Balys Sruoga - žymus lietuvių rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas bei publicistas, gimęs 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose (Vabalninko vlsč., Panevėžio apskr.). Jo gyvenimas ir kūryba paženklinti XX amžiaus iššūkių, o ypač - patirties Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ši patirtis įkvėpė vieną garsiausių jo kūrinių - beletrizuotų atsiminimų knygą "Dievų miškas".
Gyvenimo Kelias ir Kūrybos Pradžia
1915-16 m. B. Sruoga studijavo literatūrą Petrogrado, o 1916-18 m. Maskvos universitetuose. Grįžęs į Lietuvą 1918 m., dirbo Spaudos biure, laikraščio "Lietuva" redakcijoje. 1924 m. baigė Miuncheno universitetą (slavų filologiją, meno istoriją ir vokiečių literatūros istoriją). 1924-40 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), o 1940-43 m. ir nuo 1945 m. Vilniaus universitete, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams; profesorius (1932). 1937 m. įkūrė Akademinę teatro studiją. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos, Lietuvių rašytojų draugijos, Vilkolakio teatro, Valstybės teatro, Jaunųjų teatro veikloje.
Ankstyvieji periodikoje spausdinti eilėraščiai imituoja Maironio kūrybą ir liaudies dainų poetiką. Legendinio siužeto poemose "Deivė iš ežero" (1919), "Jūrūnas" (1922) vaizduojama žmonių kova su dievais dėl laisvės. Poezijos rinkiniuose "Saulė ir smiltys" (1920), "Dievų takais" (1923) vyrauja individuali problematika, noras sukurti ką nors nauja. Po Miuncheno studijų grožinėje kūryboje nusvėrė racionaliosios kūrybos paskatos, įsivyravo dramaturgija, istorinės tematikos veikalai.
Svarbiausia kūrybinio palikimo dalis - dramaturgija. Pirmoji ryški drama - "Milžino paunksmė" (1932, pastatyta 1934, 1974, 1979), rašyta Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių proga skelbtam literatūros konkursui. Istorinė problematika vyrauja ir kitose dramose - "Baisioji naktis" (1935, pastatyta 1936), "Kazimieras Sapiega" (parašyta 1938-41, išleista 1947, pastatyta 1979), "Algirdas Izborske" (1938), "Barbora Radvilaitė" (nebaigta; išleista 1957), librete J. Karnavičiaus operai "Radvila Perkūnas" (1935, pastatyta 1937), 1941 Lietuvių kultūros dekadai Maskvoje skirtoje dramoje "Apyaušrio dalia" (parašyta 1940-41, išleista 1945, dukart pastatyta 1956; jos motyvais sukurta B. Dvariono opera "Dalia", pastatyta 1959).
Štuthofo Lageris: Išgyvenimai ir Atsiminimai
1943 m. kovo 16 d. 23 val. vokiečių gestapininkai suėmė B. Sruogą ir ištrėmė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Daug inteligentų pateko į šią stovyklą, tačiau gyvi liko tik apie 2000. Kasdienybė lageryje buvo žiauri: žmonės mirdavo nuo bado ar išplitusių ligų, o utėlės buvo nuolatinė palydovė.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Štuthofo lageris nebuvo toks žiaurus kaip lageriai pačioje Vokietijoje, tačiau ir čia su kaliniais buvo elgiamasi blogiau nei su šunimis. B. Sruoga mini ir vokiečius, kalinčius lageryje, pabrėždamas visų tautų dorų žmonių vienybę ir tarpusavio pagalbą.
Grįžęs iš koncentracijos stovyklos 1945 m., B. Sruoga parašė "Dievų mišką", kuri yra bene populiariausia jo knyga ir viena iš geriausių lietuvių prozos knygų. Šis romanas išsiskiria ironišku pasakojimo tonu, giliomis kultūrologinėmis įžvalgomis, atsiribojimu nuo asmeninių ir grupinių išgyvenimų. Juokas, būdingas visai rašytojo kūrybai, čia įgyja grotesko, juodojo humoro atspalvį ir kuria absurdiško pasaulio vaizdą.
B. Sruogos romane priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovė čia virsta ironišku, groteskišku pasakojimu. Ironija daro didelę įtaką sakinio prasmei, charakterizuojant personažus, ypač lagerio viršininkus. Skaitytojui perteikiama simpatija ir pagarba B. Sruogai ir kitiem kaliniams. Mirtis, kuri netenka įprasto lietuviško lyrizmo, parodoma panašiu būdu. Knygoje užsimenama puse lūpų, dažnai vos ne juokais, apie nužmoginimo procesą, kurį vykdė totalitarizmo sistemos.
Rašytojui labiausiai rūpi žmogus. Žmogus niekinamas, iš jo tyčiojamasi, jis žeminamas. B.Sruoga pasirenka juoką. B. Sruogos romane daiktiškumo į literatūros meno sritį, totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. B.Sruoga pasirenka ironiją.
„Dievų mišką“ cenzoriai priėmė sunkiai. Neatitiko jų mąstymo žodžiai, tonas. Knyga ilgai klaidžiojo cenzūros koridoriais. Nekupiūruotas tekstas pasirodė tik 1997 m., B.Sruogos „Raštuose“.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Balys Sruoga | LITERATŪROS AKCENTAI
Santykiai su Lenkais Štuthofo Lageryje
Štuthofo lageryje B. Sruoga susidūrė su įvairių tautybių kaliniais, tačiau ypatingas dėmesys knygoje skiriamas santykiams su lenkais. Lenkai buvo vieni iš seniausių lagerio gyventojų, savo prakaitu ir krauju jį išbudavoję. Jų lageryje buvo daugiausia. Kai kurie lenkai, jau žymiai vėliau, atvirai pasisakydavo, kad mūsų tarpe yra žmonių, su kuriais gal teks ateityje susidurti visiškai kitokiose aplinkybėse, ir esą visiškai neleistina, kad kokie kvailiai mus lageryje nuniokotų.
Po vienų peštynių lageryje santykiuose su lietuviais kažkas pasikeitė. Kažkas nauja dvelktelėjo. Pajutome kažkokią nematomą, neaiškią gerą ranką. Kažkas nematomas ėmė mus globoti. Kaminskis, lenkas iš Pamario, rūpinosi mumis kiek galėdamas visą laiką. Švarcbartas, Zakopanės kalnų sūnus, buvęs lenkų karininkas, taip pat buvo vienas iš tų, kurie padėjo lietuviams.
Lenkų tarpe turėjome geriausių, nuoširdžiausių draugų, kuriais nelaimės atveju pilnai galėjome pasitikėti. Ne vienam iš mūsų jie, lenkai draugai, yra labai daug, labai realiai padėję.
Laiškai Vandai
Laiškuose žmonai Vandai B. Sruoga atskleidžia savo išgyvenimus, rūpesčius ir meilę šeimai. Jis dėkoja už siuntinius, rūpinasi jų sveikata ir gerove. Laiškuose jaučiamas ilgesys, nerimas dėl ateities, bet kartu ir stiprybė, pasiryžimas išgyventi ir išlikti žmogumi.
B. Sruoga mirė Vilniuje 1947 m. spalio 16 dieną, taip ir neišvydęs išspausdinto „Dievų miško“. Jo kūryba ir atsiminimai išliko svarbiu liudijimu apie totalitarizmo žiaurumus ir žmogaus dvasios stiprybę.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1896 | Gimė Baibokuose |
| 1943 | Suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą |
| 1945 | Parašė "Dievų mišką" |
| 1947 | Mirė Vilniuje |
| 1957 | Išleistas "Dievų miškas" |