Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Pasaulyje vis geriau suvokiama, kad informacijos ir ryšių technologijų pažanga turi atitikti visų visuomenės narių, įskaitant ir neįgaliuosius, poreikius, kuriems labiausiai gresia socialinė atskirtis. Labai svarbu, kad neatsirastų skaitmeninė takoskyra, kai atsiranda skirtumai tarp tų, kurie turi prieinamumą prie technologijų ir žinių bei jomis naudojasi, ir tų, kurie tokių galimybių neturi.
Šiame straipsnyje aptariami neįgaliųjų socialinės integracijos aspektai, elektroninių paslaugų prieinamumas neįgaliesiems, Europos ir Lietuvos teisinė ir praktinė patirtis didinant elektroninių paslaugų ir technologijų prieinamumą neįgaliesiems, bei atliekamas elektroninių paslaugų prieinamumo neįgaliesiems tyrimas.
Socialinės Negalumo Struktūra Lietuvoje
Iki šiol Lietuvoje buvo įsitvirtinęs medicininis-korekcinis negalumo sampratos modelis. Negalumas buvo traktuojamas kaip asmens problema, kurią tiesiogiai sukelia liga, trauma ar kitas sveikatos pokytis. Šiai problemai spręsti buvo reikalingi medicininiai sprendimai - gydyti arba skatinti asmens prisitaikymą ir elgesio keitimą. Šiuo metu pasaulyje vis labiau įsigali socialinis negalios sampratos modelis, kuris negalumą traktuoja kaip socialinę problemą.
2001 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) parengė tarptautinę funkcionalumo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją, kurioje negalia nėra tik asmens savybė, o yra sudėtingas aplinkybių derinys, kai dauguma jų yra socialinės kilmės ir priklauso nuo visuomenės požiūrio. Šios nuostatos, mitologinės sampratos ir ideologijos, valstybės priimti tolerantiškus, socialiai jautrius sprendimus, kurie kitokius poreikius ir galimybes turintiems žmonėms - neįgaliesiems sudarytų sąlygas prieinamam gyvenimui visuomenėje ir mažintų socialinės atskirties grėsmes.
Naujausios technologijos padeda neįgaliems žmonėms bei sudaro galimybes atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai be kitų žmonių pagalbos.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Neįgaliųjų Statistiniai Duomenys
Neįgalumas - dėl asmens kūno sandaros ir funkcijos sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Neįgalusis - asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negalumo lygis arba mažesnis negu 55 proc. darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Invalidumo nustatymą 1991 - 2005 metais reglamentavo Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos trys invalidumo grupės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant invalidumo grupę - žmogaus organizmo būklė. Visiškai nebuvo atsižvelgiama į darbingumo netekimo, reabilitacijos, aplinkos ir aplinkybių sąveikos veiksnius. Tokia invalidumo nustatymo tvarka stabdė neįgaliųjų integracijos galimybių plėtrą, jų socialinės apsaugos tobulinimą, skatino išlaikytines nuostatas.
Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pasikeitė invalidumo nustatymo tvarka. Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, jis laikomas darbingu. Taip pat neįgaliesiems nustatomi specialieji poreikiai (buityje ir asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, ugdyme, visuomeniniame gyvenime), kuriems tenkinti teikiamos finansinės, techninės pagalbos priemonės, paslaugos. Pereinamajame 2 metų laikotarpyje (iki 2007 metų liepos 1 d.) galioja ir invalidumo grupės ir naujai nustatomas darbingumo lygis.
2005 metais 36 proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė ar 0-55 procentai darbingumo, sudarė apie 58 proc.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Daugiausiai neįgaliųjų gyvena Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Dalis neįgaliųjų (pvz., aklieji, silpnaregiai, su proto negalia, su judėjimo funkcijų sutrikimais) negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos, o dalis neįgaliųjų dėl nepritaikytos fizinės aplinkos negali pasiekti informacijos šaltinių.
Specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, jiems sudėtinga suprasti ir priimti informaciją, iš jų per 16 tūkst.
Specialiųjų poreikių mokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose, kuriose 2005-2006 mokslo metais buvo įregistruota 31 (2004-2005 mokslo metais - 14) pagrindinio profesinio mokymo programa, skirta žmonėms su negalia, pagal jas profesijos mokėsi 1242 (2004-2005 mokslo metais - 1749) specialiųjų poreikių mokiniai. Žinoma, kad profesinėse mokyklose ir aukštosiose kolegijose bei universitetuose 2006 metais jose mokėsi per 500 neįgaliųjų.
Neįgaliųjų užimtumas šalyje per 15 nepriklausomybės metų buvo viena iš skaudžiausių problemų ir 1996-2004 m. buvo tik apie 10 proc. visų neįgaliųjų. 2005-2006 metais neįgaliųjų užimtumo situacija pradėjo gerėti. Užimtumas 2005 metais sudarė apie 13 proc. visų, kai Europoje siekė 35 proc. 2006 m. užimtumas išaugo iki 20 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Didžiajam neįgaliojo pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis, kaime - tik kas dvidešimt septinto. Kaime gyvenantys neįgalieji dažniau buvo išlaikomi valstybės arba gaudavo pensiją.
Siekiant užtikrinti lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime žmonių su negalia teisės įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose.
Neįgaliųjų statistika Lietuvoje
Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal apskritis Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10-12 procentų visų gyventojų.
Pastebima, kad sunkiausios negalios asmenys, t.y. tie, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ar I invalidumo grupė, sudaro 14 proc. Visų neįgaliųjų.
Didžiausią dalį neįgaliųjų sudaro - asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar II invalidumo grupė - 148586, šie asmenys sudaro net 60 proc. Visų neįgaliųjų.
Neįgalieji, kuriems nustatytas 45- 55 proc. darbingumo lygis ar III invalidumo grupė, 2005 m. buvo 50035 arba 20 proc. Visų neįgaliųjų, vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16002 arba 6,4 proc. Visų neįgaliųjų.
Neįgaliųjų Socialinės Integracijos Svarbiausi Įvykiai ir Teisinis Reglamentavimas
Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiami svarbiausi tarptautiniai ir Europos Sąjungos dokumentai, reglamentuojantys neįgaliųjų socialinę integraciją:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1950 | Pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. |
| 1961 | Pasirašyta Europos socialinė chartija kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ekonominė ir socialinė dalis. 1996 metais Europos socialinė chartija buvo peržiūrėta, ir jos 15 straipsnyje buvo įtvirtinta žmogaus su negalia teisė į nepriklausomą gyvenimą, socialinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, nepriklausomai nuo amžiaus, negalios prigimties ir pobūdžio. |
| 1990 | Priimtas Amerikos su negalia įstatymas, kurio nuostatos aiškiai apibrėžia reikalavimus panaikinti neįgaliųjų diskriminaciją visose gyvenimo srityse. Šis įstatymas tapo pagrindiniu pavyzdžiu Europai ir kitoms pasaulio šalims kovojant už neįgaliųjų lygias teises visuomenėje. |
| 1992 | Europos Taryba parengė rekomendaciją Nr. R(92)6 „Nuosekli politika žmonėms su negalia“, kurią patvirtino Ministrų komitetas. Ši rekomendacija įtakojo Europos Sąjungos šalių negalumo politikos vystymo kryptis neįgaliųjų naudai. |
| 1993 | Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja priėmė Lygias galimybes teikimo žmonėms su negalia bendrąsias taisykles (toliau vadinama - Bendrosios taisyklės) rekomendacijas. Bendrosios taisyklės apima veiksmus nuo supratimo skatinimo ir prieinamumo iki informacijos ir tyrimų. |
