Nemenka dalis Lietuvos gyventojų puikiai atsimena 2008 m. pasaulinę finansų krizę ir siaubingus jos padarinius: recesiją, vyriausybės skolas, kilusią ekonominę suirutę, nedarbą. Deja, bet šios globalios krizės akivaizdoje Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių pasaulyje: prieš tai vidutiniškai po 7 % per metus augęs BVP krizės metu smuko 15 %, tris kartus augo vyrų nedarbo lygis.
Lietuvos BVP augimo tempai
Tarp priežasčių, sukėlusių Lietuvoje tokią gilią krizę, įvardijama pernelyg laisva Skandinavijos bankų būsto paskolų politika. Lietuvos bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 m. kasmet didėdavo vidutiniškai daugiau kaip po 40 %. Ekspertai jau vėliau kalbėjo apie tai, kad toks augimas buvo per greitas, palyginti su realaus BVP augimo tempu. Didžioji dalis paskolų buvo nukreipta į nekilnojamojo turto sektorių, o tai lėmė nekilnojamojo turto burbulo susidarymą. Lietuvos bankas į chaotišką ekonomikos situaciją reagavo pasyviai, o problema tapo ir šalies valdžios institucijų kompetencijos stoka.
Valdžios Sprendimai Krizės Akivaizdoje
Nuo 2008 metų pabaigos Lietuvos Vyriausybė jau buvo pasiskolinusi apie 20 mlrd. litų. 2010 m. pabaigoje skola pasiekė 36 mlrd. litų. litų 2008 m. išaugo iki 1,9 mlrd. litų 2011 m. Tai ir lėmė situaciją, jog valdžiai staiga ėmė trūkti lėšų biudžete, tad prisireikė greitai ir ženkliai padidinti esamus mokesčius, įvesti naujus, naikinti lengvatas. Šis planas buvo „palaimintas“ konservatorių valdžios, kuri posėdžiavo ištisomis naktimis, kol pagaliau buvo priimta 2009 m. „naktine“ praminta mokesčių reforma. Peiliu po kaklu ji tapo tiek dirbantiems, tiek ir jaunoms šeimoms ar paskolų turintiems. Tačiau bene labiausiai dėl šios reformos nukentėjo senjorai.
Pensijų Mažinimas ir Pažadai Kompensuoti
Dar porą mėnesių, iki pat tų metų birželio vidurio premjeras vis tikino, kad neketina mažinti pensijų. Bet liepos pradžioje jau buvo priverstas pareikšti, kad pensijos bus mažinamos penkiais procentais, o dar po kelių savaičių jis pagąsdino, kad pensijos gali būti mažinamos ne 5 procentais, o daugiau. Taip ir įvyko. Sumažinus pensijas, su garbaus amžiaus piliečiais vėliau žadėta atsiskaityti - tai padaryti valdžią įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT). Vis dėlto, dalis pensininkų taip ir mirė, nesulaukę kol valdžia su jais atsiskaitys.
Taip pat skaitykite: Pensijos po krizės Lietuvoje
2009 m. gruodžio 9 d. Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, galiojantį nuo 2010 metų pradžios iki 2011-jų pabaigos. Pagal jį nepajudintos liko tik mažesnės kaip 650 Lt pensijos, o didesnės palaipsniui sumažintos, kol peržengusios 1500 Lt ribą, sutirpo daugiau nei 12 proc., tuo tarpu dirbančių pensininkų pensijos sumažėjo net iki 70 proc. Pasirašydama įstatymą prezidentė pareikalavo, kad Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. sukurtų pensijų sumažinimo kompensavimo mechanizmą.
