Vaikai praleidžia daug laiko prie televizorių ekranų, tačiau ne viskas, ką jie mato, turi išliekamąją vertę. Animaciniai filmai jau seniai nebėra vien tik vaikų pramoga. Šiandien jie džiugina įvairaus amžiaus žiūrovus, siūlydami įtraukiančias istorijas, nuostabų vizualinį stilių ir gilias temas.
Geriausi Animaciniai Filmai: Nuo Klasikos Iki Šių Dienų
Apžvelkime animacinius filmus, kurie sulaukė didelio populiarumo ir pripažinimo:
- „Aukštyn“ („Up“) - galybės simpatijų sulaukęs filmas, įvertintas dviem ir nominuotas dar trims Oskarams. Kino kritikai bei žiūrovai puikiai įvertino ne tik originalų filmo scenarijų, bet ir juostoje gvildenamas temas - netekties, draugystės, senatvės. „Poetiškos išminties bei grožio persmelkti filmuko epizodai priklauso puikiausių kino momentų antalogijai“, rašoma viename kino portale.
- „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ („Spirited Away“) - Oskaro laimėtojas, animacinis japonų filmas. Šiame filme sutiksite dešimtmetę mergaitę, paraleliniame dvasių pasaulyje siekiančią išgelbėti savo tėvus. Jautrus, o vietomis ir kiek bauginantis filmas nepaliko abejingų ne tik Japonijoje (kūrinys laikomas sėkmingiausiu filmu šalies kino istorijoje), bet ir už jos ribų. Panašiai kaip filmas „Alisa stebuklų šalyje“, „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ nukelia į kitokią realybę, paneigiančią įprastus visatos dėsnius. Be to, jame subtiliai vaizduojamas virsmas iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą, atskleidžiamos japoniškos tradicijos bei folkloras ir netgi aplinkosaugos problemos.
- „Koko“ („Coco“) - 2018 metais nuskynęs laurus net dviejose apdovanojimų kategorijose. Jis pasakoja apie berniuko, svajojančio tapti muzikantu, nuotykius, patekus į paslaptingą mirusiųjų pasaulį. Filmas liaupsinamas ne tik dėl nuostabios istorijos, svarių temų ar puikaus garso takelio, bet ir dėl pagarbos Meksikos kultūrai, mat yra paremtas Meksikos Mirusiųjų dienos tradicijomis. Šis derinys lėmė, kad „Koko“ buvo ypač pamėgtas tiek kritikų, tiek žiūrovų.
- „Moliūgėlio gyvenimas“ („Ma vie de Courgette“) - Oskarui nominuoto filmo centre - sudėtingo likimo berniukas, pravarde Moliūgėlis, kuris patenka į vaikų namus, mirus nuo alkoholizmo kenčiančiai mamai. Nors siužetinė linija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ganėtinai niūri, tai nėra slogus filmas. Atvirkščiai, jis atskleidžia, kad net ir tamsiausiuose momentuose galima atrasti gėrį ir laimę. „Moliūgėlio gyvenimas“ debiutavo Kanų kino festivalyje ir pelnė daugybės kritikų liaupses ne tik dėl turinio, bet ir režisieriaus pasirinktos formos.
- „Karališka drąsa“ („Brave“) - pasakoja apie princesę Meridą, kuri, tikėdamasi pakeisti savo mamą ir savo likimą, karalystėje užverda tikrą sumaištį. Nepaisant to, kad ši istorija gali pasirodyti kiek „standartinė“, filmukas paliečia kelias tikrai svarbias temas. Visų pirma, Merida įkūnija nepaprastai stiprų mergaitės personažą. Ji - ne princesė, kurią reikia gelbėti, bet tvirtai ir savarankiškai veikianti mergina. Antra, filme narpliojami vaikų ir tėvų santykiai - mamos ir dukros nuotykiai, vis geriau pažįstant ir suprantant vienai kitą.
Animacijos poveikis vaikams
Animaciniuose filmuose rodomi vaizdiniai vaikų raidai tokie pat svarbūs, kaip ir bet kokie popkultūros perteikiami įvaizdžiai. Vaikų socializacija nemenka dalimi vyksta per populiariosios kultūros vaizdinių įsisavinimą - tai ne tik animaciniai filmai, bet ir muzika, reklama, aprangos mados. Nemaža dalis vaiko tapatumo susiformuoja lyginantis ir imituojant tuos vaidmenis, kurie mus supa per masinės kultūros kuriamus įvaizdžius.
Dažniausiai vaikams pateikiamas stereotipizuotas veikėjų vaizdas - perteikiami tradiciniai lyčių vaidmenys, užsiėmimai, išvaizdos bruožai. Įvairiuose tyrimuose nuolat diskutuojama, ką daro animacija - ar ji įtvirtina stereotipus, ar kaip tik juos išjudina, pasiūlo kitus vaidmenis?
Vienas svarbiausių aspektų, kalbant apie animaciją vaikams, - ne tik kaip personažai atrodo, bet ir kokie personažai kalba. Daugybė įvairių skaičiavimų rodo, kad kalbančių moteriškų personažų sukuriama daug mažiau nei vyriškų, ir ši situacija bėgant laikui negerėja.
Taip pat skaitykite: Istorijos ir atminties ryšys
Autorinės Animacijos Svarba
Atsvarą popkultūrai siūlo autorinės animacijos kūrėjai, savo darbuose kritikuojantys įsigalėjusias normas, paliečiantys subtilias žmogaus vidinio pasaulio, visuomenės normų, asmenybės individualumo temas. Jos nuomone, animacija, kaip ir kitos kino formos, suteikia galimybę vaizdų (piešinių, lėlių, kompiuterinės grafikos ir kitokių) forma kalbėti apie labai rimtus dalykus - jausmus, vienatvę, netektį, žmonių artumą, įvairias aktualias visuomenei problemas, pavyzdžiui, psichikos sveikatą, socialinę politiką, istoriją ir jos pėdsakus dabartyje.
Feminizmas įnešė pokyčių į animaciją. Aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose - kaip tik tada, kai suklestėjo dominuojančią kultūrą reflektuojantis feminizmas - Vakaruose atsirado nemažai animatorių moterų, kurių filmai arba kritikuoja vyraujančias normas, arba siūlo vaizdinius anapus jų.
Vienas žymiausių Signės Baumanės filmų, rodytas ir pas mus „Kino pavasaryje“, vadinasi „Rocks in my pockets“ (2014) (liet. „Akmenys mano kišenėse“) ir pasakoja šeimos istoriją. Filme susipina dvi siužetinės linijos: viena vertus, kalbama apie pačios autorės šeimos moteris, kurių istorija paženklinta depresijos, keliaujančios per kelias kartas, o kita vertus, filme atskleidžiama Latvijos istorija, pradedant prieškariu ir nutiesiant ją per dvi okupacijas ir sovietmetį.
Taigi, animaciniai filmai ne tik pramoga, bet ir svarbi priemonė ugdyti vaikų vertybes, kritinį mąstymą ir socialinį sąmoningumą.
Stereotipai vaikams – kas yra stereotipai?
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #stebuklingi #vaiku #namai #filmux