Sociãlinė paramà - asmeniui arba šeimai teikiama pagalba siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį minimalųjį gyvenimo lygį. Socialinėje politikoje socialinės paramos terminu apibūdinama viena šiuolaikinės valstybės funkcijų - šalies gyventojams užtikrinti gyvybiškai būtinas socialines garantijas arba teisę į minimalių poreikių tenkinimą.
Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi socialinės apsaugos kitų garantijų arba jos nepakankamos.
Jei socialinio draudimo garantijos priklauso nuo asmens dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje, socialinė parama grindžiama stokos principu ir yra teikiama pagal poreikį asmeniui arba šeimai. Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis (Europos Sąjungos socialinėje statistikoje išskiriamos piniginės išmokos ir natūrinės paslaugos).
Įvairios kompensacijos, lengvatos (pavyzdžiui, transporto lengvatos pagyvenusiems asmenims, mokesčio už vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugas lengvatos) taip pat yra socialinės paramos dalis.
Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kita.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Didžiąją dalį socialinės paramos valstybė garantuoja tik labiausiai nepasiturintiems asmenims, todėl nustatant teisę į socialinę paramą atsižvelgiama į asmens (šeimos) pajamų ir (arba) turto dydį. Asmenims (šeimoms), kurių pajamos (turtas) viršija nustatytą ribą, piniginės išmokos neteikiamos.
Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis, nors daliai asmenų (išskyrus be tėvų likusius vaikus, vaikus iš socialinės rizikos šeimų) šios paslaugos gali būti iš dalies mokamos (pagal pretendentų į socialinę paramą pajamų ir turto dydį).
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Tokiais atvejais pajamų ir turto testavimas vertinant teisę į socialinę paramą gali veikti kaip asmenų (šeimų) diskriminavimo veiksnys.
Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas.
Socialinės paramos piniginės išmokos dydis darbingo amžiaus asmenims turi būti mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį - kitaip gali susidaryti vadinamieji skurdo spąstai, kai mažėja socialinę paramą gaunančio asmens darbo motyvacija.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Daugeliu atvejų socialinė parama negali būti ilgalaikė siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi. Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
Šeima yra pati svarbiausia kiekvieno mūsų gyvenime - mums, mūsų vaikams, mūsų tėvams ir seneliams. Ji svarbi dar ir tuo, kad yra ekonominio gyvenimo iir apskritai mūsų civilizacijos pagrindas.
Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima. Ji turi prisitaikyti prie naujų aplinkybių, keisti gyvenimo stilių, savo funkcijas bei elgseną.
Keičiantis šeimai, nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai bei šeimyniniai santykiai, ryškėja nauji. Šeimoje atsispindi ir kaupiasi visi socialinio ekonominio gyvenimo pažangūs ir negatyvūs pokyčiai, kuriamos ateities vizijos.
Sparčios gyvenimo permainos gali lemti sstaigius ir esminius šeimos kaip sociokultūrinio instituto pokyčius, kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi ir kurių negali vienareikšmiškai priimti.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Lietuvos pastarųjų dešimtmečių sąlygos bei pastarųjų metų esminiai pokyčiai ir vertybinių orientacijų virsmas veikia šeimą, jos formas, funkcijas, vidinius saitus, gyvenimo stilių bei eelgseną.
Šių dienų ekonominės reformos sparčiai didina gyvenimo sąlygų skirtumus tarp šeimų, išryškina silpnąsias šeimos vietas. Dėl to šeimai šiandien reikia kur kas didesnio dėmesio ir paramos, padėti spręsti iškilusias problemas. Labiausiai pagalbos reikia socialinės rizikos šeimoms, kurių Lietuvoje vis dar nemažai yra, nors tokių šeimų skaičius po truputį krinta žemyn.
Šeima - tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas. Šeimos nariai surišti bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą. Tai yra pirminė jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenės stabilumo, tęstinumo ir vystymosi pamatas. Šeima kuria natūralią asmens materialinio aprūpinimo, emocinę, ugdymo, priežiūros ir globos aplinką. Ji yra ypatinga tuo, kad ją sieja kartos, ji egzistuoja tam tikrą laiką, turi labai stiprių ryšių, nes jos nariai daug laiko praleidžia kartu, ir šeima daro labai ddidelę įtaką savo nariams.
Kultūrinė - šeima, kaip pirminė sociokultūrinių, etnokultūrinių vertybių ir tradicijų perteikėja. Šeima neįsivaizduojama be vaikų. Vaikas - tai žmogus, neturintis 18 metų. Dėl ypatingos savo padėties vaikai yra išskirtinė asmenų grupė. Jie, kaip ir suaugusieji, turi tokias pačias prigimtines, politines ir pilietines teises, tačiau dėl neveiksnumo savo teisių patys atstovauti negali. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą arba valstybė (jeigu tai yra susiję su viešaisiais interesais) gina arba atstovauja jo teisėms.
Dažnai socialinės rizikos šeima suprantama tik kaip šeima, kurioje vaikų tėvai nuolat girtauja. Socialinės rizikos šeima - tai tokia šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių į gūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Šeimos į rašymo į Apskaitą tikslas - organizuoti pagalbą šeimai, teikti jai reikalingas socialines paslaugas, kurios užkirstų kelią šeimos problemoms kilti ir užtikrintų vaikų saugumą šeimoje. Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti į veikti socialinę atskirtį .
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų,svarbiausia - vaiko interesai.“ Reiškia, kad pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui konkrečiu atveju. Užtikrinant ne tik visas galimybes vaikui gyventi visavertį gyvenimą ir sveikai vystytis, bet ir suteikti vaikui tokią socialinę apsaugą ir globą, kokios reikia vaiko gerovei.
Todėl, nustačius vaiko teisių pažeidimus šeimoje, ir ieškoma galimybių, kaip padėti šeimai, kad vaikas galėtų augti savo biologinėje šeimoje.
Šiuo metu Apskaitoje yra 164 šeimos, kuriose auga 369 vaikai. Virš 90 proc. šeimų į Apskaitą į rašyta dėl tėvų girtavimo ir socialinių į gūdžių stokos. Vidutiniškai kasmet į Apskaitą į rašoma ir iš jos išbraukiama apie 15 proc. šeimų.
Socialinės rizikos šeimos yra socialinio darbo klientai, nes turi įvairių rūpesčių, nepatenkintų poreikių ir socialinio funkcionavimo problemų. Socialinio darbuotojo pagrindinis darbas yra kompleksinė parama šeimai. Svarbiausias klientas yra vaikas.
Darbo pradžioje dirbama su socialinio bendravimo problemas patiriančiu vaiku, o po kiek laiko įtraukiama ir jo šeima. Socialiniai darbuotojai mano, kad paraleliai dirbti su vaiku ir su šeima, kaip to norėtų savivaldybės, tikrai neprofesionalu. Iš pradžių būtina padėti vaikui išsivaduoti iš jį slegiančio gėdos ir kaltės jausmo dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, išmokyti jį nesijausti kaltam dėl to, kas vyksta šeimoje, ir priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir tik tada į darbą įtraukti tėvus.
Visų pirma socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima, turi būti nuoseklus, lankstus, vengti keršto, atviras, sąžiningas šeimai, paaiškinantis galimus padarinius, jei šeima nedirbs kartu. Labai svarbus neteisiamas požiūris ir empatija. Šių šeimų bendravimo įgūdžiai gali būti labai riboti.
Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva ryžtingai žengė demokratinės visuome¬nės ir rinkos ekonomikos reformų keliu. Esminiai ekonominiai, politiniai ir so¬cialiniai pokyčiai paveikė daugelio Lietuvos žmonių gyvenimą. Jie itin paveikė vaikus - jautriausią visuomenės dalį. Visi džiaugiamės ppažanga ir naujomis ga¬limybėmis, atsivėrusiomis Lietuvos vaikams.
Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie Vaiko teisių konvencijos bei prie Vaiko teisių deklaracijos. Vals¬tybė įsipareigojo, kad ji „imsis visų reikalingų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti [.]“ (4 straips¬nis). Po trejų metų, 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisių konvenciją ratifikavo Lietu¬vos Seimas. Lietuvos Vyriausybės nutarimu 1994 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos vaikų problemomis rūpinasi įvairios struktūros, įsteigtos prie Lietuvos Respublikos Prezidento, Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse.
Lietuvoje veikia daug nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių įvairiais vaiko gyvenimo klausimais. Viena tokių nevyriausybinių organizacijų yra ir Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinis komitetas, pradėjęs savo veiklą 1993 metais.
Vaikų teises ir jų apsaugą regla¬mentuoja daugelis Lietuvos Respublikos įstatymų, kodeksų, kitų teisės aktų (Vyriausybės nutarimai, žinybinės nuostatos, instrukcijos ir kt.). Pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vvystymąsi ir kt. saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnis „Žmogus ir valstybė“, III skirsnio „Visuomenė ir valstybė“ 38, 39, 40, 41 ir kt. o Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 str.
Sprendžiant nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos problemą Lietuvoje, reikia siekti, kad būtų gerai įsisavinta ir realiai įgyvendinta LR Konstitucijos 38 straipsnio nuostata -„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.
Vaiko teisių Informacinio centro pastangomis 2002 metais susibūrė 7 Lietuvos NVO, aktyviai dirbančios vaikų srityje, siekdamos organizuoti neformalią koaliciją, kuri darytų įtaką Vyriausybei, siekiant vaikams palankios politikos. Priimtas bendras dokumentas dėl lėšų, skirtų vaikams, išdėstymo LR biudžete. Siekiant įgyvendinti vaikų nemušimo įstatymą, buvo atlikta teisinių aktų analizė.
Valstybės parama socialinės rizikos šeimoms
Valstybė teikia įvairią paramą socialinės rizikos šeimoms, siekdama užtikrinti vaikų gerovę ir padėti šeimoms spręsti socialines problemas. Ši parama apima pinigines išmokas, lengvatas ir socialines paslaugas.
Piniginė parama ir išmokos
Valstybė garantuoja įvairias pinigines išmokas, skirtas padėti šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais:
- Didesni vaiko pinigai: Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu). Nuo 2026 m. išmoka vaikui - 129,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.
Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.
- Didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui: Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Parama mokiniams
Valstybė teikia paramą mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, siekiant užtikrinti jų galimybę lankyti mokyklą ir gauti reikiamas priemones:
- Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti: Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai. Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais - 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Parama šeimoms Lietuvoje
Šeimos kortelė
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt
Šeimos kortelė
Papildomos poilsio dienos
Mamadieniai/tėvadieniai 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Parama būstui
Valstybė taip pat teikia paramą būstui įsigyti ar nuomoti:
- Nepasiturinčioms šeimoms - didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą: Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
- Socialinis būstas - be eilės: Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.
Pensijos daugiavaikėms šeimoms
Valstybė taip pat rūpinasi daugiavaikiais tėvais, skirdama jiems papildomas pensijas:
- Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų: 148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“ , ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
- Šalpos senatvės pensija: Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
- Šalpos kompensacijos mamoms: Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.
tags: #socialines #rizikos #seimos #valstybes #parama