Socialinis darbas yra svarbi pagalbos forma, teikiama asmenims ir bendruomenėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, socialiniai darbuotojai susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač teikiant paslaugas vaikų dienos centruose (VDC). Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
Dažniausiai Pasitaikančios Problemos
Apžvelgiant socialinių darbuotojų patirtį Vaikų dienos centruose, galima išskirti keletą pagrindinių problemų sričių:
1. Darbo Krūvis ir Organizavimas
Didelis darbo krūvis dėl netinkamo santykio tarp darbuotojų ir vaikų skaičiaus yra viena iš opiausių problemų. Taip pat pasitaiko personalo trūkumas, viršvalandžiai ir formalizuotas darbas, ribojantis galimybes priimti savarankiškus sprendimus.
Administracijos nesirūpinimas socialinio darbuotojo patiriamomis problemomis ir per mažos VDC patalpos taip pat apsunkina darbą.
2. Paslaugų Teikimo Iššūkiai
Teikiant darbinių įgūdžių ugdymo socialines paslaugas, dažnai trūksta kompetencijos ir profesinio pasirengimo.
Taip pat skaitykite: Analizė: socialiniai darbuotojai Lietuvoje
3. Informacijos ir Konsultavimo Problemos
Teikiant informaciją, socialiniai darbuotojai susiduria su kliento nenoru bendrauti arba sunkumu suprasti informaciją. Laiko stoka dėl didelio darbo krūvio ir patirties stoka taip pat apsunkina darbą.
Konsultavimo paslaugų teikimo metu sunku pelnyti kliento pasitikėjimą ir surinkti tikslią informaciją. Taip pat jaučiamas kliento nusistatymas prieš socialinį darbuotoją ir stinga konsultavimo įgūdžių.
4. Aprūpinimo ir Laisvalaikio Organizavimo Sunkumai
Aprūpinant būtiniausiais drabužiais ir avalyne, trūksta drabužių ir (ar) avalynės, o esamų kokybė dažnai prasta.
Lėšų išvykoms ir ekskursijoms trūkumas ir sunkumai užtikrinant vaikų saugumą organizuojant laisvalaikį ir poilsį taip pat yra didelė problema.
5. Tarpininkavimo ir Atstovavimo Iššūkiai
Tarpininkaujant ir atstovaujant klientą kitose įstaigose, klientas priverstas ilgai laukti kol jį aptarnaus, o įstaiga atsisako suteikti informaciją apie klientą arba bendradarbiauti su juo.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
6. Individualios Patirties Problemos
Žinių / įgūdžių trūkumas apie galimybę padėti klientui, nepakankamas kūrybinių darbo metodų su vaikais žinojimas ir sunku atsiriboti nuo išgyvenimų dėl vaiko apleistumo taip pat kelia sunkumų.
7. Bendradarbiavimo Sunkumai
Bendradarbiaujant su kolegomis pasitaiko nesidalijimas turima informacija ir patirtimi, sudėtingų darbo atvejų aptarimų su kolegomis stoka ir paramos trūkumas iš darbo kolegų.
Bendradarbiaujant su kitų sričių specialistais (mokytojais, medikais, psichologais) jaučiamas bendradarbiavimo stoka, neišsamiai perduodama informacija ir nelygiavertis požiūris į socialinį darbuotoją.
Galimi Sprendimo Būdai
Norint pagerinti socialinių darbuotojų darbo sąlygas ir paslaugų kokybę, būtina imtis kompleksinių priemonių:
Darbo krūvio optimizavimas:
Pertvarkyti darbo krūvį, kad būtų užtikrintas tinkamas darbuotojų ir vaikų santykis.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Personalo stiprinimas:
Užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių VDC.
Kompetencijos kėlimas:
Organizuoti mokymus, suteikiančius žinių ir įgūdžių socialinio darbo su vaikais, krizių intervencijos ir konsultavimo srityse.
Parama ir supervizija:
Suteikti profesinę superviziją ir kolegų tarpusavio pagalbos grupes.
Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus.
Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis ,,miela širdžiai“, kadangi dirbti galime daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Socialinis darbas leidžia tobulėti abiems pusėms - darbuotojui - profesionalia prasme, kaupiant patirtį ir gilinantis į profesinius vaidmenis, o klientui - socializuojantis ir keičiant pasaulėžiūrą bei vertybes. Socialinio darbuotojo vaidmens kokybė priklauso nuo sukauptos darbinės patirties ir asmeninių, kaip profesionalo savybių, o pasirinkimą įtakoja esama situacija ir sprendimas, kuris klientui užtikrina efektyviausią pagalbą. Socialinis darbuotojas savo darbe atsižvelgia į atskiras dalis, aplinkos santykius ir visą visumą.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai.
Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus.
Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.
Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas.
Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Socialinis darbas man, tai ne darbas, tai mano gyvenimo būdas, gyvenimo dalis, kadangi aš ne tik dirbu, tačiau laisvu nuo darbo laiku dar ir savanoriauju ne vienoje organizacijoje.
Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, neišvengiamas ir kai kurių klientų agresyvumas.
Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos, džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui.
Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos, standartinio sprendimo. Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, labai svarbus darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene.
Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria.
Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas.
Keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos.
Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val.
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kiekvienais metais rugsėjo 27 d. Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai.
1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Socialinio darbo pradininku laikomas šv. Vincentas Paulietis: kunigas pamokslininkas, labdaros organizacijų globėjas, gyvenęs XVI a.
Šv. Vincentas Paulietis - meilės artimui šventasis, skatino žmones vadovautis krikščioniškais pagalbos principais: rūpintis žmogaus kūnu ir siela. Jis teigė, kad gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti.
VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai padalinyje dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms. Socialinio darbo tikslas - padėti šeimai įgyti naujų funkcionavimo įgūdžių, pagerinti tėvystės įgūdžius, padėti patenkinti būtiniausius šeimos poreikius (pagal A. H.
Socialiniai darbuotojai teikia kompleksines paslaugas/ pagalbą šeimai: konsultuoja šeimos narius jiems aktualiais klausimais, informuoja šeimą reikiamai pagalbai gauti, nukreipia, padeda ir tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas (iškilus poreikiui palydi, užregistruoja pas specialistus, tvarko pinigų apskaitą, padeda susitvarkyti dokumentus socialinei paramai gauti, maisto paramai gauti, organizuoja paramą būstui, baldams, drabužiams, avalynei įsigyti, sprendžia kitus klausimus.
Socialinis darbuotojas, teikiantis kompleksines paslaugas / pagalbą šeimai turi daug vaidmenų - koordinatorius, konsultantas, informatorius, tarpininkas, gynėjas, vertintojas, mokytojas, elgesio keitėjas, įgalintojas, užtarėjas. Socialiniame darbe socialinis darbuotojas taiko įvairius darbo metodus: individualų ir grupinį (su tėvais ir vaikais), komandinį ir bendradarbiavimo (su socialiniais darbuotojais ir socialiniais partneriais). Socialinis darbuotojas socialiniame darbe integruoja žinias, įgūdžius ir vertybes.
LTSocialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas. Socialinis darbuotojas, stengdamasis padėti socialinės rizikos šeimoms įveikti iškilusias problemas, dažnai pats susiduria su situacijomis, kurios kelia grėsmę ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam jo saugumui.
Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad socialiniai darbuotojai dažniausiai patiria problemų bendraudami su socialinės rizikos šeimomis, teikdami socialines paslaugas joms bei lankydamiesi šių šeimų namuose.
Šių problemų socialiniai darbuotojai patiria dėl socialinės rizikos šeimų narių priešiško nusistatymo prieš jų teikiamą profesionalią pagalbą, bendravimo vengimo, motyvacijos stokos ir pasyvumo keistis.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis socialinių darbuotojų jaučia nerimą vykdami į socialinės rizikos šeimų namus dėl kylančios grėsmės jų fiziniam ir psichologiniam saugumui.
Tyrime dalyvavusieji socialiniai darbuotojai pažymėjo, kad jiems trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais.
ENSocial worker often encounters issues that jeopardise not only his psychological, but also physical safety, while trying to help social risk families to cope with their problems.
The analysis of the research results shown that the research participants most often encounter problems when they are communicating with social risk families and when they are providing social services to those families.
They experience these issues because of those families’ negative attitude towards social workers, their avoiding to communicate, lack of motivation and passiveness towards changing.
The research shows that most of the participants feel anxious about visiting social risk families, because of the danger to their physical safety.
tags: #socialiniu #darbuotoju #problemos