Kompensacija už ūkininkų patirtus nuostolius iki 1450 eurų: išsamus finansinės paramos apžvalga

Šiuolaikinis žemės ūkis Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant nepalankias gamtos sąlygas, finansinius sunkumus ir rinkos svyravimus. Valstybės parama ūkininkams yra būtina priemonė išlaikyti ūkio gyvybingumą bei skatinti plėtrą. Viena iš aktualiausių paramos formų - kompensacija už patirtus nuostolius, kuri šiuo metu teikiama iki 1450 eurų dydžio ir apima įvairias situacijas, tokias kaip šalnos, liūtys ir ilgas lietingas laikotarpis. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime kompensacijų mechanizmus, papildomas ūkininkams prieinamas paramos galimybes, taip pat kitus žemės ūkio sektoriaus finansinius skatinimus.

Palūkanų kompensavimas ir naujos galimybės ūkininkams

Valstybės parama dabar siekiama pasiekti kuo platesnį ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ratą. Iki šiol palūkanų kompensavimas buvo labiau prieinamas tik tiems, kurie galėjo pasinaudoti UAB ILTE garantijomis, tačiau realybėje nemaža dalis ūkių skolinasi ir be jų.

Dėl to dabar sudaromos sąlygos gauti kompensacijas ir tiems subjektams, kurie skolinasi be garantijos. Taip parama tampa labiau prieinama platesnei ūkininkų grupei, o riboti valstybės ištekliai leidžia koncentruoti paramą ten, kur ji yra labiausiai reikalinga - sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantiems ūkiams. Tai patvirtina ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis: „Taip pat stipriname kooperaciją, suteikdami papildomas galimybes ūkininkams tapti kooperatyvų nariais ir augti kartu.“

Nuo šiol dalis palūkanų bus kompensuojama ne tik tiems ūkio subjektams, kurie naudojasi paskolomis ar lizingu su UAB ILTE garantija, bet ir tiems, kurie skolinasi be garantijos. Iki šiol kompensacijos buvo skiriamos tik su ILTE garantija gautoms paskoloms.

Diferencijuotas kompensacijos dydis

Atsižvelgiant į ribotas valstybės lėšas, kompensacijos dydis nustatomas pagal garantijos dydį:

Taip pat skaitykite: 1450 Eur kompensacija ūkininkams: tvarka ir reikalavimai

  • 80 % palūkanų kompensuojama subjektams, turintiems 60-80 % ILTE garantiją - dažniausiai sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantiems ūkiams;
  • 40 % palūkanų kompensuojama subjektams, kurių garantija mažesnė nei 60 % arba jos visai nėra.

Naujos galimybės kooperatyvų nariams

Pradinei žemės ūkio gamybai užsiimantiems subjektams, norintiems tapti pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariais, arba tiems, kurie dalį pradinio pajinio įnašo jau yra įmokėję, bet trūksta lėšų likusiai daliai įmokėti, suteikiama galimybė gauti palūkanų kompensaciją, skolinantis lėšų pradiniam pajiniam įnašui įmokėti. Ši galimybė atsirado tik neseniai, iki šiol jos nebuvo.

Palūkanos bus kompensuojamos už paskolos sumą iki 250 tūkst. Eur, jeigu pripažinto žemės ūkio kooperatyvo paskutinio ataskaitinio laikotarpio nuosavybės koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,2.

Kompensacijos dėl gamtos sąlygų sukeltų nuostolių

Valstybė pasirūpina ir tais atvejais, kai ūkininkai patiria nuostolių dėl gamtos reiškinių, tokių kaip šalnos, liūtys, ilgas lietingas laikotarpis. Vyriausybė siūlo skirti kompensacijas iš valstybės rezervo tam, kad padengtų dalį nuostolių, patirtų tam tikruose rajonuose.

Pagal Finansų ministerijos išvadą siūloma kompensuoti 22 % patirtos žalos, remiantis tuo pačiu principu kaip ir šalnų atveju. Pvz., Alytaus rajono ūkininkams dėl šalnų numatytos 7,6 tūkst. Eur kompensacijos, o dėl liūčių Kretingos rajono ūkininkai galės gauti papildomus 85 tūkst. Eur.

Numatytos kompensacijos dėl liūčių ir šalnų skirtingiems rajonams (Eurai)
Rajonas Šalnos Liūtys
Alytaus 7,6 tūkst. 85 tūkst.
Kretingos 2,3 tūkst. 85 tūkst.
Biržų - 27,26 tūkst.
Klaipėdos - 14,9 tūkst.
Panevėžio - 88,25 tūkst.
Plungės - 57,227 tūkst.

Lietuvoje šalnų paveikti vaiskrūmiai ir uogynai sudarė 4818 ha, o kitų augalų ir pasėlių - 9116 ha. Dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo apie 17,6 tūkst. ha pasėlių.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Pasėlių draudimas kaip rizikos valdymo priemonė

Didėjantys stichinių nelaimių atvejai verčia ūkininkus aktyviau naudotis pasėlių draudimu. Draudimas yra svarbi rizikos valdymo priemonė, padedanti apsaugoti ūkį nuo didelių nuostolių.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, 2023 m. rugpjūčio pradžioje audra ir kruša padarė daugiau nei 10 mln. Eur nuostolių apdraustiems Lietuvos žemdirbiams, pažeisdama per 28 tūkst. ha pasėlių.

