„Ypatingų vaikų namai“ (Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children) - tai romanas, kuris nuo pirmųjų puslapių apglėbia žavingu, gluminančiu tekstu, kuriame maišosi fantazija su realybe. Šešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus.
Bet Džeikobas užaugo, senelio pasakojimai jam jau atrodo tik pramanai, kuriais net gėdijosi tikėjęs, o keistos senos nuotraukos - tik klastotės. Tačiau atėjo diena, kai akimoju viskas pasikeitė. Paskutiniai senelio žodžiai, miške šmėkštelėjusi pamėklė, Džeikobą pasiekęs paslaptingas senelio paliktas laiškas - keistenybių pernelyg daug, kad galėtum numoti ranka. Ir Džeikobas išsiruošia į kelionę - į mažytę salelę prie Velso krantų. Kadaise ten veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai - juose ir užaugo jo senelis.
Siužetas trumpai
Atradęs Ypatinguosius namus, kuriuos valdė panelė Peregrinė, Džeikobas susipažino su neįtikėtinais gyventojais, kurie visą gyvenimą gyveno sustabdytame laike, vienoje dienoje 1940 metais. Taip sakoma, šie vaikai niekada nesulaukdavo rytojaus. Namo gyventojai turėjo skirtingas ypatingas galias, kurie išskyrė juos iš minios, darė ypatingais. Ten ir ugnį iš rankų paleidžianti mergina, ir nematomas berniukas, ir galiūnė mergaitė.
Džeikobas, tarsi paslaptingos traukos veikiamas, dar ne sykį grįžta į sugriautus vaikų namus ir netikėtai persikelia laiku į karo pradžią. Netrukus jis susitinka vaikų namų direktorę panelę Peregrinę, ir ji Džeikobui papasakoja apie ypatinguosius vaikus („garbinga mano protėvių kalba vadinami syndrigast, arba ‚ypatingos sielos‘“) ir apie laiko kilpą, kurioje amžinai yra 1940 metų rugsėjo trečioji.
Personažai ir jų ypatingosios savybės
Būdami laiko kilpoje vaikai niekada nesensta ir gyvena saugiai, kol laiko kilpą negriauna kiauramėklės ir jų tarnai. Džeikobas susipažįsta su Ema - ugnine mergina, nematomuoju berniuku Milardu, skraidančia Oliva, Hjugu, kurio viduje gyvena bitės, Klerė, kurios pakaušyje - antra burna, ir kitais. Buvimas su šiais vaikais, ypač su Ema, Džeikobui ima atrodyti patrauklesnis už realųjį pasaulį, tad jo ryšiai ima trūkinėti ir jis apsisprendžia likti su vaikais.
Taip pat skaitykite: "Stebuklingi Vaikų Namai": animacijos magija
Įtampa, pavojus ir kulminacija
Įtampą istorijoje kuria daugybė pačių įvairiausių dalykų. Vienas iš jų būtų tiesa apie vaikus ir, kaip jie gali mirti. Tai sužinojęs skaitytojas tikrai jausis kaip įtempta styga, kai veikėjai pradės rizikuoti savo gyvybėmis. Džeikobas sužino, kad čia yra nematomų kiauramėklių, kurios kartu su joms patarnaujančiais padarais naikinančios ypatinguosius. Knygos kulminacijoje pasikėsinama ir į Peregrinę, bet ją, nors ir suluošintą, pavyksta išgelbėti.
Pagrindinis istorijos veikėjas yra vardu Džeikobas, kuris knygos pradžioje pristatomas kaip berniukas, kuris labai žavisi senelio keistomis istorijomis, tačiau vėliau jis pristatomas kaip paprastas paauglys, kuris atrodo yra kažkuo stipriai nusivylęs, nepatenkintas. Prie to vėliau prisideda šeimos tragedija ir psichologas. Džeikobas istorijos metu auga ir su juo kiekvienas skaitytojas gali patirti nuotykius, abejones, virpuliukus, nekantrumą, netikrumą…
Autorius ir kūrinio formos ypatumai
Ransomas Riggsas - autorius ir filmų kūrėjas, gimęs ir užaugęs Amerikoje. Jis užaugo fermoje Maryland rytų pakrantėje ir mažame namelyje ant jūros kranto Englewood, Floridoje. Ransom Riggs pradėjo rašyti istorijas būdamas jauno amžiaus, naudodamasis sena rašymo mašinėle, kai buvo truputėlį vyresnis, Kalėdų proga gavo fotoaparatą ir fotografija jį užkerėjo. Autorius teigia, kad jį įkvėpė būtent senos nuotraukos. 2009 metais jis pradėjo rinkti senas fotografijas, kurias rasdavo blusų turguose, parduotuvėse, kol galiausiai regėdamas keistus žmones nuotraukose pagalvojo, kad juos galima sudėti į knygą.
