2021 m. kovo 31 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė naują Europos strategiją dėl negalios 2021-2030 m. Strategijoje primenama, kad šiai socialinei grupei priklausantys žmonės vis dar susiduria su kliūtimis naudojantis sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, įsidarbinant ar dalyvaujant politiniame gyvenime. Jiems gresia didesnis skurdo ar socialinės atskirties pavojus (28 proc.), palyginti su negalios neturinčiais asmenimis (18 proc.). Daugiau kaip pusė negalią turinčiųjų teigia, kad asmeniškai jaučiasi diskriminuojami. Reaguodama į šiuos iššūkius, per ateinantį dešimtmetį ES tikisi pagerinti žmonių su negalia gyvenimą visoje bendrijoje ir už jos ribų.
@ArijusZakas: planavimas, eksperimentai ir tikslai – ką turi suprasti vadovas 💡
Pagrindiniai strategijos tikslai
Žmonių su negalia teisių strategija 2021-2030 m., kartu su kitais pastaraisiais metais priimtais strateginiais žmogaus teisių ir lygių galimybių dokumentais, yra pristatoma kaip viena esminių ES priemonių kurti Lygybės Sąjungą - bendriją, kurios klestėjimas būtų grįstas lygių galimybių užtikrinimu. Lygybės Sąjunga yra vienas iš pagrindinių U. von der Leyen prioritetų.
Europos Sąjunga negalios klausimą tarp svarbiausių darbotvarkėje įsitraukė dar 2010 metais, kai buvo parengta pirmoji Europos negalios strategija. Prieš mėnesį paskelbta ir antroji - 2021-2030-tųjų laikotarpiui skirta strategija, kuri tęsia seniau išsikeltus uždavinius ir kelia naujus tikslus. 2010 metais Europos Sąjunga tapo pirmąja regionine organizacija, ratifikavusia JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Tokiu būdu buvo įsipareigota žmonių su negalia nelygybę spręsti kompleksiškai, apimant visas Konvencijoje minimas sritis ir nuolat vertinant jos įgyvendinimo pažangą.
1. Lygybė ir nediskriminavimas
Komisija primena, kad žmonės su negalia lygiai su kitais turėtų naudotis visomis teisėmis, ypač kai persikelia į kitą valstybę narę arba dalyvauja politiniame gyvenime. Užtikrinti laisvę judėti ir gyventi ES šalyse.
Vykstant į kitą valstybę narę dirbti, studijuoti ar kitais tikslais, žmonėms su negalia gali kilti sunkumų dėl jų neįgalumo statuso pripažinimo. Tai reiškia, kad toje šalyje jie gali susidurti su kliūtimis pasinaudoti paslaugomis, gauti išmokas, gauti konkrečią paslaugą (pvz., gestų kalbos vertimą). Komisija tvirtina, kad kartu su valstybėmis narėmis išplės neįgalumo statuso pripažinimo ribas, ypač tokiose srityse kaip darbo jėgos judumas ir išmokos. Tam tikslui Komisija pasiūlys iki 2023 m. standartizuotą ES neįgaliojo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Žmonėms su negalia dažnai kyla praktinių sunkumų naudotis savo teisėmis politiniuose procesuose dėl riboto prieinamumo (įskaitant informacijos, balsavimo vietų ir bendravimo gestų kalba trūkumą) arba dėl jų veiksnumo apribojimų. Komisija sieks, kad būtų remiamas visapusiškas Europos Parlamento rinkimų prieinamumas (tiek rinkėjams, tiek kandidatams), o 2022 m. aukšto lygio renginyje planuojama sutarti, kad rinkiminiai kandidatų sąrašai atspindėtų ES visuomenių įvairovę. 2023 m. bus parengtas gerosios rinkimų praktikos vadovas apie piliečių su negalia dalyvavimą rinkimuose.
