Pastaraisiais metais socialinio darbo praktikai, siekdami padėti sunkumus patiriančioms šeimoms, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu jie analizuoja savo patirtis ir dalinasi praktiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė" yra orientacinis, kadangi norima susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių.
2018 m. sausio mėnesį paaiškėjo, kad artimiausioje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Yra daug neaiškumų, nes kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, o kiti - ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos, priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios, kai kurie turi aukštus lūkečius.
Siekiant suprasti tarpusavio ryšį tarp įvairių įstatymų ir įsitraukusių organizacijų, buvo bandyta sudaryti diagramą, nes diagramos kūrimas gali padėti atrasti, kokių kitų žingsnių reikia imtis. Braižant diagramą, kuri atvaizduoja sistemą, klausimai ir neaiškumai gali tapti aiškesni.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris įsigaliojo liepos 1 d., pagrindas yra geresnė pagalba vaikui ir jo šeimai, šeima yra dėmesio centre. Aplink šeimą yra daug skirtingų asmenų ir organizacijų, kurie gali pastebėti šeimos, vaiko poreikius ar smurtą, kuris negali būti ignoruojamas. Pastebėjus smurtą ar nepatenkintus poreikius, turi būti pranešta Vaiko teisių apsaugos specialistui.
Vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga - imtis veiksmų ir nuspręsti, ar vaikui grėsmė yra tokia didelė, kad jis turėtų būti išimamas iš šeimos (= 2 grėsmės lygis), ar vaikas gali likti su tėvais, tačiau šeimai reikia pagalbos (= 1 grėsmės lygis).
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Mokytojai, giminaičiai, kaimynai, gydytojas, slaugytoja, policininkas - bet kas, įtarę, jog šeimoje galimai yra smurtas, ar nepatenkinami vaiko poreikiai, ar vaikas yra paliktas vienas namuose, turi pranešti Vaiko teisių apsaugos specialistui. Jei yra smurto atvejis (signalas, bet kokios formos informacija apie smurtą), Vaiko teisių apsaugos specialistai turi nedelsiant vykti patikrinti situaciją, bet ne vėliau nei per 6 valandas, o kitais atvejais - per 3 dienas.
Kai Vaiko teisių apsaugos specialistas nustato, jog yra 1 grėsmės lygis, vaikas gali likti namuose. Tuomet, kai nusprendžiama, jog yra 2 grėsmės lygis - vaikas turi būti paimtas iš šeimos ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo. Tokiu atveju artimiausias globos centras yra pasirengęs teikti laikiną globą šeimoje (pas budinčius globotojus ar globėjus (rūpintojus).
Yra aišku, kad Vaiko teisių apsaugos specialistų padaryti sprendimai turės didelę įtaką šeimai ir vaikui, ypatingai "antras pasirinkimas" (t.y. 2 grėsmės lygis), kuris turės ilgalaikes pasekmes vaikui ir šeimai. Tėvai, bijodami, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos, gali bijoti dalintis savo problemomis. „Geriau nekalbėsiu apie savo problemas”, „Geriau jas (problemas) slėpsiu, užuot ieškojęs pagalbos, nes įvardindamas savo problemas, aš nežinau, kas bus su jomis daroma”. Rezultatas - problemomis nebus pasidalinta, nei apie jas diskutuojama, nei jos sprendžiamos. Problemos tik augs. Kai nėra laisvės įvardinti problemas ir jomis pasidalinti, yra neįmanoma ieškoti sprendimų.
Kai yra įvertintas antras grėsmės lygis, vaikas dėl saugumo turi palikti savo biologinius tėvus, vaiku rūpinasi Globos centras. Globos centras gali būti įkurtas savivaldybės, taip pat gali būti įkurtas profesionalų iš NVO. Tokiu atveju savivaldybė perka globos centro paslaugas iš NVO.
