Per kelis dešimtmečius Lietuvos pensijų sistema nuolat kito: nuo tarpukario valstybinio pensinio draudimo ir sovietinio modelio iki nepriklausomybės atkūrimo, Bismarcko tipo sprendimų ir vėlesnių reformų, įvedusių antros ir trečios pakopos kaupimo mechanizmus. Straipsnyje apžvelgiama antros pakopos pensijų kaupimo sistemos atsiradimas, jos transformacijos, rezultatai ir pagrindinės diskusijos apie stabilumą, konkurenciją bei ilgalaikį poveikį gyventojų senatvės apsaugai.
Istorinė perspektyva: nuo tarpukario iki sovietmečio
Pensijų istorija Lietuvoje prasideda dar tarpukariu: pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. 1925 m. priimtas karių pensijų ir pašalpų įstatymas. 1926 m. priimti valstybės tarnautojų, o 1929 m. savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymai. Pagal pirmąjį pensijų mokėjimo variantą, valstybės tarnautojai, ištarnavę 20 metų gaudavo 50 procentų paskutinės algos. 1935 m. įvesti pakeitimai, pagal kuriuos pensija skiriama ištarnavus 25 metus ir mokama 60 procentų paskutinės algos.
Sovietmečiu plataus masto industrializacija atnešė specifinį sovietinį socialinės apsaugos modelį: seniems ir neįgaliems asmenims taikyta sovietinė pensijų politika. Pensijų sistemos Lietuvoje buvo kuriamos nenuosekliai dėl ilgamečio šalies nepriklausomybės praradimo, o sovietinio socialinio draudimo modelio funkcijos bei raida Lietuvoje lėmė, kad ilgą laiką pensinis draudimas formavosi pagal kitokius principus nei vakaruose.
Nepriklausomybės laikotarpis ir Bismarcko tipo sprendimai
Atkūrus valstybingumą, 1990-aisiais buvo siekiama sukurti naują viešą pensijų schemą, kuri atitiktų ekonominės ir politinės reformos poreikius. Per 1980-1990 metus Lietuvos vyriausybės linko prie Bismarcko tipo pensijų schemos, kuri buvo viena iš pagrindinių transformacijos krypčių.
Antros pakopos sukūrimas 2004 m. ir pradinis augimas
2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pagrindiniai antros pakopos modeliai ir jų pokyčiai
Pirmiausia, 2004-2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis - 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito. Iki 2013 m. naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos.
2013 m. antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis.
Naujausi pakeitimai: „3+1,5“, gyvenimo ciklai, atskaitymų mažinimas
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė. Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą.
Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės. Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes.
Kita naujovė - kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc. (0,65 proc. pasirinkus konservatyvaus investavimo fondus), tačiau nuo šių metų jie pradeda mažėti ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc. „Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde.
Anuitetai ir administravimo centralizacija
Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs. Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo.
Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas - kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos.
Demografiniai iššūkiai ir reforma kaip atsakas
A. Prapiesčio nuomone, antroji pensijų pakopa buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos. Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.
Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėjančią pakeitimo normą. Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pensijų fondų rezultatai: grąža ir rinkos svyravimai
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus.
Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc. „Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004-2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc.“
| Metai | Grąža (%) |
|---|---|
| 2004 | 11,6 |
| 2008 | -19,7 |
| 2011 | -2,9 |
| 2012 | 11,2 |
| 2018 | -3,9 |
Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4-5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pažymi, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai, o svarbiausia - viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją.
Konkurencija, stabilumas ir dalyvių elgsena
Vienu iš didžiausių trūkumų per visą laikotarpį M. Kalesinskas įvardijo nepastovumą ir nuolatinius pokyčius. „Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti.“ Pašnekovas tiki, kad dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje.
Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje. „Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug.“
Gyventojų požiūris ir elgsena kaupiant
Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad paskutiniais metais vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje. „Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų.“
Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc. O tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.
Pasinešimas į ilgalaikį kaupimą taip pat priklauso nuo amžiaus grupės: lyginant 2009 ir 2018 m., prieš dešimtmetį daugiausiai buvo kaupiančiųjų iki 30 metų, o pernai metais pagrindinė grupė kaupiančiųjų buvo nuo 30 iki 45 metų. Tai atspindi ir pensijų kaupimo sistemos raidą - tiesiog didžioji dalis kaupusiųjų prieš dešimt metų ir toliau kaupia stabiliai, tad amžiaus grupės natūraliai keičiasi.
Pensijų reforma 2019
2020-2026 m. pokyčiai ir nauja tvarka
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai: didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei auga valstybės skatinamoji įmoka. Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus.
Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. „Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį.“
Šiuo metu minimali pensijų anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus, maksimali riba - 83 926 eurus. Nuo 2026 m. antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m.; atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“.
Kas lėmė reformų būtinybę ir kokie iššūkiai išlieka?
Būtent dėl demografinių pokyčių, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir senstančios visuomenės kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę. Taip siekiama užtikrinti pensijų sistemos tvarumą ir išvengti reikšmingo pajamų pakeitimo normos sumažėjimo ateityje.
Vis dėlto išlieka keli reikšmingi iššūkiai: konkurencijos trūkumas rinkoje, poreikis stabilumo ir mažesnio pokyčių dažnumo, taip pat būtinybė geriau informuoti gyventojus apie ilgalaikio kaupimo prasmę ir naudą. Pensijų fondo valdytojų mokesčiai vis dar skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų, o tai rodo nepakankamą konkurenciją. Nauji žaidėjai rinkoje galėtų pasiūlyti paslaugas pigiau ir taip didinti konkurenciją.
Apibendrinimas
Lietuvos pensijų sistema per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai pasikeitė: įvesta antros pakopos sistema, vėliau ji buvo pertvarkyta siekiant didesnio sukaupimo, mažesnių mokesčių ir efektyvesnio valdymo. Pensijų fondų ilgalaikiai rezultatai rodo, kad per ilgus investavimo laikotarpius grąža viršijo infliaciją, tačiau rinkų svyravimai ir reformų dažnumas kėlė neapibrėžtumą. Ateityje svarbu derinti stabilumą, konkurenciją, demografinius iššūkius ir gyventojų informuotumą, kad sistema užtikrintų orią senatvę plačiai visuomenės daliai.