Socialinis užimtumas: apibrėžimai ir svarba

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje vis labiau pabrėžiamos humanistinės nuostatos ir demokratinės vertybės, itin svarbu atkreipti dėmesį į stacionariose globos įstaigose gyvenančių neįgalių žmonių poreikius ir galimybes juos patenkinti per užimtumą. Kad pensionato gyventojai jaustųsi pilnaverčiais mūsų visuomenės nariais, neįgalųjį reikia įtraukti į prasmingą veiklą.

Neįgalus žmogus visuomenėje susiduria su daugybe psichologinių ir socialinių kliūčių, todėl jo integracija išlieka itin aktuali. Neįgalūs asmenys, prarasdami įprastą socialinį statusą, neįgauna kito, visuomeniškai stabilaus ir pripažinto. Socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į žmogų.

Proto negalės asmenis ir jų artimuosius visuomenė yra linkusi stigmatizuoti, dažnai pažeidžiamos jų teisės. O stigmatizacija sukelia ekonominę naštą, dėl jos vengiama kreiptis pagalbos, dėl to dažnėja komplikacijos.

Socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Dėmesys sutelkiamas į gebėjimus ir galimybes, o ne į negalią ir apribojimus. Bendradarbiavimo ryšio dėka neįgalieji gauna efektyvią pagalbą, kuri gerina jų gyvenimo kokybę.

Svarbu išsiaiškinti, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto negalės asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią. Asmenų, turinčių vidutinę protinę negalią ir gyvenančių globos įstaigose, užimtumas yra nepakankamai tirtas.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

NDT ir PNF palyginimas: kuo skiriasi NDT ir PNF?

Protinės negalios samprata

Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Protinį atsilikimą reikia suprasti kaip raidos sutrikimą, pasireiškianti intelekto gebėjimų stoka.

Protiškai atsilikusio žmogaus psichikos funkcijų branda atsilieka nuo vadinamųjų sveikų žmonių. Protinį atsilikimą reikėtų suprasti kaip tam tikrą būklę, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių, tačiau turi nemažai bendrų bruožų, kuriuos lemia šios būklės esmė - raidos anomalija.

Proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę.

Protinio atsilikimo sampratoje akcentuojami trys požymiai:

  • Organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas;
  • Pažintinės veiklos sutrikimas;
  • Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis.

Tik esant visiems trims išvardytiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Apibendrinant galima teigti, kad protinė negalia yra tokia kompetentingų institucijų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių bei psichinių sutrikimų visai arba iš dalies negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. O protinį atsilikimą galima laikyti tokiu raidos sutrikimu, kuris pasireiškia intelekto gebėjimų stoka.

Protinės negalios klasifikacija

Protinio atsilikimo klasifikacija pagal intelekto koeficientą (IQ):

  • Lengvas (būdingas intelekto įvertis - 50-70).
  • Vidutinis (būdingas intelekto įvertis - 35-49).
  • Sunkus (būdingas intelekto įvertis - 20-34).
  • Gilus (mažesnis kaip 20. Būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra).

Tarp šių keturių protinio atsilikimo laisnių yra labai ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, nežymiai sutrikusio intelekto asmenys ugdymo įstaigoje rengiami savarankiškam gyvenimui. Jie yra visiškai atsakingi už savo poelgius. Labai žymiai sutrikusio intelekto asmenys, turintys kompleksinių sutrikimų (be žymaus intelekto sutrikimo, jiems būdingų regėjimo, klausos, motorikos somatinių sutrikimų), dažnai yra prikaustyti prie patalo, nepalaiko jokių ryšių su juos supančiu pasauliu.

Socialinės globos namai

Socialinės globos namai - tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Socialinės globos namai

Kitos svarbios sąvokos

  • Sociokultūrinis ugdymas - tai paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms ir kuria siekiama jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo.
  • Meno terapija - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais.
  • Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą.
  • Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
  • Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Užimtumo organizavimo socialinės globos namuose klausimai-atsakymai

Dažnai užduodami klausimai apie apgyvendinimą ir gyvenimą globos namuose:

Klausimas: Mes norime pas jus apgyvendinti savo senyvo amžiaus tėvą/motiną/senelį.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Atsakymas: Ar norite savo tėvą/motiną/senelį apgyvendinti savivaldybės paskyrimu ar tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga? Jei norite apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo seniūnijos socialinių paslaugų centrą, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį. Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.

Klausimas: Kokius dokumentus reikia pateikti?

Atsakymas: Išrašai iš medicininių dokumentų: ne senesnė nei 3 mėn. Kompensuojamųjų vaistų pasas.

Klausimas: Ar galiu apsigyventi pas jus, jei esu iš kito Lietuvos miesto?

Atsakymas: Taip, galite.

Klausimas: Ką galima atsivežti su savimi?

Atsakymas: Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis.

Klausimas: Ar galima lankyti gyventojus?

Atsakymas: Karantino metu lankymas draudžiamas.

Klausimas: Kaip vyksta laukiančiųjų eilės formavimas?

Atsakymas: Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.

Klausimas: Kaip apmokama už ilgalaikę socialinę globą?

Atsakymas: Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto- nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.

Klausimas: Kas vertina asmens socialinių paslaugų poreikį?

Atsakymas: Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.

Klausimas: Ar globos namuose organizuojamos kokios nors veiklos?

Atsakymas: Taip, organizuojamos įvairios veiklos.

tags: #socialinis #uzimtumas #pagal #autorius