Iš karto pažymėsime, kad Vyriausybė šio pavedimo neįvykdė, reikalauto mechanizmo neturime iki šiol (parengta tik abstrakti koncepcija), o įstatymo projektą ministerija žada pateikti tik šių metų pabaigoje kartu su 2012 metų „Sodros“ biudžeto projektu. Nemažiau įdomu ir tai, kad tą pačią 2010 m. liepos 1 d. premjeras pareiškė, kad „negalima kalbėti nei apie grįžimą prie buvusių pensijų, nei apie kompensavimą tol, kol neatsigaus ekonomika, nebus sukaupta pinigų“. Ir dar pasakė, kad „mes (reikėtų suprasti - konservatoriai) pasiruošę būti valdžioje tiek, kiek reikia, kad atsigautų ekonomika“. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tądien gana miglotai aiškino, kad „kompensavimas būtų didesnis per didesnę pensiją, o ne grąžinimus, kuriuos reikėtų dešimtmečius palikti įgyvendinti kitoms Vyriausybėms“.
Trumpai tariant, Vyriausybės nuomone, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti tik 2014 metais (eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2012 metų rudenį). Tačiau jau praėjusių metų pabaigoje Seimo opozicija surengė įnirtingą puolimą prieš Vyriausybę, siūlydama jau nuo šių metų atstatyti sumažintas pensijas. Nors Vyriausybė apgavo prezidentę, neparengusi kompensavimo plano iki praėjusių metų vidurio, bet prezidentė vis tiek mūru stojo jos ginti. Tuomet ji kalbėjo aštriausiais jai pritinkančiais žodžiais: „tokie opozicijos siūlymai yra nekompetentingi ir net ekonomiškai nusikalstami“, „sunkmetis nesibaigė, o pardavinėti valstybės turtą ir pravalgyti per vienerius metus yra nusikalstama“,„šitą variantą socialdemokratų Vyriausybė yra mėginusi, kai pardavė likusias „Mažeikių naftos“ akcijas ir atidavė vienkartiniam suvalgymui - t.y. santaupų atstatymui, ir tuo pačiu stipriai padidinusi infliaciją prieš krizę ir panaudojusi pinigus skolai didinti, o ne rezervui sukurti“. Opozicijos siūlymas, prezidentės džiaugsmui, buvo atmestas.
Lemtingo Seimo posėdžio metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys kvietė opoziciją nespekuliuoti žmonių vargais, neieškoti tų pinigų, kurių valstybėje nėra. Tačiau nepraėjus nė dviems mėnesiams nuo minimo susirėmimo, jau šiemet, pensijų atstatymas vėl sugrįžo į Lietuvos politinę darbotvarkę. Vasario 7 dieną susitikusi su premjeru A.Kubiliumi, prezidentė profilaktiškai „patarkavo“ Vyriausybę dėl neparengtos „Sodros“ reformos ir neužvesto sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, o galų gale ultimatyviai pareiškė, kad jeigu 2012 metų valstybės biudžeto projekte nebus numatytas sumažintų pensijų kompensavimas, šalies vadovė biudžetui nepritars.
Žinant, kad tas kompensavimas priklauso ne nuo dangaus, o nuo šalies ekonomikos uždirbto bent vieno laisvo milijardo, šį ultimatumą galėtume adresuoti ir šalies ūkiui: trūks plyš uždirbti tą milijardą litų. Beveik panašu į garsius anų laikų šūkius, pvz., „pavyti ir pralenkti Ameriką“, kurie buvo rašomi visiškai neimant domėn realios ekonomikos padėties. Tokie dalykėliai, priminsiu, jau šiek tiek vėliau buvo pavadinti voliuntarizmu. Visiškai aišku, kad nuo tokių ir panašių šūksnių ar aukščiausių šalies pareigūnų reikalavimų jokie milijardai neatsiranda. Taigi šiuo atveju lieka vienintelis kelias - tą milijardą, o jei tiksliau, visus tris milijardus litų, nes tokią sumą kasmet jau trečius metus iš eilės „pradirba“ „Sodros“ deficitas, kasmet skolintis arba Vyriausybei, po to permetant tuos pinigus „Sodrai“, arba tiesiog pačiai „Sodrai“ ir tokiu būdu „atstatyti“ pensijas. Kad tai kelias į ekonomikos, o gal ir valstybės bedugnę, aiškinti turbūt nereikia.