2. Kokybė ir savarankiškumas
Savarankiškas gyvenimas, kokybiškos socialinės ir užimtumo paslaugos, prieinamas ir įtraukus būstas, mokymasis, pakankama socialinė apsauga ir stipresnė socialinė ekonomika - visai tai yra būtina, jei siekiame užtikrinti tinkamas žmonių su negalia gyvenimo sąlygas.
Didelė dalis suaugusiųjų ir vaikų su negalia, ypač gyvenančių globos įstaigose, yra atskirti nuo bendruomenės ir negali kontroliuoti savo kasdienio gyvenimo. Komisija teigia, kad taip yra dėl nepakankamo bendruomeninių paslaugų teikimo, aprūpinimo būstu ir technine pagalba, taip pat dėl ribotos paramos šeimoms ir nepakankamos individualios pagalbos. Plėsti savarankišką gyvenimą ir stiprinti bendruomenines paslaugas.
Daug jaunų asmenų su negalia yra nukreipiami į specialias profesines mokyklas, nors turi teisę į įprastinį profesinį rengimą ir mokymą. Iš jų pereiti į darbo rinką yra sunkiau nei iš įprastų švietimo įstaigų. Ugdyti naujoms darbo vietoms reikalingus naujus įgūdžius.
Asmenų, turinčių negalią ir jos neturinčių, užimtumo skirtumas išlieka didelis: žmonių su negalia užimtumo lygis yra mažesnis, jie patiria neproporcingą nedarbo poveikį ir darbo rinką palieka anksčiau. Komisija ir toliau planuoja užtikrinti, kad valstybės narės be išlygų įgyvendintų Užimtumo lygybės direktyvoje nustatytas teises ir 2021 m. pateiks šios direktyvos taikymo ataskaitą. Didinti galimybes gauti kokybiškas ir tvarias darbo vietas.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Komisija atskleidžia, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių asmenims su negalia ir jų šeimoms kyla didesnė skurdo rizika, yra nepakankamas dalyvavimas darbo rinkoje ir nepakankama socialinė apsauga bei papildomos su negalia susijusios išlaidos. Savo planuose Komisija numačiusi pradėti tyrimą apie žmonių su negalia socialinę apsaugą ir jiems teikiamas paslaugas. Stiprinti socialinės apsaugos sistemas.
3. Teisės ir apsauga
Žmonės su negalia turi teisę į apsaugą nuo bet kokios formos diskriminacijos ir smurto, lygias galimybes ir teisę į švietimą, kultūrą, būstą, poilsį, laisvalaikį, sportą ir turizmą, lygias galimybes ir teisę kreiptis į teismą, naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Komisija pabrėžia, kad žmonės su negalia susiduria su praktinėmis ir teisinėmis kliūtimis, kurios trukdo jiems baudžiamosiose ir civilinėse bylose būti liudytojais, ginti savo, kaip aukų, įtariamųjų ar kaltinamųjų, teises, taip pat imtis profesinės teisėjų, advokatų ir prokurorų veiklos. Užtikrinti teisę kreiptis į teismą, gerinti teisinę apsaugą, užtikrinti laisvę ir saugumą.
Teisinių kliūčių visų pirma kyla asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, psichosocialinių sutrikimų arba psichikos sveikatos problemų, nes jiems dažnai būna nustatytas ribotas veiksnumas arba neveiksnumas. Komisija užtikrins, kad, skaitmeninant teisingumo sistemas, būtų atsižvelgta į JT neįgaliųjų teisių konvenciją, nes skaitmenizacija padidina žmonių su negalia galimybes kreiptis į teismą, užtikrina teismų prieinamumą.
