man pačiai slapstytis ar meluoti dėl savo negalios neteko, nes mano sveikatos problemos - nepastebimos. Pagalvokite, kiek neįgaliųjų, sėdinčių vežimėlyje arba su Dauno sindromu šiandien ne tik kad neturi darbo, bet ir neturi galimybių socializuotis? Verslininkams vien iš gailesčio mūsų priimti neapsimoka“, - dalijasi pašnekovė.
D. Burokienė šiandien dirba ne pilną darbo dieną socialinėje įmonėje. „Nors Lietuva yra Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos dalyvė, bet konvencijoje numatyti tikslai sprendžiami gana lėtai dėl neryžtingų sprendimų priėmėjų veiksmų. Problematinė ir paslaugų prieinamumo sritis, pavyzdžiui, neįgalieji negali laisvai keliauti, lankytis įvairiose įstaigose“, - sako ji.
Kaip stiprinti neįgaliųjų pozicijas ir viešąją politiką
Apibendrindama savo įžvalgas, S. Aginskaitė pabrėžė, kad neįgaliųjų organizacijos turi daugiau dėmesio skirti švietimui apie neįgaliųjų teises ir ugdyti lyderius. Svarbu ir keisti neįgaliųjų įvaizdį visuomenėje: „Reikia kalbėti ne apie tai, kad neįgalieji yra našta, kad jie nieko negali, o kalbėti apie jų galimybes, kai jiems suteikiamos tinkamos paslaugos.“
Taip pat svarbu spręsti praktines problemas, kurios neretai akcentuojamos protestuose ir visuomeninėse diskusijose: bortelių sutvarkymas, kad žmonės su neįgaliųjų vežimėliais galėtų normaliai visur pravažiuoti, daugiau pritaikytų transporto sprendimų, asmeninių asistentų prieinamumas bei pritaikyta infrastruktūra viešose erdvėse.
Siūlomi žingsniai
- Užtikrinti viešas konsultacijas ir patogias sistemas, kur gyventojai laiku matytų planuojamus projektus;
- Atlikti visapusišką poveikio aplinkai vertinimą visuose projektuose, liečiančiuose apsaugotinas zonas ir upes;
- Skirti daugiau dėmesio neįgaliųjų švietimui apie teises ir teisines galimybes;
- Vystyti infrastruktūrą pagal universaliojo dizaino principus, kad viešos erdvės būtų prieinamos visiems;
- Aktyvinti partnerystę tarp ekologinių judėjimų, neįgaliųjų organizacijų ir savivaldybių siekiant tvarių ir įtraukiančių sprendimų.
Praktinė pastaba
„Galima tikrai finansus nukreipti į problemas, kurias jau reikia spręsti, pavyzdžiui, bortelius sutvarkyti, kad žmonės su neįgaliųjų vežimėliais galėtų normaliai visur pravažiuoti, turime kitų tikrai problemų mieste, nėra ko lįsti į Neries pakrantę“, - teigė klimato teisingumo aktyvistė Gabija Gorobecaitė-Jocienė.
tags: #neigalieji #surenge #protesta #del #jiems #nepritaikytos