Argi nėra svarbu susikoncentruoti ir į problemų prevenciją? Kuo anksčiau šeima gaus pagalbą, tuo mažiau tikėtina, kad kils problemos. Kitas pozityvus efektas yra tai, kad tėvai įgis pasitikėjimo ir pasitikės darbuotoju.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Pastaraisiais metais vykstantis Kompleksinių paslaugų projektas siekia sukurti įvairesnes paslaugas. Šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projekte NVO dalyvauja ir vysto paslaugas šeimai, yra naujų paslaugų iniciatoriai. Bet kyla klausimas, kas bus toliau, kai projektas bus baigtas? Kitais žodžiais tariant, kas sumokės už šias veiklas, kai jos yra pasiteisinusios? Ar savivaldybės pirks pasiteisinusias paslaugas? Ar savivaldybės kurs savo pačių paslaugas? Jei taip, tai labai liūdna, nuvilia ir demotyvuoja NVO, kurios įdėjo daug kūrybiškumo ir energijos sukuriant ir išvystant naujas paslaugas.
Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje kompleksinės paslaugos šeimoms pradėtos teikti nuo 2018 m. kovo mėn., pradėjus vykdyti projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Į kompleksinių paslaugų teikimą buvo įtraukta NVO, kuri pradėjo sklandžiau bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru. Šio projekto dėka paslaugas gali gauti visos rajono šeimos, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, gaunamų lėšų, sudėties ir t.t. Iki šio projekto pradžios, paslaugos dažniausiai buvo orientuotos tik į socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, todėl dažnai standartinės Lietuvos šeimos, susidūrusios su gyvenimo sunkumais, nežinojo kur kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos ir problemas spręsdavo savarankiškai, pagal savo galimybes. Projekto pradžioje buvo svarbu vykdyti komunikaciją tarp rajono įstaigų, NVO, bendruomenių, skleisti įvairiomis priemonėmis informaciją apie numatomas vykdyti veiklas, teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau rajono šeimų išgirstų ir suprastų, kad specialistų komanda pasiruošusi suteikti kompleksinę pagalbą kiekvienai šeimai. Pradėjus teikti paslaugas pastebėta, kad kiekvienas žmogus jaučiasi saugesnis, jeigu jis žino kur kreiptis, kai jį ištinka krizė. Kelių mėnesių patirtis rodo, kad visuomenė darosi sąmoningesnė ir pilietiškesnė savo kaimynų atžvilgiu, jai ne tas pats, kaip jaučiasi vaikas šeimoje, gatvėje, mokykloje. Bendruomenė visuomet buvo artimesnė žmogui ir arčiau jo, negu bet kuri kita savivaldybės įstaiga, todėl ir sprendimas, kad teiktų paslaugas NVO, yra teisingas. Projekte labai svarbus yra psichologo vaidmuo, nes iki šiol gauti psichologo individualias konsultacijas galėjo asmenys, praėję sveikatos priežiūros įstaigos psichiatro konsultaciją. Dabar daugiausia teikiamų paslaugų yra individualios psichologo konsultacijos. Pagrindinis šio projekto tikslas - darni šeima, saugūs vaikai, efektyvus problemų sprendimas.
Žemiau pateiktas pavyzdys iliustruoja, jog sėkmingam paslaugų šeimai teikimui turi didelę reikšmę kliento išklausymas, atvirumas pokyčiams. Taip pat esminis dalykas pagalbos procese yra suvokimas, jog kliento požiūris yra svarbus.
Naujagimė Saulė į VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atvyko, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo“, nes kūdikio tėvai paliko dukrytę „Gyvybės langelyje“, o sekančią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu susigrąžinti naujagimę. Be įstatyminio atstovo likusiai Vardaitės dukrai Saulei, nuo 2017 m. sausio - nustatyta laikinoji globa VPSC ir globėjas paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Buvo priimtas sprendimas sudaryti galimybes mamai apsigyventi Centre kartu su pirma dukryte ir leisti ir prižiūrėti Centro globotinę Saulę, nes mama maitino vaiką krūtimi. Pradžioje mama jautriai išgyveno susiklosčiusią situaciją, apie savo naujagimę dukrą negalėjo pasakoti be ašarų. Pasak VPSC psichologės, moteris nuo ankstyvos vaikystės kentėjo dėl šaltų santykių su savo motina, jos pačios žodžiais - išgyveno nelaimingą vaikystę. Dabartinį savo gyvenimo partnerį (abiejų savo vaikų tėvą) sutiko labai anksti ir jau 15 metų sukūrė tvirtus ir patikimus ryšius. Pirmoji dukrytė gimė, kai Vardaitei buvo 15 metų (jos partneriui - 16 metų). Jauni tėvai iš jų supančios aplinkos negavo ir negauna nei materialios, nei moralinės ar psichologinės paramos. Žinodama, kad paliktiems naujagimiams tuoj pat surandami įtėviai, brandūs ir stiprūs psichologiškai, materialiai stabilūs žmonės, pora nusprendė, kad jų naujagimė dukrytė bus laimingesnė tokioje šeimoje. Todėl, vykdami iš gimdymo skyriaus sugyventiniai nusprendė naujagimę palikti Gyvybės langelyje.