Taip pat skaitykite: Parama šeimoms auginančioms neįgalius vaikus
Ką daryti? Pradėkime nuo principinio klausimo: ar tikrai, gelbėjant „Sodrą“ reikėjo priimti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą? Iš karto atsakau: ne, nereikėjo, nes socialinių išmokų, pvz., pensijų dydį reguliuoja ne kokie nors papildomi įstatymai, bet pats socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagaliau ir žodis „laikinasis“ irgi buvo įrašytas naiviai manant, kad po dvejų metų, t.y. šių metų pabaigoje jokių krizių nesimatys nė šešėlio ir bus galima sugrįžti į tuos auksinius prieškrizinius metus. Kad taip tikrai nebus ir sugrąžinti pensijas nebus iš ko, aišku jau ir dabar.
Kaip socialinio draudimo pensijų įstatymas reguliuoja pensijų dydį? Labai paprastai. Pensijos papildomąją dalį, priklausančią nuo gauto atlyginimo, labiausiai įtakoja draudžiamųjų pajamų dydis (šiek tiek mažesnis už tų metų vidutinį uždarbį). Įstatymo 16 straipsnyje aiškiai pasakyta: „Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo FONDO BIUDŽETO PAJAMAS IR IŠLAIDAS“.
Jei draudžiamosios pajamos būtų didinamos arba mažinamos, atsižvelgiant į „Sodros“ pajamas, tai visiškai legaliai ir be didelio triukšmo didėtų arba mažėtų pensijos papildoma dalis ir kartu visa pensija. Toks yra pensijų dydžio savireguliacijos mechanizmas. Beje, visoms pensijoms vienoda pagrindinė dalis vaidina tam tikrą „socialinio amortizatoriaus“ vaidmenį, nes mažos pensijos procentiškai sumažėja mažiau nei didelės.
Tačiau valdžia nutarė, kad draudžiamosios pajamos yra ne ekonomika, bet politika ir ėmėsi jas skaičiuoti politiniu, o ne matematiniu kalkuliatoriumi. Štai statistika:
| Metai | „Sodros“ biudžetas | Draudžiamosios pajamos | Bazinė pensija |
|---|---|---|---|
| 2006 | +555 mln. Lt | +128 Lt | +30 Lt |
| 2007 | +476 mln. Lt | +144 Lt | +36 Lt |
| 2008 | -1,4 mlrd. Lt | +132 Lt (du kartus) | +44 Lt |
| 2009 | -2,9 mlrd. Lt | Nekeista | Nekeista |
| 2010 | -2,7 mlrd. Lt | -318 Lt | Nekeista |
Ką sako ši socialinė matematika? Ogi tai, kad keletą sąlyginio klestėjimo metų visas „Sodros“ biudžeto perviršis būdavo bematant „suvalgomas“, o, pvz., 2008 m. buvo „suvirškintas“ visas 2007 m. sukauptas pusės milijardo pliusas ir dar prisidirbta pusantro milijardo litų skola. Nuo tų metų mes jau ritamės kaip sniego lavina į socialinio draudimo prarają. Vėlgi galima būtų pakartoti: tai ką daryti dabar - 2011 metais, kai „Sodros“ deficitas vis dar sieks 2,7 mlrd. Lt, arba 2012 m. su 2,6 mlrd. jos biudžeto minusu?