| 1996 | Europos Taryba paskelbė 1996 metus Neįgaliųjų metais ir paskatino visos Europos šalis spręsti neįgaliųjų problemas ir sudaryti lygias galimybes gyventi visuomenėje. |
| 2000 | Europos Sąjungos Taryba patvirtino įdarbinimo direktyvą 2000/78/EB, kurioje draudžiama neįgalaus asmens diskriminacija inter alia užimtumo srityje ir numatomos tinkamas patalpų įrengimas, įskaitant informacines technologijas. |
| 2000 | Europos Sąjungos Viršūnių Taryba patvirtino 10 metų trukmės planą - Lisabonos strategiją ir iškėlė tikslą iki 2010 metų Europos Sąjungą padaryti konkurencingiausiu pasaulio regionu spartinant ekonomikos augimą, siekiant visiško užimtumo. Taip pat buvo susitarta, kad valstybės narės kovos su socialine atskirtimi derinant ir koordinuojant bendrus veiksmus. Valstybės narės rengia Nacionalinius veiksmų planus ir programas, kurias pristatys Europos Komisijai. |
| 2002 | Europos Komisija parengė veiksmų planą „E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems“, numatantį, kad 2005 m. būtų didelės greitaveikos nebrangaus ryšio infrastruktūra. |
| 2003 | Ispanijoje vykusioje Europos šalių ministrų, atsakingų už neįgaliųjų socialinę integraciją konferencijoje, buvo priimta Malagos deklaracija, kurioje nustatytas tikslas - parengti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos veiksmų planą, kad per dešimtmetį pagerėtų žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimo kokybė. |
| 2003 | Europos Taryba patvirtino rezoliuciją „E. prieinamumas“. |
| 2005 | Įvyko ES Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu priimtas Varšuvos veiksmų planas. Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybių vadovai sprendžiant neįgaliųjų problemas susitarė parengti dešimties metų veiksmų planą, kurio įgyvendinimas užtikrintų ženklų pažangą neįgaliesiems ir lygias teises. |
| 2006 | Europos Taryba parengė Neįgaliųjų veiksmų planą 2006-2015 metams ir sieks įgyvendinti tikslus, susijusius su neįgalaus žmogaus teisių gynimu, nediskriminacija, lygiomis galimybėmis, pilnu neįgaliųjų dalyvavimu Europos negalumo politikos sistemoje. |
| 2006 | Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė konvenciją, kuria ginamos neįgaliųjų teisės. Svarbu, kad neįgalieji nebūtų diskriminuojami. Sutartis įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai ją ratifikuos 20 valstybių. Manoma, kad tai gali įvykti 2008 ar 2009 metais. Dokumente kalbama apie pilietines ir politines teises, teisę į švietimą ir sveikatą, galimybes įsidarbinti, socialinę apsaugą, kitas neįgaliųjų teises bei laisves. Šalys, ratifikuodamos konvenciją, patvirtins, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę į gyvybę, ir imsis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šia teise tokiais pat pagrindais kaip kiti naudotųsi žmonės su negalia. |
| 2007 | Paskelbti Europos lygių galimybių metais. |
Elektroninių Paslaugų Prieinamumo Neįgaliesiems Tyrimas
Atliktas kokybinis empirinis tyrimas, siekiant nustatyti elektroninių paslaugų, priemonių prieinamumą neįgaliesiems Lietuvoje.
Neįgalieji, kaip ir visi kiti informacinės visuomenės nariai, susiduria su techninėmis kliūtimis ir sunkumais, o jų įveikimas žinomas „e. prieinamumo“ (angl. accessibility ) arba „e. prieigos“ pavadinimu. Jis yra dalis platesnės e. įtraukties (angl. inclusion) koncepcijos, kuri skirta padėti įveikti kitas kliūtis (finansines, geografines, išsimokslinimo).
