2023 metai Lietuvoje pasižymėjo tiek pažanga, tiek iššūkiais užtikrinant žmogaus teises ir lygybę. Viena vertus - stipresnė apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, naujos taikių susirinkimų laisvės garantijos, žmonių su negalia užimtumo pertvarka, didesnis visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją, kita vertus - politinės valios stoka ratifikuoti Stambulo konvenciją, suteikti teisinę apsaugą tos pačios lyties šeimoms, socialinė atskirtis ir skurdo rizika.
Konferencija „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“
Apsaugos nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Priemonės
Per šešis mėnesius nuo orderio taikymo pradžios, jis buvo pritaikytas 10 747 kartus, dažniausiai skirtas 30-39 metų vyrams. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pabrėžė orderio svarbą, kadangi jis suteikia operatyvią apsaugą smurto artimoje aplinkoje riziką patiriantiems asmenims: „Jis atskiria smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo. Taip pat suteikia nukentėjusiajam galimybę atsitraukti nuo galimų smurtautojo grasinimų ar manipuliacijų, gauti profesionalią pagalbą ir ieškoti būdų, kaip nutraukti smurtinius santykius.
Seimo kontrolierė taip pat akcentavo, kad orderis yra trumpalaikė, į laikiną smurto užkardymą orientuota priemonė. Todėl svarbu sukurti ir papildomas, ne administracine, o civiline tvarka taikomas priemones, kurias teismai galėtų pritaikyti tais atvejais, kai išaiškėtų ilgalaikės apsaugos poreikis. „Nors Stambulo konvencija, deja, nebuvo ratifikuota, kuriant tokį reikalavimą būtina atsižvelgti į Stambulo konvencijos standartus ir šią konvenciją ratifikavusių valstybių patirtį“, - teigė E. Leonaitė.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys ir į moterų su negalia patiriamo smurto artimoje aplinkoje problemą.
Švietimo Iniciatyvos ir Gyvenimo Įgūdžių Programos
2023 m. Lietuvos mokyklose po dvejus metus trukusio rengimo proceso buvo pradėtos vesti gyvenimo įgūdžių programos pamokos. Programoje aprėpiamos plataus masto gyvenimo įgūdžių teminės sritys - žmogaus sauga, pirmoji pagalba, sveikatos ugdymas, lytiškumo ugdymas, savižudybių prevencija, patyčių ir smurto prevencija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir socialinis bei emocinis ugdymas.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Nors šių pamokų integracija į ugdymą buvo plačiai kvestionuojama tiek visuomenės, tiek sprendimų priėmėjų, tačiau jos sėkmingai palaipsniui diegiamos mokyklose.
Lyčių Lygybė Darbo Srityje
Pagal 2023 m. lyčių lygybės indekso duomenis darbo srityje, Lietuvoje vis dar išlieka ilgametė tendencija, kad moterys uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai absoliučioje daugumoje ekonominės veiklos sričių, o didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis vis dar stebimas finansų ir draudimo bei informatikos ir ryšių srityse. Darbo užmokesčio dydžiai toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų.
Be reikšmingų atlyginimų skirtumų tarp darbuotojų, ataskaita taip pat išryškina dar vieną svarbų aspektą - nepakankamą paramą darbuotojoms, grįžtančioms po vaiko priežiūros atostogų. Gera žinia yra ta, jog 2023 m. įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų tvarka, pagal kurią įvestas svarbus pokytis - tiek motinai, tiek tėvui suteikiama po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius.
Nauja tvarka skatina tėvų lygiateisiškumą, suteikiant abiem tėvams galimybę aktyviau dalyvauti auginant vaiką. Privalomi neperleidžiami mėnesiai padės užtikrinti, kad tiek mama, tiek tėtis nepraleistų svarbių vaiko vystymosi etapų.