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Atsakymas paprastas: gyventi pagal išgales, t.y. nedidinti jokių socialinių išmokų, kitaip tariant - jokių grąžinimų ir kompensacijų, kol neišvysime bent kokios švieselės tamsiame „Sodros“ tunelyje. Jos deficito planuojamą sumažėjimą „tik“ iki 2 mlrd. Lt 2013 metais vargu ar galėtume laikyti ta šviesa. Taigi mūsų laukia ilgi lietuviškosios „Sodros“ diržo suveržimo metai. Betgi, kaip žinome, diržus veržiasi ir visa turtingoji Europa. Bet ką tuomet reiškia prezidentės reikalavimas kitąmet kompensuoti pensijas? Negi 2008 metų Seimo rinkiminės kampanijos, kai už dviejų milijardų verte padidintas pensijas buvo perkami (kalbu perkeltine prasme) laimingų pensininkų balsai, pakartojimą 2012 metais, vėlgi Seimo rinkimų proga, jau antrą kartą per penkerius metus nokautuojant „Sodrą“.
Vokietija bando reformuoti savo pensijų sistemą, nes jos gyventojai sensta • PRANCŪZIJA 24 Anglų k.
O gal šis meilės tautai šūvis nusitaikytas ir į 2014 metų prezidento rinkimų rezultatą? Kitokių paaiškinimų kol kas sunku būtų surasti.
Reformos Padariniai ir Kompensacijos
Reformos padariniai: panaikintos lengvatos, augęs PVM ir nurėžtos pensijos 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir siekiant sušvelninti jos padarinius Lietuvai, nuo 2009 m. šalyje buvo sulyginti mokesčiai verslui, pridėtinės vertės mokestis, padidinti akcizai, atsisakyta kai kurių mokesčių lengvatų ir išimčių.
Dabar jau žinoma, kad mokesčių reforma nebuvo palanki pensininkams, problemų dėl sveikatos turintiems žmonėms, daugeliui darbininkų ir apskritai - beveik visiems Lietuvos piliečiams. Po mokesčių reformos, šalyje ženkliai pabrango vaistai. Jei anksčiau PVM vaistams siekė 5 %, vėliau tapo 20 %. Mokant už šilumą teko plačiau atverti pinigines, panaikintas PVM lengvata už šilumos energiją, pabrango knygos, laikraščiai ir žurnalai, nes buvo sutarta galiojančioms PVM lengvatoms šioms prekių grupėms naikinti.
Piniginę labiau reikėjo purtyti ir norint apsistoti viešbutyje, nes panaikinus PVM lengvatą viešbučiams, jų paslaugos brango. Taip pat buvo nustatyta, kad mokesčius „Sodrai“ turi mokėti kūrybiniai darbuotojai, gaunantys autoriniai atlyginimai, taip pat ūkininkai ir sportininkai. Padidėjo akcizai alkoholiui, tabakui, kurui. Priėmus 2009 m. reformą, mažiau šeimų gavo vaiko pinigus ir kitas socialines paramas, mažiau vaikų gavo nemokamą maitinimą mokyklose. Pelno mokestis padidėjo nuo 15 iki 20 %, PVM padidintas nuo 18 % iki 19 %, vėliau dar padidėjo iki 21 %. Buvo panaikintos beveik visos PVM lengvatos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) sumažintas nuo 24 % iki 21 %, jame išskirtas 6 % privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis.
Buvo atsisakyta vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) - buvo nustatyta, kad uždirbantiems minimalų atlyginimą NPD bus ne 320 Lt, o 470 Lt. Bene skaudžiasia, kad po šios reformos, šalyje buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų, teisėjų atlyginimai, sumažintos senatvės pensininkų pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbių pašalpos, o dirbantiems pensininkams senatvės pensijos sumažintos stipriau nei nedirbantiems.