Tėvai, sužinoję, kad dukrą galima susigrąžinti, nedelsiant ėmėsi veiksmų. Moters aktyvumas nepaisant kaltės jausmo ir gėdos, giminaičių paramos trūkumo, įrodo ne tik jos apsisprendimą, bet ir realius gebėjimus rūpintis savo vaikais. Tėvai visapusiškai tenkino fizinius ir emocinius abiejų mergaičių poreikius, rūpinosi jų sveikata bei ugdymu. Šiuo metu tėvai jau susigrąžino naujagimę į savo šeimą, visų formalumų ir dokumentų sutvarkymas, teismo sprendimo priėmimas iš viso užtruko 6 mėnesius ir Centras sudarė visas sąlygas, kad ryšys tarp vaiko ir tėvų nenutrūktų ir jie galėtų formuoti saugų prieraišumą su vaiku.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba
Praktikoje daugelis savivaldybių abejoja dėl paslaugų pirkimo iš NVO. Savivaldybės kartais pakviečia NVO dalyvauti mažuose projektuose, tačiau tai yra labai ribotas finansavimo būdas. Tokie projektai nesuteikia jokios garantijos finansavimui ateityje. Projekto pinigai yra laikini (dažniausiai mažiau nei metams) ir padengia tik keletą specifinių veiklų. Tvariai organizacijai taip pat reikia pinigų patalpoms ir jų išlaikymui, atlyginimams ir metodų tobulinimui.
Nyderlandų visuomenei yra normalu, kad savivaldybė perka paslaugas iš NVO. Ten visa teikiamos pagalbos sistema yra sudaryta šiuo principu. Nei savivaldybės, nei ministerija nekuria savo naujų paslaugų, bet padaro prieinamas NVO paslaugas. Lietuvoje vis dar yra mišinys biudžetinių organizacijų ir NVO, savivaldybės atrodo labai dažnai kuria pačios paslaugas. Būdama iš Nyderlandų, aš dažnai stebiuosi, kodėl toks prioritetas? Dėl tradicijų? Kodėl kuriamos naujos paslaugos, kai yra profesionaliai ir gerai dirbančių NVO paslaugų pasiūla? Kadangi šeimos poreikiai įvairūs, reali pagalba galima tik kai yra paslaugų įvairovė ir prieinamumas.
Šių naujų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų paskirtis yra pagerinti vaikų saugumą ir priežiūrą.
Vis dėlto, nerimą kelia naujojo Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo įtaka. Kai yra požiūris, kuriamas per spaudimą, kaltinimą ar baimę, tėvai tampa uždaresni ir izoliuoti. Kai šeima laikoma ir vertinama tik kaip bloga, ji netenka vilties ir motyvacijos keistis, tobulėti. Iš tiesų, tai ne profesionalas daro pokyčius, bet pats asmuo. Socialiniam darbuotojui ir kitiems profesionalams yra didelis iššūkis užmegzti kontaktą su klientu, kuris prarado pasitikėjimą savimi, patyrė tik kaltinimus ir niekada nebuvo vertinamas už savo pastangas.
Klientų bei darbuotojų įsitraukimą ir pasitikėjimą blokuoja baimė rizikuoti, būti apkaltintam ar nubaustam. Geras bendradarbiavimas skatina tarpusavio įsiklausymą, domėjimąsi vienas kito rezultatais, abejonėmis ir sėkmėmis. Toks bendradarbiavimas sukuria saugumą.