Strategijoje tvirtinama, kad ES teisėje vis dar yra spragų, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į žmones su negalia ne užimtumo srityje, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir pan. Komisija tam yra parengusi direktyvos pasiūlymą dėl vienodo požiūrio principo taikymo ne užimtumo srityje, kuri pagerintų žmonių su negalia teisių padėtį. Užtikrinti lygias galimybes naudotis socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu ir prekėmis bei paslaugomis, įskaitant būstą.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Nemažai negalią turinčių jaunuolių nebaigia mokyklos, jie rečiau nei kiti įgyja universitetinį išsilavinimą. Daug vaikų ir jaunuolių su negalia yra mokomi specialiose mokyklose, kurios ne visada suteikia sąlygas sklandžiai pereiti į bendrąją švietimo sistemą, tęstinį mokymą ar darbo rinką. Šia strategija bus stiprinamas bendradarbiavimas, įgyvendinant nacionalines reformas, kuriomis siekiama įtraukaus švietimo. Skatinti įtraukų ir prieinamą švietimą.
Žmonės su negalia apie nepatenkintus sveikatos patikrinimo poreikius praneša 4 kartus dažniau nei negalios neturintys asmenys. Sveikatos priežiūros paslaugos yra per brangios, geografiškai nutolusios, neprieinamos arba jų reikia ilgai laukti. 2020 m. Komisijos sukurta Europos sveikatos sąjunga padės valstybėms narėms vykdyti politiką, kuria siekiama didinti jų sveikatos sistemų atsparumą krizėms, prieinamumą. Skatinti tvarias ir lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Strategijoje Komisija žada užtikrinti didesnį asmenų su negalia dalyvavimą visose šiose srityse, visais lygmenimis bendradarbiaudama su įprastinėmis ir žmonių su negalia sporto organizacijomis. Komisija ketina populiarinti žmonių su negalia meno kūrinius, didinti jų matomumą ir siekti, kad kultūros paveldas ir visos meno rūšys būtų prieinamos ir įtraukios, pasitelkiant ES finansavimą, pavyzdžiui, pagal programą „Kūrybiška Europa“. Gerinti galimybes naudotis menu ir kultūra, pramogomis, laisvalaikiu, sportu ir turizmu.
Asmenims su negalia, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams, kyla didesnė rizika nukentėti nuo smurto ir prievartos tiek namuose, tiek įstaigose. Jie taip pat susiduria su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir patyčiomis. Prekiautojai žmonėmis naudojasi ypatingu žmonių su negalia pažeidžiamumu seksualinio išnaudojimo, priverstinio elgetavimo ir fiktyvių santuokų tikslais. Siekdama užtikrinti geresnę apsaugą nuo smurto ir nusikaltimų, Komisija imsis tikslinių veiksmų pagal 2020-2025 m. Lyčių lygybės strategiją ir ES vaiko teisių strategiją, įskaitant specialistų gebėjimų stiprinimą ir informuotumo didinimo kampanijas. Užtikrinti saugumą ir apsaugą.
ES įsipareigojimai ir iniciatyvos
Įsimintiniausi praėjusio laikotarpio teisėkūros aktai - Europos prieinamumo aktas, Viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyva ir nauji reikalavimai keleivių teisių srityje. Europos prieinamumo aktas numato vieningus prieinamumo standartus vidaus rinkoje naudojamiems produktams ir teikiamoms paslaugoms.
Per ateinantį dešimtmetį žadama peržiūrėti pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus, susiejant juos su prieinamumo kliūčių šalinimu. Taip pat stiprinti riboto judumo keleivių teises įvairiose srityse, stiprinti prieinamumo užtikrinimo reikalavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Siekiant didinti prieinamumo politikos nuoseklumą, ES ketina įsteigti Europos išteklių centrą „AccessibleEU“, kuris veiktų kaip nacionalinių institucijų ir specialistų bendradarbiavimo sistema. Taip pat iki 2023 m. bus pateiktas dokumentų rinkinys, skirtas neįgaliųjų darbo rinkos rezultatams gerinti.
Daugiau kaip trys milijonai vaikų ir suaugusių žmonių su negalia ES gyvena globos įstaigose, todėl bendruomeninių paslaugų stiprinimas išlieka labai svarbus prioritetas.