Reformą lydėjo riaušės ir neištęsėti pažadai pensininkams Lietuvos piliečiai liūdnai pagarsėjusią mokesčių reformą pasitiko riaušėmis prie Seimo. Netrukus šalyje įsivyravo neviltis, tuo metu valdantieji konservatoriai ir ypatingai tuometinis ministras pirmininkas Andrius Kubilius greitai tapo didžiulės neapykantos taikiniais. Vis daugiau piliečių ėmė susidurti su nepritekliumi, dalis suskubo palikti Lietuvą ir emigravo į Jungtinę Karalystę, Airiją ar kitas Vakarų šalis. Tačiau senyvo amžiaus gyventojai liko tėvynėje, nors apkarpytų pensijų nebeužteko būtiniausių poreikių patenkinimui.
Jau gerokai vėliau tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo Vyriausybę pasibaigus finansų krizę kompensuoti sumažintas senatvės pensijas. Dar vėliau Konstitucinis Teismas (KT) įtvirtino tokių kompensacijų būtinumą, konstatavo, kad valdžia nepagrįstai stipriau apkarpė dirbančių pensininkų senatvės pensijas nei nedirbančių. Prieštaraujančiomis Pagrindiniam įstatymui pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos vien dėl to, kad jie dirba ar užsiima verslu. Anot KT, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems ir verslaujantiems pensininkams dėl to senatvės pensija mažinama labiau nei kitiems.
Teismas pabrėžė, kad tai taikytina ir valstybinėms pensijoms. Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintos ir kai kurios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Teismo teigimu, teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinta maksimalaus valstybinių pensijų riba, pažeistos iki sunkios ekonominės padėties susidarymo valstybėje buvusios nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Tačiau patiems pensininkams tokia žinia nebuvo pernelyg reikšminga. Kaip ir ankstesni pažadai kompensuoti sumažintas pensijas. Pažvelkime į faktus. Kompensacijos už per krizę sumažintas pensijas mokamos vadovaujantis 2014 metų gegužės 22 dieną įsigaliojusiu kompensavimo įstatymu.
2009 m. Lietuvoje gyveno 3,1 mln. gyventojų. Senatvės pensijas tuo metu gavo 595 tūkst. šalies piliečių. Dar apie 7,3 buvo išėję į išankstinę pensiją. Tačiau iki 2014 m. daug kas pasikeitė. Praėjus penkeriems metams po mokesčių reformos, šalyje iš viso gyveno jau tik 2, 9 mln. žmonių. Vien 2014 m. mirė 40,2 tūkst. žmonių, o natūrali gyventojų kaita išliko neigiama - mirė 8,9 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių. Su senatve susijusias pensijas 2014 m. pabaigoje gavo 682,5 tūkst. asmenų, arba kas ketvirtas šalies gyventojas. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (88 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai. Tačiau „Sodros“ duomenimis, kompensacijų už 2009 m. sumažintas pensijas nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.
Kompensacijų už sumažintas pensijas mokėjimas
Mokesčių Reformos Pasekmės
Jau pirmaisiais 2009 m. mėnesiais po mokesčių reformos, valstybės biudžetui nepavyko įvykdyti PVM ir pelno mokesčio pajamų surinkimo planų. Mažiau nei planuota gauta pajamų ir iš akcizų. Tyrimai rodė, kad kas ketvirtas litas buvo uždirbtas ir išleistas šešėlyje. Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas per pirmuosius du 2009 m. mėnesius negavo 381,1 mln. litų, arba 13,5 % planuotų pajamų. Iš viso sausį-vasarį įplaukė 2,823 mlrd. litų pajamų. PVM pajamos per du 2009 m. mėnesius siekė 1,382 mlrd. litų, jų gauta 16,8 % mažiau nei planuota.
Pelno mokesčio surinkta 70,8 mln. litų, arba 21,4 % mažiau nei planuota. Akcizų įplaukos siekė 534,4 mln. litų ir buvo 8,4 % mažesnės už planą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika išaugo 5 % punktais, į biudžetą nesurinkta apie 5,3 mlrd. Konservatorių Vyriausybės sprendimu, sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos, o dirbantiems pensininkams pensijos sumažintos papildomai.
tags: #krizes #metu #sumazintos #pensijos