Diskusijos Dėl Moterų Pavardžių Darybos Sistemos
Aktyvias diskusijas viešojoje erdvėje ir Seime lėmė iniciatyva įvesti pokyčius moterų pavardžių darybos sistemoje - leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a ar -ia. Pateiktas įstatymo pakeitimo projektas sulaukė didelio visuomenės, Seimo narių, lietuvių kalbos ekspertų ir teisininkų dėmesio dėl lietuvių kalbos tradicijų ir žmogaus teisių sankirtos.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
„Moterų pavardžių darybos sistemos pokyčio klausimas yra susijęs ne tik su lygių galimybių užtikrinimu, bet ir teise į asmens privatumą, vardo ir pavardės, kaip asmens tapatybės dalies, klausimais. Situacija primena daug metų besitęsusią diskusiją dėl trijų raidžių - w, q ir x.
LGBTIQ+ Teisių Padėtis
Esminių teigiamų pokyčių LGBTIQ+ asmenų lygiateisiškumo užtikrinimo srityje 2023 m. neįvyko. Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, nebuvo priimtas. Tiesa, Eurobarometro duomenys parodė, kad auga visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją - gerokai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl buvimo translyčiu (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualiu asmeniu (nuo 28 proc.
Religijos Laisvė ir Valstybės Pripažinimas
Didelį susirūpinimą kelia tai, kad 2023 m. rugsėjį Seimas jau trečią kartą nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tai padaryta nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo dar 2021 m. priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, jog atsisakymas suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“ pažeidė draudimą diskriminuoti religijos pagrindu. Toks Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nepaisymas, Seimo kontrolierės E.
Skurdas ir Socialinė Parama
Kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. didėjo dalis išmokų ir senatvės pensijos. Oficialiais duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų, t. y. maždaug kas penktas šalies gyventojas. Tai rodiklis, kuris beveik nekinta jau dvidešimt metų. Skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 14 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas 2023 m. pateikė pastabas Lietuvai, kuriose nurodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms skiriamos mažos socialinės paramos pensijos, ir paragino Lietuvą didinti socialinės apsaugos išmokų aprėptį ir lygį. Taip pat rekomenduota imtis veiksmingų priemonių gyventojų pajamų nelygybei mažinti reformuojant mokesčių sistemą ir socialinės apsaugos sistemą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų pastabas dėl žemo finansų perskirstymo šalyje, teisingumo neužtikrinančios mokesčių sistemos, kuri nepakankamai veiksminga sprendžiant skurdo ir pajamų nelygybės iššūkius šalyje, 2023 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pristatė mokesčių reformą.
Stambulo Konvencija: Seimo Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
2023 m. rugsėjo 28 d. Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar kai kurios Stambulo konvencijos (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio paskirtis kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Šios konvencijos nuostatų visuotinis ir veiksmingas pripažinimas ir jų laikymasis ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves reiškia, kad ji atlieka tokią pačią funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių ir laisvių garantijos, nes Konstitucija tvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija tarptautiniu lygiu“, − anksčiau yra sakiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. 2013 m. birželio 7 d. ją pasirašė Lietuva.
"Hagos Bylos": Tarptautinis Vaikų Grobimas ir Smurtas Artimoje Aplinkoje
Globaliame pasaulyje žmonės apsigyvena ir sukuria šeimas toli nuo tėvynių. Tačiau kaip ir gimtojoje šalyje, taip ir užsienyje žmonės patenka į smurtinius santykius. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra problema, nuo kurios didžiąja dauguma atvejų kenčia moterys. Jei jos pasiryžta pasiimti vaikus ir bėgti iš šalies ar grįžti į gimtinę, sutuoktiniai joms iškelia „Hagos bylas“ ir apkaltina vaikų pagrobimu.
„Hagos byla“ - pagal 1980 metų Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatas iškelta byla žmogui, kuris su vaikais išvyko į kitą šalį be kito tėvo leidimo. Dokumentas įpareigoja kuo greičiau grąžinti vaiką į jo įprastą gyvenamąją vietą. Konvencija numato ir išimtis. Viena jų, 13b straipsnis, neleidžia grąžinti vaiko, jei grįžus kyla didelė rizika jam patirti fizinę ar psichinę žalą. Tokia rizika psichologai vadina ir smurtą prieš mamą. Bet teismuose žiūrima kitaip.
Žurnalisčių surinktos istorijos rodo, kad vaikai grąžinami ne tik prieš mamas smurtavusiems vyrams, bet ir tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos „Interpol“ ieškomų asmenų sąrašuose esantiems žmonėms.
