Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi, nes jame dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime. Svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą.
Socialinio darbo studijų programa išsiskiria savo moderniu ir jautriai pritaikytu požiūriu į šiandienos visuomenės poreikius. Socialinio darbo misija Lietuvoje painiojama su altruizmu, pasiaukojimu, neakcentuojant profesionalios pagalbos atsižvelgiantį kliento poreikius bei realias galimybes.
Manau, kad dirbant su socialinių problemų turinčiais žmonėmis nesivadovaujant kai kuriomis vertybėmis žmogui galima ne padėti, o pakenkti. Taigi, socialiniame darbe vertybės yra labai svarbios, kad be jų sunku tinkamai padėti klientams.
Humanistinis Požiūris į Žmogų
Žmogus yra pagrindinis socialinio darbo objektas. Jo elgesys, mąstymo būdas ir kitos savybės skatina mokslininkus nuolat vykdyti tyrimus. Filosofai nuo seno nagrinėja žmogų ir jo vidines savybes. Šiame straipsnyje aptariami du požiūriai į žmogų kaip į visuomenės objektą ir socialinio gyvenimo dalyvį: humanistinis ir egzistencialistinis.
Humanistai žmogų nagrinėja kaip žmogiškųjų savybių visumą ir teikia socialiniams darbuotojams rekomendacijas, reikalingas bendraujant su žmogumi ir jį tiriant. Humanizmas - tai istoriškai kintanti pažiūrų sistema, pripažįstanti pagarbą žmogaus orumui ir teisėms į laisvę bei lygybę. Humanistinė asmenybės koncepcija dar vadinama Abrahamo Maslow vardu.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Maslow teigė, kad psichologai pernelyg dažnai įsivaizduoja žmogų kaip būtybę, kuri desperatiškai ginasi nuo kančių ir grumiasi su įvairiais gyvenimo vargais, ir rečiau kalba apie džiaugsmus, malonumus ir laimę. Maslow, kaip ir Allportas bei Rogersas, nagrinėjo dualistinę motyvacijų teoriją, kuri apima instinktyvius impulsus, kurie verčia žmogų elgtis taip, kad sumažintų įtampą bei diskomfortą ir vystymosi, augimo motyvus, kurie susiję su žmogaus egzistavimu aukštesniame, nei biologiniame lygyje.
Pirmosios rūšies motyvai išblėsta, kai stygius kompensuojamas, o vystymosi motyvai tenkinami tik stiprėja. Maslow motyvacijos teorijoje didžiausią dėmesį skiria poreikiams, kuriuos skirsto į žemesniosios ir aukštesniosios kategorijos poreikius.Jis pateikia poreikių teorijos koncepciją, kuri teigia, kad poreikių hierarchija yra grindžiama tuo, kad jie ne tik sudaro tam tikrą gradaciją pagal svarbą ir poreikio stiprumą, bet ir pagal atsiradimo svarbą bei pagal tai, kiek jie pajėgūs tapti elgesį motyvuojančiais veiksniais.
Maslow, kaip ir Allportas ir Rogersas, stengiasi apibrėžti optimalų žmogaus prisitaikymą. Maslow vertinamas ir dėl savo požiūrio į kažko pasiekusių žmonių tyrimą. Žmogaus teisės yra pripažįstamos kaip prigimtinės, socialinės kilmės. Žmogus kuria visuomenę, o visuomenė kuria jį. Kiekvienas turi prigimtinių potencinių galimybių. Pagalbos efektyvumą lemia pozityvi, neturinti vertinamojo aspekto pagalba klientui.
Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė: ,,Socialinis darbas turi daug, bet labai panašią reikšmę turinčių apibrėžimų. Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, tai tuomet ir džiuginančių rezultatų gali pasiekti, tačiau jei tarp socialinio darbo atstovo ir kliento nėra tvirto abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio tuomet ir rezultatai nedžiugins.
Sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau. Dažnu atveju socialiniai darbuotojai nelinkę prašyti pagalbos sau, nes yra įpratę pagalbą suteikti kitiems, labiau pažeidžiamiems asmenims.“
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Poreikių hierarchija pagal Maslow
- Fiziologiniai poreikiai - svarbiausia hierarchijos grandis.
- Asmeninio saugumo poreikiai.
- Priklausomybės ir meilės poreikiai.
- Savojo orumo ir savosios vertės poreikiai.
