Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Energetinės priklausomybės rodiklis 2015 metais sudarė 75,9 proc., o bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos siekė 7,137 mln. tonų naftos ekvivalentu, išaugus 1,6 proc. lyginant su 2014 m. Nors 2015 m. didžiausią dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai - 36,4 proc., atsinaujinančių energijos išteklių gamyba augo 7,7 proc. Lietuva jau nuo 2014 m. viršijo ES 2020 m. tikslus. 2014 m. ir 2015 m. didžiausias energijos poreikis sudarė elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai - 48,4 proc., o kietojo biokuro naudojimas nuolat augo.
Kasmet plečiantis vėjo jėgainių parkui, Lietuvoje vis daugiau pagaminama elektros energijos iš vėjo. Dabar šalyje veikia 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios jėgainės. 2015 m. vėjo jėgainės pagamino daugiau kaip 810 mln. kilovatvalandų (kWh) elektros energijos, tai 26,8 proc. daugiau nei 2014 m., ir sudarė 16,4 proc. visos pagamintos elektros energijos. Vandens jėgainės 2015 m. pagamino 349,6 mln. kWh (12,2 proc.), o saulės jėgainių pasižymėjo 73,3 mln. kWh pagaminta elektra.
Iš atsinaujinančių išteklių beveik trečdalis energijos pagaminta 2015 m.; biodegalų naudojimas intensyviai augo. 2015 m. biodegalų gamyba ir panaudojimas skatinta tarptautinių įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą dujų emisijų. Biodyzelinas ir bioetanolis - labiausiai paplitusios biodegalų rūšys. 2015 m. transporte suvartota 65,5 tūkst. tonų biodyzelino ir 15 tūkst. tonų bioetanolio.
Palyginti su 2014 m., galutinis energijos suvartojimas 2015 m. sumažėjo 0,3 proc.; didžiausią dalį iš vartotojų skirstė transporto (38,4 proc.) ir namų ūkių (28,3 proc.). Pramonės sektoriaus dalis - 18,5 proc. Elektros energijos poreikis augo; importo ir vietinės gamybos balansą formuoja gamybos šakos. 2015 m. elektros gamyba šalyje sudarė 4 932,9 mln. kWh, o iš atsinaujinančių išteklių pagaminta 34 proc. Vis dažniau biodujos naudojamos energijai gaminti. 2015 m. biodujų pagaminta 49,1 mln. m3. 2015 m. Lietuvoje suvartota 65,1 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,5 tūkst. tonų bioetanolio.
Iki Ignalinos AE uždarymo Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro augo - 2010 m. ji sudarė 79,4 proc., o nuo 2009 m. iki 2010 m. išaugo sparčiai. 2010 m. didžiausią dalį bendrųjų sąnaudų sudarė naftos produktai (36,3 proc.) ir gamtinės dujos (35,4 proc.). 2010 m. galutinis energijos suvartojimas padidėjo 3,7 proc., o centralizuoto šilumos sektoriaus katilų bei elektrinių mediena ir žemės ūkio atliekos buvo svarbus energijos šaltinis - 26,8 proc. medienos kuro ir žemės ūkio atliekų.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti kompensaciją už kietą kurą
1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje Lietuva kovojo su energetine priklausomybe, o po 2014-2015 m. vis daugiau didžiausią dalį energijos pagaminama vietoje. Tačiau nuolatinis sprendimų priėmimas, didesnė vietinių išteklių panaudojimas ir skaitmenizavimas yra būtini siekiant realiai užtikrinti energetinę nepriklausomybę. 2025 m. Lietuva sujungė elektros tinklą su kontinentine Europa, o atsinaujinančių išteklių dalis elektros gamyboje sparčiai didėja.
Atnaujinančios energijos plėtra - svarbiausios kryptys
2025 metais Lietuva pasiekė rekordinius rodiklius: iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta apie 6,62 TWh elektros energijos, o bendras metinis elektros suvartojimas siekė 12,58 TWh, taip pat pagaminta 9,72 TWh žaliosios energijos. Tai buvo pirmi metai, kai didelė dalis gyventojų pradėjo naudoti žaliąją energiją namuose. Nors vietinė gamyba mažina priklausomybę nuo importo, iššūkiai išlieka dėl kainų svyravimų ir balansavimo poreikių.
1990-ųjų pabaigoje įrengta sistema leidžia Lietuvai sparčiai plėsti vėjo, saulės bei biokuro projektus. 2024-2025 m. vėjo ir saulės parkai pradėjo teikti balansavimo paslaugas, užtikrinančias stabilų sistemų darbą. Litgrid įdiegė inovatyvią valdymo sistemą, kuri realiu laiku vertina situaciją, identifikuoja perkrovas ir generacijos perteklių. Ateityje planuojama plėsti šilumos gamybos įrenginius (šilumos siurblius, elektrodinius katilus ir energijos kaupimo įrenginius), naudoti žaliąjį vandenilį ir didinti energijos kaupimo pajėgumus.
Tačiau vis dar būtina užtikrinti tinklo lankstumą ir skaitmenizavimą, kad ne tik pagaminti energiją vietoje, bet ir realiu laiku ją dalintis bei prekiauti. Reikia įrodyti ir toliau, kad vietiniai ištekliai - vėjas, saulė, hidroenergija - gali užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą.
Strateginiai dokumentai ir tikslai
Lietuva remiasi Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021-2030 m. Taip pat laikomasi direktyvų dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o 2020 m. tikslas padidinti AEI dalį iki 23 proc. buvo pasiektas dar anksčiau nei numatyta. Šioje teritorijoje svarbu užtikrinti ir šilumos sektoriaus žingsnius: šilumos siurblių, kogeneracinių jėgainių diegimas bei energijos kaupimo technologijų plėtra.
Taip pat skaitykite: Parama katilams
Žalioji energija taip pat turi būti plėtojama tolygiai tarp vėjo, saulės, hidroenergijos ir bioenergijos bei užtikrinta tinklo balansavimo galimybė. Taip pat būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą, kuris yra vienas iš kertinių veiksnių mažinant priklausomybę nuo importo.
Taip pat skaitykite: Importo įtaka Lietuvos energetikai
tags: #kuro #importavimo #priklausomybe