Žmonių su negalia ir negalios neturinčiųjų švietimo rezultatai rodo didelę galimybių nelygybę švietimo sektoriuje. Daugiau jaunuolių su negalia nebaigia mokyklos ir mažiau tarp jų yra įgyjančių universitetinį išsilavinimą. ES lygmeniu įtraukus švietimas užima svarbią vietą. Pabrėžiamas įtraukus švietimas nuo pat ikimokyklinio sektoriaus iki galimybių mokytis visą gyvenimą.
Reaguodama į šį žmonių su negalia pažeidžiamumą, Europos Komisija įsipareigoja iki 2024 parengti rekomendacijas dėl pagalbos smurto aukoms gerinimo. Pavyzdžiui, atrankos ir įdarbinimo procesai bus atnaujinti atsižvelgiant į darbuotojų su negalia poreikius, taigi ES institucijose ateityje tikimės regėsime daugiau negalią turinčių specialistų. Tai nereiškia, kad negalia atvers jiems kelius į darbo vietas.
Iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje dirbantys neįgalieji sudaro šiek tiek daugiau nei 30 proc. darbingo amžiaus asmenų. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) atkreipia politikų dėmesį į tai, kad žmonių su negalia užimtumo lygis ES yra vos 51,3 procento (Lietuvoje dar mažesnis). Moterų ir jaunų žmonių su negalia situacija dar blogesnė, pvz. 2020 m. Akivaizdu, kad ne visi asmenys su negalia gali dirbti, tačiau galintys ir norintys dirbti turėtų turėti galimybę dalyvauti darbo rinkoje.
Lietuvoje 2022 m. baigė galioti Socialinių įmonių įstatymas, buvo panaikintas socialinių įmonių statutas, taip pat pasikeitė ir asmenų su negalia rėmimo įsidarbinant tvarka. Pasikeitus tvarkai, tik žmonėms, kuriems nustatytas didžiausias neįgalumo lygis, t.y. iki 25 proc. dalyvumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. Tuo tarpu, asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, buvo nutarta, kad subsidija darbo užmokesčiui bus mokama terminuotai tik 36 mėnesius, t.y. tris metus, t.y. daugiau nei 1000 asmenų su negalia nuo 2026 m. gali netekti darbo.
Tenka apgailestauti, kad LR Seimas neranda galimybės pratęsti darbo užmokesčio subsidijos bent dar dvejiems metams. Tokį tarpinį sprendimą dar spalio mėnesį pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Vyriausybės parengtas nutarimo projektas pasiekė Seimą. Deja, Seime šis sprendimas „įstrigo“, nes politikai neranda tam reikiamų 19 mln. eurų.
Be to, atkreipiame dėmesį į šalpos negalios pensijos dydžius asmenims, kuriems nustatyta negalia:
- Asmenims, kuriems nustatyta sunki negalia - 2 šalpos pensijų bazių dydžio (ŠPB) dydžio (496 Eur).
- Asmenims, kuriems nustatyta vidutinė negalia - 1,5 ŠPB dydžio (372 Eur).
- Asmenims, kuriems nustatyta lengva negalia - 1 ŠPB dydžio (248 Eur).
Europos negalios organizacijų atstovai visada nori platesnės apimties ir dar labiau įpareigojančių Europos sąjungos sprendimų, tačiau ES strategijoje minimi tikslai ir uždaviniai, jei tik bus įgyvendinti, gali reikšmingai keisti žmonių su negalia bendruomenės gyvenimą šalyse narėse. Iš ilgametės patirties galiu teigti, kad ES rekomendacijos ar net direktyvos ne visada noriai įgyvendinamos šalyse narėse, tačiau jei ne jos, žmonių su negalia atstovai neturėtų jokių įrankių tokių teisių reikalauti.
P.S. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine žmonių su negalia diena 1992 m.. Visuomenė turi galimybę atidžiau pažvelgti į žmonių, turinčių negalią, padėtį ir vaidmenį visuomenėje.
tags: #europos #strategija #neigalumo #klausimais