Labai svarbus yra laiko pranašumo ir pagarbos siekis. Asmens charakteristika pagal Maslow. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmonės, pasiekę aukščiausią lygį, nepatiria įvairių silpnumo akimirkų. Asmenys, kurie žengia savo realizavimo keliu, iki tam tikros ribos jau yra realizavę savo pagrindinius poreikius.
Aukščiausias būvimo vertybes Maslow vadina meta - poreikiais, o egzistencines vertybes - B-vertybėmis. Šios vertybės gali pasitarnauti kaip psichoterapijos, auklėjimo, šeimyninio gyvenimo tikslai. B-vertybės - tai aukščiausioji hierarchijos pakopa, kuri susijusi su žmogaus egzistavimo problemomis. Tai, kas siekia pasiekti gyvenimo pilnatvės, turi vadovautis minėtomis vertybėmis.
Egzistencializmas Socialiniame Darbe
Egzistencializmas žmogų suvokia kaip atitinkamai suderintų vidinių savybių visumą. Pagal Rogersą ir Maslow‘ą, būtina, tegu ir sunkiai, ieškoti savo paties galimybių ir jas realizuoti, nukrypstant nuo užsibrėžto tikslo - išreikšti save. Žymiausi egzistencinės psichiatrijos ir psichologijos atstovai: L.binswangeris, M.Bossas, Buytendikas, E. Egzistencinė filosofija padėjo kitaip pažvelgti į žmogų, bet trūko metodo, kaip apibūdinti paciento individualybę, jo unikalumą. Toks metodas buvo rastas pasitelkus Husserį ir jo fenomenologinę analizę, kuria buvo galima apibūdinti kiekvieną individualų žmogų ir turtingą jo išgyvenimų pasaulį.
Siūloma įsijausti į paciento būklę ir sulyginti visa, ką pacientas apie save kalba įvairiais laikotarpiais. Yra ne tik gvildenamos sąmonės būsenos, bet ir tyrinėjama, kaip surinkti duomenys susiję vieni su kitais. Į sąmonės būsenas ir išgyvenimus žvelgiama iš kurios nors kategorijos perspektyvos.
Pagrindinis žmogiškąją prigimtį apibūdinantis faktas - tai, kad žmogus yra gyvenanti būtybė, kuri nuolat kinta ir pati tai sugeba suvokti. Žmogaus laisvė - tai pasirinkimo galimybė. Pasirinkimas susipynęs su vadinamąja egzistencine dilema: arba būti ir ugdyti savo galimybes, ryžtis šitam raidos triūsui, arba nebūti, kitaip tariant - atsižadėti aidos, pasirinkti psichologinę mirtį.
Taip pat skaitykite: Etika socialinių paslaugų teikime: esminiai aspektai
Iš savojo buvimo suvokimo išauga ir ne-buvimo arba nebūties galimybės suvokimas: Kaip tuštumos, vienišumo, šalinimosi nuo žmonių jausmų galimybė. Mus traukia kitas žmogus, mums jo reikia, kad galėtume egzistuoti, suvokiame kad patys esame reikalingi kitam žmogui, tačiau suartėdami vis labiau jaučiame savo kitoniškumą, svetimumą ir kalbos, kurios pagalba norime perteikti savo jausmus, savo vidinius išgyvenimus, nepajėgumą.
Baimė yra ontistinė žmogaus savybė, kuri kyla iš žmogaus prigimties. Savieji išgyvenimai. Žmogus turi išskirtinį bruoža - suvokia savo asmenį. Savo elgesio ir savo gyvenimo pasirinkimo laisvė. Sveikas žmogus pajėgia apriboti ir kontroliuoti kitų asmenų ir aplinkos jam daromą įtaką.
Egzistencializmas turėjo didelės įtakos socialiniam darbui, pedagogikai ir kitiems socialiniams mokslams. Tai toks požiūris, kai visas dėmesys kreipiamas į žmogaus būties struktūros analizę.Tokiai asmenybei būdinga gyvenimo būdo pasirinkimo laisvė ir atsakomybė už pasirinkimus. Dažniausiai asmenybės problemos atsiranda dėl asmeninės atsakomybės už savo būtį neigimo. Egzistencinis modelis taip pat remiasi ryšiu su šeima, reikšmingais jam žmonėmis.
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas: ,,Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų.Įkvepia kolegų palaikymas, kūrybiškas požiūris į darbą, nauji iššūkiai ir supratimas, kokią svarbią ir reikalingą misiją atliekame.Perdegimo sindromo man padeda išvengti savęs pažinimas, žinių gilinimas ir lavinimas, mokymasis nenusivilti dėl nesėkmių.
Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė: ,,Esu dirbusi įvairiose sferose, tačiau visada jaučiau, kad esu labai jautri kitų žmonių nelaimėms bei nesėkmėms, visuomet stengdavausi padėti, kaip tik galėjau, skatinau, motyvavau. Labai džiaugiuosi, kad atradau „savo vietą“ ir dirbu mylimą darbą.Visada išklausau gyventojų ir stengiuosi įgyvendinti jų poreikius. Matyti jų švytinčias akis - tai pats didžiausias pasitenkinimas savo darbu.
Bihevioristinė Teorija Socialiniame Darbe
Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją. Ši teorija, atsiradusi kaip atsakas į psichoanalizę, pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo objektą, sutelkdami dėmesį į stebimą elgesį.
Biheviorizmas - tai materialistinė psichologija, kuri žmogaus elgesį (išorinius pasireiškimus ir refleksus) laiko psichologijos objektu, o ne sąmonę. Ši kryptis neigia paveldėjimą, atmeta tradicines psichologijos sąvokas (pojūtį, jausmą, protavimą, atmintį) ir akcentuoja išorinę žmogaus elgseną bei aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis. Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėja mokymo bei išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai.
Pagrindinė biheviorizmo prielaida - žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Profesionalą domina ne kliento elgesio priežastys, bet pasekmės. Ši teorija socialiniam darbui suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo, o pokyčiai aplinkoje tampa labiau nuspėjamais.
Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais. Operantinis determinavimas, arba operantinis sąlygojimas, yra vienas iš pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialiniame darbe. Ši teorija teigia, kad elgesys yra veikiamas pasekmių, kurios atsiranda po to, kai tas elgesys įvyksta. Jei pasekmės yra teigiamos (paskatinimas), elgesys yra labiau tikėtinas pasikartoti ateityje. Jei pasekmės yra neigiamos (bausmė), elgesys yra mažiau tikėtinas pasikartoti.
Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti naudojamas įvairiais būdais, siekiant padėti klientams keisti savo elgesį: Socialinis darbuotojas gali naudoti įvairias paskatas, kad sustiprintų pageidaujamą elgesį. Paskatinimai gali būti materialūs (pvz., dovanos, pinigai) arba socialiniai (pvz., pagyrimas, dėmesys). Socialinis darbuotojas gali naudoti bausmes, kad sumažintų nepageidaujamą elgesį. Tačiau bausmės turėtų būti naudojamos atsargiai ir tik tada, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. Bausmės gali būti materialios (pvz., baudos) arba socialinės (pvz., kritika, ignoravimas).
Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduros, pabrėžia, kad žmonės mokosi ne tik per tiesioginę patirtį (paskatinimus ir bausmes), bet ir stebėdami kitų elgesį. Ši teorija teigia, kad žmonės gali išmokti naujų elgesio būdų stebėdami kitus žmones, ypač tuos, kuriuos jie laiko autoritetais arba modeliais.
Pagrindiniai Biheviorizmo Atstovai
- Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija parodė, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiejant juos su reikšmingais.
- Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija pabrėžia, kad elgesys yra kontroliuojamas pateikiant pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės nėra veiksmingos.
- Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, kuris sukelia teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
- Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti, o elgesys yra reakcijų į aplinkos stimulus visuma.
- Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija parodė, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitų elgesį.
Vedėja Neringa Žalėnė: ,,Socialinio darbo profesiją pasirinkau aistringai domėdamasi įvairiomis asmenų, grupių ir bendruomenių socialinėmis problemomis. Šiandien mane labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį.
Socialinė darbuotoja Alina Šukevič: ,,Socialinį darbą pradėjau dirbti prieš 7 metus, praėjus vos keliems mėnesiams po universiteto baigimo. Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste.
Pagrindinis visuomenės lūkestis iš socialinio darbo profesijos yra - ,,išgydyti“ socialines žmonių problemas. Socialinis darbuotojas neretai yra baimės objektu, dėl ko yra sudėtinga kurti pasitikėjimu grįstą santykį. Kviečiu girdėti vieni kitus, mokytis vieni iš kitų, girdėti vieni kitų lūkesčius. Juk prasmę veikti, siekti pokyčių pajuntame tada, kai esame išgirsti, suprasti ir vertingi“.
tags: #vertybes #tipai #socialiniame #darbe