"Įstrigusios Mamos" ir Relokacijos Problemos
Relokacija yra vienintelis teisėtas būdas išvykti iš šalies su vaiku. Tačiau praktika rodo, kad smurto aukoms ji nepadeda. „Relokacija yra vienintelis teisėtas būdas išvykti iš šalies su vaiku“, - sako dr. Nishat Hyder-Rahman, post doktorantūros mokslo darbuotoja iš Briuselio plėtros, valdymo ir įgalinimo tyrimų instituto (Vrije Universiteit Brussel) Privatinės ir ekonominės teisės katedros. Ji bendradarbiauja ir su organizacija „GlobalArrk“.
Mokslininkų tyrimas parodė didelius relokacijos procedūros trūkumus, jei perkėlimo reikia bėgant nuo patiriamo smurto. Pirmiausia, daugumoje šalių teismui reikia parodyti, kad perkėlimas yra labai gerai suplanuotas. Žmogus, prašantis relokacijos, turi pateikti itin išsamią informaciją apie numatomas gyvenimo sąlygas persikėlus.
85 respondentai (daugiau nei 50 % relokacijos siekiančiųjų) nurodė patyrę įvairių rūšių partnerio smurtą. Viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl siekiama relokacijos, buvo baimė dėl tolesnių partnerio veiksmų.
Relokacijos proceso kainos
Apklausos dalyvių buvo paklausta, kiek jiems kainuoja relokacijos procesas. Žmonės įvardijo sumas nuo 3 000 € (Vokietija), 7 000 € (Meksika), 9 300 € (JAV) iki 372 000 € (Singapūras), 153 000 € (Švedija), 100 000 € (Nyderlandai, paminėta kelis kartus). Vidutinė respondentų nurodyta suma buvo nuo 10 000 € iki 35 000 €.
Vaiko perkėlimo procese reikalingi labai specializuoti tarptautinės šeimos teisės advokatai, kurių nedaug ir kurie dažnai labai užsiėmę. Ilgai trunka ir pats perkėlimo procesas. Tai - taip pat didelė kliūtis kenčiantiems nuo smurto, nes jie nori išvykti kuo greičiau. Daugiau nei pusė iš 40-ties respondentų, kurių relokacija kaip tik vyko apklausos metu, sakė, kad procedūros trunka jau ilgiau nei vienerius metus. 8 respondentų relokacija vyksta jau ilgiau nei 3 metus.
Teisingumas migrantėms
„Labai svarbu suprasti, kad relokacijos paprastai siekia asmuo, kuris nėra šalies pilietis. Čia atsiranda didelių kliūčių, trukdančių pasiekti teisingumą,“ - pabrėžia dr. N. Hyder-Rahman. Jos įžvalgą ne kartą patvirtino įvairių institucijų tyrimai. Jie rodo, kad migrantės moterys dažnai bijo kreiptis dėl skyrybų ar apsaugos nuo smurto, nes bijo prarasti leidimą gyventi šalyje. Ypač jei jų teisinis statusas priklauso nuo vyro (pvz., sutuoktinės viza).
Hagos konvencija naudojama prievartinei kontrolei
Advokatė V. Gečaitė - Olišauskienė pasakoja: „Ji buvo lietuvė, vyras australas. Jie gyveno Lietuvoje. Pora išsituokė ir jis liko gyventi Lietuvoje, nes jau sukūrė čia kitus santykius. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Ji išvažiavo į Portugaliją, nes vaikas turėjo specialių poreikių ir jam geriau ten, kur šviesu, šilta. Moteris pagyveno ten gal pusmetį, kol vyras ėmė reikalauti grįžti į Lietuvą, grasindamas „Hagos byla“. Jis ją šantažavo. Jis gyveno Lietuvoje, turėjo kitą šeimą ir norėjo, kad ir tas vaikas būtų šalia. Kam dabar jam skraidyti į kažkokią kitą šalį?“ Advokatė sako, kad nors teismas porą jau išskyrė ir nurodė, kad vaikas gyvens su mama, ji vis tiek negali laisvai judėti.
tags: #smurto #artimoje #aplinkoje #teisines #garantijos