Vykdant institucinės globos pertvarką, Lietuvoje, o taip pat ir Ukmergėje, kuriami grupinio gyvenimo namai. Juose apsigyvens žmonės su psichikos ir (ar) proto negalia. Šios pertvarkos tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiant užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją.
Jasiuliškių socialinės globos namuose, kurie gyvuoja jau daug metų, gyvena kone 300 gyventojai. Jų globoje jie turi viską: šiltą kambarį, lovą, karštą valgį, kvalifikuotą gydytojų, psichologų, kitų specialistų pagalbą. Tačiau pernelyg didelė globa ne visuomet naudinga tais žmonėms, kurie galėtų ir patys savimi pasirūpinti. „Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats.“
Temperatūra: Grupinio gyvenimo namai Lietuvoje, anot K. Paulikės, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur. Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius.“
„Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė K. Petrauskas. Grupinio gyvenimo namų įsteigimo Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas sakosi laukiąs kaip išganymo. Pirma grupelė į būsimus namus Ukmergėje, Krekšliuose, anot V. Petrausko, jau surinkta. Projektas pajudėjo. Artimiausi grupinio gyvenimo namai, panašūs į kuriamus, yra įsikūrę Anykščių rajone.
Atvykus į Šlavėnus, pasitinka Valdas. Šiuose namuose jis nuo pat jų pradžios lemia dieną: Valdas veda mane jį prieškambarį, paskui - į valgomąjį, kur jo likimo broliai ir seserys. Jie bendrauja tarpusavyje, skaito, žiūri televizorių. O Valdas nemėgsta namuose sėdėti, jis vis kur nors eina, važiuoja. Danutės kambaryje stalas užtiestas jos siuvinėta staltiese, ant sienos - šventieji paveikslai. Šalia - jos sesers Vidutės ir sūnėno nuotrauka. Ar Vidutė atvažiuoja aplankyti? Atvažiuoja, dažniausia Kūčioms, Kalėdoms. O ji ar nuvažiuoja pas savo seserį pabūti? „Kad man kartais būna labai bloga, - pasiguodžia Danutė. - Taip bloga, kad tenka ilgam į ligoninę išvažiuoti.“
Taip pat skaitykite: Valakampių namų tikslai ir perspektyvos
Tačiau nuo vasaros jiedu su Valdu turi kitų užsiėmimų: jie dirba kaime, kas pievą nupjauna, kas šieną sukrauna. Kaimas paseno, tad jų pagalbos žmonės nepasidalija. Ar kaimas jiems už darbą moka? Žinoma, kad moka. Kiek vasarą užsidirba, tiek žiemą turi. Šlavėnų nameliai įsikūrė prieš dvidešimt metų. Juos įkūrė tuometinis Anykščių sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovas Almantas Čielis. „Pradėjome nuo teatro“, - prisimena jis. Sutelkęs sutrikusio intelekto rajono vaikus, Almantas režisuodavo jiems spektaklius. Vaidinti jiems sekėsi. Neįgalių vaikų trupė aplankė nemažai šalių. Ten Almantas matė, kaip gyvena panašaus likimo vaikai. Panašius namus jie ėmė kurti ir Lietuvoje. Jie buvo vieni pirmųjų šalyje. „Ar nebuvo sunku?“,- klausiu. O kaip į juos žiūrėjo kaimas? „Ėjau į kiekvieną trobą ir kalbėjau“,- Almantas net diplominį darbą iš to parašė.
Pasak rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Astos Leonavičienės, vietų žmonėms su negalia globos namuose labai trūksta. Svarbiausia, jog nė vienas, kuriam reikia socialinės globos, nenori išvažiuoti į kitą rajoną. Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas sako, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuriamų vienerių grupinio gyvenimo namų Ukmergėje nepakaks. Tokius pat namus statys ir savivaldybė. Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais.