Skirtinų specialistų užduotys papildo vieną kitą. Pavyzdžiui, TBK ir atvejo vadybininkas turi bendradarbiauti. Jų pareigos, veiklos, atsakomybės yra skirtingos. TBK susikoncentravęs į struktūrinę bendradarbiavimo pusę, reikiamas ir galimas paslaugas.
Teigiamų rezultatų pasiekimui turi įtakos NVO įtraukimas.
Kai diskutuojame apie praktiką ir pokyčius, kurie susiję su priimtais įstatymais, poįstatyminiais aktais, tampa aišku, kad kiekvienas į pokyčius žvelgia iš savo organizacijos perspektyvos ir interesų. Tai yra normalu, kadangi galvojama: koks yra mano vaidmuo? Kaip jis keisis?
Šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis. Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro dvylika svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos. Teikiama individualizuota, kompleksinė pagalba sunkumų patiriančioms šeimoms - socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų pagalba šeimai.
Bazinės paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, apima: atvirą darbą su jaunimu, ikimokyklinį ugdymą, judumo paslaugą, kompleksines paslaugas šeimai, kultūrinių ir informacinių kompetencijų bei skaitymo raštingumo ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą, Globos centro teikiamą ir (ar) organizuojamą pagalbą, pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą, pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, švietimo pagalbą, vaikų dienos socialinę priežiūrą, vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją. Už šių paslaugų teikimą atsakingos šalies savivaldybės. Jos turi išsiaiškinti šeimų poreikius ir užtikrinti, kad šeimos gautų reikalingas paslaugas.
Viena iš prevencinių socialinių paslaugų - kompleksinės paslaugos šeimai - savivaldybėse teikiamos visoms šeimoms, siekiant jas įgalinti, kol dar nėra iškilusios problemos arba kol iškilusios problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusios bedarbystės, skurdo, vaikų nepriežiūros, nevaldomų įtampų šeimos narių tarpusavio santykiuose ir kt. Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse įkurtuose bendruomeniniuose šeimos namuose.
Sunkumų patiriančiai šeimai, turinčiai vaikų, siekiant ją įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties, gali būti teikiama socialinė priežiūra šeimoms. Kompleksiškai įvertinus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, socialinė priežiūra šeimoms gali būti teikiama ir atvejo vadybos proceso šeimai metu. Tokiu būdu atvejo vadybininkas organizuoja ir koordinuoja teikiamą kompleksinę pagalbą - socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones, sudarančias sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaikui saugią aplinką, kokybišką šeimos funkcionavimą ir jos gerovę.
Atvejo vadybininkų komandoje dirba socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros darbuotojai. Individualios priežiūros darbuotojai teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 2 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus. Šių specialistų pagalbą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos, kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus. Individualios priežiūros darbuotojas dirba ne daugiau kaip su 4-6 šeimomis.
Dar viena pagalbos forma savivaldybėse - krizių centrai, kuriais dažniausiai naudojasi mamos su vaikais.
Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai.
Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai.
Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro Globos centre yra teikiamos paslaugos socialinius sunkumus patiriančioms šeimoms taikant pagalbos vaikui ir šeimai metodą, kuris įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir vadinamas atvejo vadyba. Pagrindinės Globos centro funkcijos susijusios su atvejo vadyba: • pagalbos vaikui ir šeimai teikimas ir koordinavimas, šeimos poreikių vertinimas; • atvejo vadybos posėdžių organizavimas; • pagalbos plano šeimai sudarymas; • bendradarbiavimas su įvairiomis pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis institucijomis; • socialinių paslaugų teikimas; • pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas; • atvejo vadybos proceso užbaigimas.
Į atvejo vadybininkes galite kreiptis: VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras Globos centras Vytauto g. 32, Biržai (III aukštas) el. p.
Dėl atvejo vadybos proceso kreiptis adresu: V. Kudirkos g. 1, Anykščiai.
Pagrindiniai teisės aktai
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas
- Atvejo vadybos tvarkos aprašas (2024 m.)
- Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo
- Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimas 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr.