Jau penktus metus šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus Lietuvoje nebeliks didelių institucinių globos namų, o vietoj jų atsiras nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai, vaikai bus apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Naujas Požiūris
„Labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings“, - sako Živilė Jurgutienė, Pertvarkos projekto ekspertė Klaipėdos ir Telšių regione.
Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau galvoja apie ateities planus.
Didžioji dalis jų - paaugliai, tad sulaukę pilnametystės ir ėmę mokytis aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, toliau jaus darbuotojų palaikymą, galės kreiptis pagalbos, o ir gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose galės tol, kol pabaigs mokslus.
Šeimos Modelio Kūrimas
Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Vaikams siekiama diegti bendražmogiškas vertybes: nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems.
Taip pat skaitykite: "Smiltelės" uždarymo apžvalga
Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas. Užaugintas daržoves ar vaisius vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius. Tai ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą“, - paaiškina pašnekovė.
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi“.
Visuomenės Požiūris ir Tolerancija
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis. Patariu vengti išankstinių nuostatų, o verčiau padėti vaikams apsiprasti“, - sako pašnekovė.
„Apie vaikų globą atvirai“: su kokiais iššūkiais susiduria būsimi globėjai ir įtėviai?
Klaipėdos Pavyzdys: Bendruomeninių Namų Steigimas
Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. 114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.
„Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai.
„Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms.
„Vertinant jau veikiančių bendruomeninių globos namų praktiką, galime pasakyti, kad iš pradžių neretai kaimynai vaikus pasitinka su baime ir nepasitikėjimu, tačiau laikui bėgant daugelis vieni prie kitų pripranta ir susidraugauja. Vaikai skatinami dalyvauti ir tvarkant bendrą namo aplinką, valant laiptinę, atliekant kitus darbus. Besibaiminančius galimos netvarkos ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą“, - sako A.
„Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, kartu mieste siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos.
Klaipėdos bendruomeninių vaikų globos namų statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Buto plotas | 114 kvadratinių metrų |
| Buto kaina | 124 tūkst. eurų |
| Remonto ir pritaikymo kaina | 36 tūkst. eurų |
Panevėžio Pavyzdys: Paslaugų Plėtra
Jų auklėtinius perkėlus gyventi į šeimai artimą aplinką - keturis butus ir namą, globos įstaiga keičia pavadinimą ir atveria duris tiems, kam Panevėžyje labiausiai trūksta globos. Netrukus čia duris atvers senelių namai, o jau keletą mėnesių veikia autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centras. Taip pat čia ir toliau veiks gyvybės langelis.
„Pasirengę priimti naujus iššūkius“, - sako A. Bandzos socialinių paslaugų namų direktorius Sigitas Juodzevičius. Buvusių kūdikių namų pastate įsikūrė dienos centras vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Šiuo metu jame jau lankosi 10 „lietaus“ vaikų. Planuojama, kad, esant poreikiui, bus galima plėstis dar maždaug tiek pat.
Pasak direktoriaus, šis centras, veikiantis nuo 12 iki 20 valandos, skirtas vaikams nuo 5 iki 16 metų. Popamokinė veikla vaikams organizuojama pagal jų poreikius. Pasak S. Juodzevičiaus, autizmo spektro sutrikimai labai įvairūs, tad ir vaikų gebėjimai skirtingi, užsiėmimai su jais labai individualūs. „Darbas sudėtingas, bet labai reikalingas. Jei pasiseks, planuojame plėstis“, - sako S. Juodzevičius.
Vaikams įrengti kambariai, kur gali pabūti vieni, sukurtos ir bendros erdvės, sensoriniai kambariai. Čia besilankantys vaikai ir jų tėvai Centrą jau praminė „vaikų klubu“, o darbuotojus - draugais, su kuriais dirbama, žaidžiama, pykstamasi ir taikomasi, deramasi.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, atvykęs pašventinti patalpų ir žmonių, pasakojo neseniai klausęsis laidos apie autistus ir jų sugebėjimus. „Kiek mes genijų praradom, neištraukdami į visuomenę“, - pabrėžė dvasininkas.
Senelių Globos Namai
O nuo balandžio 25-osios A. Bandzos socialinių paslaugų namai duris atvers ir senjorams. Seneliams, kuriems reikalinga priežiūra, čia numatyta 40 vietų. Šie namai įkurti kitame pastato korpuse nei vyksta užsiėmimai su vaikais. Pritaikyti pastatus naujoms paslaugoms, pasak direktoriaus, nebuvo sudėtinga.
S. Juodzevičiaus teigimu, tereikėjo tik tam tikrų pritaikymų ir kosmetinio remonto. Naujos įstaigos atidaryme dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė tokią paslaugų plėtrą Panevėžyje vertinantis labai pozityviai. Jo manymu, taip ir turėtų vystytis socialinės paslaugos.
Ministro teigimu, šiuo metu autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centrų paslaugos - didelis deficitas Lietuvoje. Šių sutrikimų kasmet daugėja tiek Europoje, tiek Lietuvoje ir tokių paslaugų poreikis auga. Pasak ministro, norėtųsi, kad tokie dienos centrai veiktų visuose regionuose.
L. Kukuraitis akcentavo ir senelių globos paslaugos būtinybę. Anot jo, žmonės neturėtų stovėti eilėse, laukdami, kol pateks į tokią instituciją. „Senelių globos paslaugos senstančioje visuomenėje yra neišvengiamas virsmas“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje kelios dešimtys socialinių įstaigų keičiasi, persiorientuoja, ieško sprendimų, tačiau A. Bandzos socialinių paslaugų namus jis laiko išskirtiniais savo specializuotomis paslaugomis. „Labai džiaugiuosi, kad Panevėžys šie valstybiniai namai rodo pavyzdį ir įkvepia drąsiems sprendimams“, - teigė ministras.