Ūkininkai, kaip Gedas Špakauskas iš Pakruojo rajono, pabrėžia draudimo naudą: „Draudimas apsaugojo ūkį nuo didelių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių.“

Taip pat valstybė kompensuoja iki 70 % pasėlių draudimo įmokos, skatindama ūkininkus naudotis šia apsaugos priemone. 2024 m. įmokų kompensacijos bus mokamos fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkantiems aktyvaus ūkininko reikalavimus.

Elektros energijos lengvatos ūkininkams

Siekiant sumažinti ūkininkų sąnaudas, jiems suteikiamos elektros energijos lengvatos. Ūkininkai gali pasinaudoti buitinių klientų tarifais arba galios dedamosios lengvata, pateikdami pažymą apie pajamas ir ūkio registracijos dokumentus.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

ESO ir Žemės ūkio informacijos centro bendradarbiavimo dėka supaprastintos paraiškų pateikimo procedūros, leidžiančios ūkininkams pateikti tik vieną dokumentą, patvirtinantį žemės ūkio pajamų dalį. Tai padeda greičiau ir paprasčiau gauti elektros lengvatą.

Tiesioginės išmokos, susietoji parama ir ekologinis ūkininkavimas

Tiesioginės išmokos ir susietoji parama mokamos už deklaruotus žemės plotus ir gyvulius. Lietuvos žemdirbiams taikomas tam tikras išmokų sumažinimas priklausomai nuo bendros priskaičiuotos sumos.

2023-2027 m. laikotarpiui numatytos trys intervencinės priemonės, skatinančios ekologinį ūkininkavimą: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ bei „Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Šios priemonės turi ilgesnius įsipareigojimų laikotarpius ir didesnes kompensacines išmokas, skatindamos ūkininkus pereiti prie ekologiškos gamybos.

Europos Sąjunga, įgyvendindama Žaliojo kurso tikslus, iki 2030 m. siekia, kad 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologinės. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas prioritetas - tikimasi, kad 2027 m. ekologinis ūkininkavimas apims 13 %, o 2030 m. - 15 % žemės.

Finansinės pagalbos paketai augančioms gamybos sąnaudoms

Europos Komisija pasiūlė maždaug 540 mln. eurų vertės laikiną paramos paketą, finansuojamą iš esamų BŽŪP išteklių. Šiuo paketu siekiama kompensuoti ūkininkų patiriamas papildomas trąšų išlaidas, kurios dėl kainų šuolio išaugo iki 80 %. Tai svarbus žingsnis užkertant kelią gamybos ir maisto kainų augimui vartotojams.

Europos Sąjunga importuoja apie 30 % azoto trąšų ir 70 % fosfato trąšų, tačiau jų gamyba priklauso nuo gamtinių dujų tiekimo. Pastaraisiais metais ES mažina priklausomybę nuo rusiškų trąšų, nes 2023 metais Rusija tiekė apie ketvirtadalį azoto trąšų importo.

Kompensacijos už vėluojamą paramos išmokėjimą ir palūkanų kompensavimą

Žemės ūkio ministerija parengė taisykles, pagal kurias ūkininkai, patyrę nuostolių dėl vėluojamų atsiskaitymų su finansų įstaigomis, rangovais ar tiekėjais, galės gauti iki 100 % kompensaciją už patirtus nuostolius. Be to, artimiausiu metu bus paskelbtos taisyklės dėl paskolų palūkanų kompensavimo ūkininkams, dalyvaujantiems paramos priemonėse, susijusiose su investicijomis į žemės ūkio valdas.

Paraiškų teikimo tvarka ir galimi paramos gavėjai

Pagal pakeistas taisykles ūkio subjektai, užsiimantys pirmine gamyba, perdirbimu ar prekyba, galės teikti paraiškas dėl palūkanų kompensacijos nuo birželio 1 d. Parama skirta tiek tiems, kurie turi garantijas, tiek ir tiems, kurie skolinasi be jų.

Taip pat visi gyventojai, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Šios paramos dydis negali viršyti pusės patirtos žalos, jei buvo siūlomos draudimo paslaugos, bet jomis nepasinaudota.

Smulkių ūkių paramos svarba

Smulkieji ūkiai - Lietuvos žemės ūkio pagrindas. Daugiau kaip 75 % Europos Sąjungos ūkių yra mažesni nei 10 hektarų, daugelis net mažesni nei 5 ha. 2023-2027 m. laikotarpiu smulkiems ūkiams teikiamos išmokos yra supaprastintos, skirtos stiprinti kaimo užimtumą ir prisidėti prie teritorinio vystymo. Tačiau net ir gaudami išmokas, smulkieji ūkininkai nėra atleisti nuo paramos sąlygų kontrolės.

Renginiai ir žemės ūkio sektoriaus aktualijos

Artimiausi renginiai ūkininkams ir žemės ūkio sektoriaus atstovams vyks 2026 metų rugsėjį, spalį ir lapkritį, taip pat gruodį, kai vyks konkurencijos, apdovanojimų ceremonijos ir „Agroitės“ paroda. Tai puiki galimybė susipažinti su naujausiomis žemdirbiams aktualiomis problemomis ir paramos galimybėmis.

tags: #kompensacija #ukiui #iki #1450e