Pirmasis įspūdis paėmus knygą buvo jos svoris. Ji nėra lengva. Bet taip yra dėl popieriaus, kuris yra panaudotas knygai, kadangi istorija yra pateikta su nuotraukomis. Pačios knygos turinį puikiai papildo senos nuotraukos, vaizduojančios įvairius knygos veikėjus. Jos tarsi verčia mus, skaitytojus, patikėti istorijos tikrumu.
Nuotraukų vaidmuo
Istorija apie panelę Peregrinę ir jos ypatingų vaikų namus gimė Riggsui pradėjus kolekcionuoti antikvarines nuotraukas. Rausdamasis sendaikčių turgelių nuotraukų šūsnyse, jis ėmė pastebėti, jog tarp visų mano rastų nuotraukų keisčiausios ir labiausiai intriguojančios buvo vaikų. Riggsui šios nuotraukos tapo daugiau nei įkvėpimu: „Gera nuotrauka galėjo užvesti ant kelio, įkvėpti daugiau siužetinių linijų ar personažų.“ Gotikiniame pasakojime tamsos, paslapties ir siaubo atmosferai nuotraukos suteikia ir vizualųjį lygmenį.
Taip pat skaitykite: Istorijos ir atminties ryšys
Pagrindinė mintis ir temos
Pagrindinė knygos mintis jungia kelis žanrinius ir idėjinius sluoksnius: draugystė, atsidavimas, pasiaukojimas bei pasitikėjimo ir šeimos ryšių svarba. Taip pat kūrinys gvildena atminties, praeities traumos ir Holokausto tematą - tragiška senelio mirtis ir jo patirtys yra realaus istorinio konteksto intarpas, o ypatingųjų vaikų persekiojimas romane veikia kaip perkeltinė nuoroda į kolektyvines tragedijas. Gotikinis Riggso kūrinio aspektas, tamsios atmosferos ir nuotraukų dvilypumas sukelia sumaištį tarp realybės ir fikcijos, skatindamas skaitytoją mąstyti apie atmintį, liudijimą ir mirtį.
Stipriosios ir silpnosios knygos pusės
- Pliusai: Netradicinis sumanymas - antikvarinės nuotraukos integruotos į tekstą, gotikinė atmosfera, įtraukiantis pasakojimas ir emocinis ryšys su pagrindiniu veikėju.
- Minusai: kai kuriems skaitytojams likę veikėjai gali pasirodyti blankoki ir nepakankamai išvystyti; antros ir trečios dalys laikui bėgant tampa labiau veiksmo užgaidos orientuotos.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Žanras | Jaunimo fantastika su gotikiniais elementais |
| Stiprybė | Autentiškos nuotraukos, originali idėja |
| Temos | Draugystė, atmintis, traumos, pasiaukojimas |
| Rekomenduojama amžiaus grupė | Nuo 14 metų |
Kiti pastebėjimai
- Knyga puikiai tinka tiems, kurie ieško kažko nepaprasto, žavingo ir truputėlį bauginančio.
- Filmo adaptacija: „Ypatingųjų vaikų namai“ virsta filmu, jį kurs Tim Burton - tai padidino kūrinio populiarumą ir paskatino skaitytojų susidomėjimą.
- Forma: kūrinys neapsiriboja vien tekstu - vaizdo ir žodžio derinys suteikia papildomo tikrumo jausmo ir kartais išprovokuoja šiurpuliukus.
„Ypatingųjų vaikų namų“ knyga apibūdinama kaip intriguojanti, netradicinė ir šiurpą kelianti. Kupinas įtampos, jaudinantis, nepaprastai intriguojantis romanas. Stulbinančių nuotraukų ir teksto derinys padeda sukurti išties nepamirštamą istoriją. Žodis „ypatingas“ per silpnas šiai knygai apibūdinti.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
tags: #stebuklingi #vaiku #namai