E. prieinamumas ir riboja neįgaliųjų dalyvavimą socialiniame gyvenime, politikoje, darbe bei siekiant išsimokslinimo.
Europos ir Lietuvos Teisinė ir Praktinė Patirtis Didinant Elektroninių Paslaugų ir Technologijų Prieinamumą Neįgaliesiems
Europoje vyksta didelės demografinės permainos - gyventojų senėjimas. Prognozuojama, kad pagyvenusių žmonių skaičius išaugs iki 34,5 procentų. Dėl šių sunkumų, todėl didinti informacinių technologijų produktų ir elektroninių paslaugų prieinamumą tapo Europos prioritetu. Jei technologijos ir elektroninės paslaugos bus prieinamos neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus asmenims, tai bus naudinga visiems vartotojams tarp jų ir vaikams, ir asmenims, nesusipažinusiems su naujomis technologijomis.
Svarbu paminėti, kad elektroninis paštas yra asmeninė elektroninė ryšio priemonė, paslauga internete, kai viešuoju ryšio tinklu nusiųstas elektroninis laiškas - tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.
Protokolas - taisyklių rinkinys, apibūdinantis informacijos mainus tarp dviejų ar kelių nepriklausomų įrenginių tvarką ir procedūras.
Elektroninės paslaugos ir priemonės akliesiems ir silpnaregiams
Tobulėjant kompiuterių technologijoms ir pastaraisiais metais daugėjant grafinių sąsajų vis sudėtingiau akliesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais.
Gestų kalbos ženklų vartojimo įgyvendinimas
Šios paslaugos patogios kurtiesiems, nors ir nesuteikia ilgalaikio ryšio galimybės, balso atpažinimo sistemos padeda fizinę negalią turintiems asmenims.
Europoje nei viena veikianti telefonijos sistema nėra suderinta su kitomis, todėl kurtieji ir neprigirdintieji, naudodamiesi esamomis telekomunikacijų sistemomis, negali realiu laiku palaikyti ryšio nei Europoje, nei pasaulyje.
Šiuo metu vykdomi projektai ir iniciatyvos, skirtos gerinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę, pavyzdžiui:
- Klaipėdos universitetas bei odontologų bendruomenė rengia apklausą, kurios duomenys bus panaudoti mokslinei publikacijai parengti. Norima apklausti tėvus, auginančius vaikus su negalia ir įvertinti jų patirtis burnos priežiūroje.
- Projektas „Būkim vieningi - būsime turtingi“ Nr. 11-745-K-0004, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr.
- Lietuvos paštas tęsia darbus, siekdami pagerinti žmonių su negalia patirtį, naudojantis jų paslaugomis. Nuo šiol interneto svetainėje www.post.lt prie kiekvieno pašto skyriaus ir paštomato galima rasti informaciją, ar konkretus objektas yra pritaikytas žmogui su judėjimo negalia.
- Lietuvos žmonių su negalia sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, siekdama užtikrinti asmeninės pagalbos paslaugas žmonėms su negalia.
- Vilniaus senamiestyje, adresu Pilies g. 42-17, jau 23 metus veikia unikali erdvė, kurioje žmonės su negalia yra pilaverčiai kūrėjai ir mūsų visuomenės nariai.
- Kviečiame visus į tarptautinį įtraukiojo para karate čempionatą „Vilnius Open 2026″, kuris vyks 2026 m. vasario 14 d. VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, Žirmūnų g. 1E, Vilniuje.
- Neįgaliųjų organizacijų bendradarbiavimui Šiaurės ir Baltijos šalių regione programą administruojantis Nordic Welfare Centre (Šiaurės šalių gerovės centras) kasmet skiria apie 1,5 mln. Tinklaveika su dalyviais iš bent trijų Šiaurės šalių, Grenlandijos, Farerų Salų arba Alandų Salų arba iš dviejų Šiaurės šalių ir vienos iš Baltijos šalių.
tags: #kokie #pagrindiniai #neigaliuju #programose #taikomi #daviniai