Vilniuje buvo įgyvendinti projektai Grupiniai gyvenimo namai Valakupių name ir kt., kur teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos 10 sunkią proto ir kompleksinę negalią turintiems asmenims. Grupiniai gyvenimo namai suteikia ne tik apgyvendinimo paslaugas, bet ir skatina savarankiškumą, įtraukimą į bendruomenę, leidžia gyventi vienviečiuose kambariuose, pritaikytuose judėjimo negalią turintiems asmenims. Projekto vertė didelė, lėšos - iš ES ir valstybės biudžeto. Tokie namai yra vienas iš institucinės globos pertvarkos rezultatų, siekiančių suteikti orias gyvenimo sąlygas ir savarankiškumą.
Naujieji namai įkurdinti dviejų aukštų pastate, pritaikytame judėjimo ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims. 389 kv. m plote įrengta 10 miegamųjų kambarių, erdvi svetainė su virtuve, administracinės, higienos ir buitinės paskirties patalpos. Parko zonose jau žaliuoja daržovės, pasodintas vaismedis. Projekto statybos vertė - 1,69 mln. eurų. Lėšos skirtos iš ES ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Nuotraukoje matyti atnaujinimo data: 2025-05-12.
Institucinės globos pertvarkos kontekstas
„Institucinės socialinės globos paslaugų sistema žalinga žmogui. Įstaigose gyvenantiems asmenims teikiama perteklinė pagalba, todėl savarankiško gyvenimo įgūdžiai ne auga, o nyksta“, - teigia Utenos regiono Pertvarkos procesų ekspertas Gytis Baltrūnas. Pertvarkos metu Lietuvoje buvo kuriami grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas: išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai, gaminamas maistas, - teigia ekspertas. „Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur.“
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų grupiniai gyvenimo namai: ar tai tinkama alternatyva?
„Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - apibendrina Baltrūnas. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 29 grupinio gyvenimo namai. Apsigyvenęs žmogus“ pradeda save traktuoti kaip sveiką eilinį visuomenės narį, turi savo privačią erdvę, jam nebereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės.
Gytis Baltrūnas pabrėžia, jog jokios švietėjiškos akcijos nepakeis požiūrio į neįgaliuosius taip, kaip jį keičia jų apsigyvenimas šalia. Gyvenimas grupinio gyvenimo namuose suteikia daugiau galimybių ir galimybę įtraukti neįgaliuosius į aktyvią bendruomenę.
- Įvadas į grupinių gyvenimo namų koncepciją ir jų tikslus.
- Pristatomi konkrečiai Ukmergės ir Anykščių regionuose planuojami ar įgyvendinti projektai.
- Pritaikymo principai: kuo skiriasi grupiniai gyvenimo namai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų.
- Istorinė perspektyva: pertvarka Lietuvoje, 2014 metų pradžia ir su tuo susijusios iniciatyvos.
- Regioniniai pavyzdžiai: Jasiuliškių globos namai, Šlavėnų namai, Valakupių namai.
- Tolesnės vizijos ir iššūkiai - būtinybė užtikrinti tinkamą integraciją ir vietų skaičiaus augimą.
Valstybinės ir vietinės iniciatyvos
Šiuo metu Ukmergės rajone didelis poreikis vietoms socialinėje globoje ir grupinių gyvenimo namų paslaugoms. Savivaldybė planuoja statyti ir kitus panašius namus, kad atitiktų regiono poreikius ir padėtų užtikrinti neįgaliųjų savarankiškumą.
Rekomendacijos bendruomenei
- Skatinti neįgaliųjų įtraukimą į bendruomenės renginius ir kultūros veiklas;
- Pritaikyti gyvenamąsias erdves individualiems poreikiams, bet užimtumą vykdyti už namų ribų;
- Užtikrinti priimančiąsias aplinkybes ir profesionalų priežiūrą;
- Stiprinti bendradarbiavimą su vietos kultūros, meno ir darbo rinkos institucijomis.
Atnaujinant institucinę globą, svarbu išlaikyti prioritetą žmogaus oriai gyvensenai, savarankiškumui ir galimybei pasirinkti. Grupinio gyvenimo namų modelis suteikia erdvę savarankiškumui ir socialinei įtrauktiems bendruomenėms, skatina pokyčius tiek asmeniškai, tiek bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namai: Suvalkijos atvejis