Maždaug 10-čiai vaikų iš 1000 Lietuvoje kasmet diagnozuojamas intelekto sutrikimas. Kiekviena šeima trokšta, kad jų vaikas būtų sveikas ir laimingas, daug pasiektų gyvenime, bet kai gimsta vaikas, pavyzdžiui, turintis dauno arba kitokį genetinį sindromą, tai, be abejo, kiekviena šeima patiria didžiulį stresą, šoką.
Intelekto negalia yra viso gyvenimo palydovas, ji niekur neišnyksta, tačiau kuo anksčiau su ja pradedama „dirbti“ - tuo didesnė gerų rezultatų, pilnavertiškesnio tokio žmogaus gyvenimo ir integracijos į visuomenę tikimybė. Raidos sutrikimus reikia nustatyti labai anksti, nes yra auksinė taisyklė: kuo anksčiau nustatai raidos sutrikimą, tuo yra didesnė tikimybė, kad bus galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų.
„Raidos sutrikimų išgydyti negalime, tačiau turėdami tam tikras metodikas galime kartu su tėvais padėti vaikui prisitaikyti, o jam užaugus, adaptuotis visuomenėje, kad jų gyvenimo kokybė kiek galima mažiau skirtųsi nuo kitų žmonių. Tai - pagrindinis uždavinys.
Intelekto sutrikimus įprastai sukelia įvairūs genetiniai sindromai ir metabolinės ligos. Viena iš dažniausių intelekto sutrikimo priežasčių yra dauno sindromas, kita priežastis - trapios X chromosomos sindromas, kurį dažniausiai turi berniukai. Jų veidas dažnai būna pailgas, jie turi dideles ausis, jiems būdingi kalbos sutrikimai, hiperaktyvumas, elgesio problemos ir pan.
„Intelekto sutrikimai yra dalinami į keturias dideles grupes: lengvas, vidutinis, sunkus ir gilus intelekto sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių priežiūra Lietuvoje
Dažniausiai šis klausimas būna keliamas mamų, nes vis dėlto mamos yra linkusios prisiimti kaltę už kitokio vaiko atėjimą į pasaulį. „Priežastis labai svarbi ir tėvams, kurie visada užduoda sau klausimą - kodėl ir kas dėl to kaltas?
Svarbu! „Stipresni visada turi padėti silpnesniems. Tai yra mūsų pareiga, būtinybė padėti kam kažkas nesiseka. Ir nesvarbu, ar jis turi raidos sutrikimą, ar kokį kitą negalavimą.
„Kadangi intelekto sutrikimas yra labiausiai stigmatizuojamas sutrikimas - visuomenei vis dar sunku priimti tokius žmones. Tai užgaulu. Jeigu mes tikrai norime padėti žmonėms, tai vienas iš svarbiausių dalykų yra priimti juos ir leisti jiems gyventi kaip ir visiems kitiems, o ne kažkur atskirtiems nuo visuomenės“.
Ar kada nors pagalvojate, kad tokie žodžiai, kaip „debilas“, „idiotas“ kadaise buvo naudojami apibūdinti įvairaus sunkumo intelekto sutrikimus. Šiandien tomis „medicininėmis diagnozėmis“ taškomės kaip „Tėve mūsų“, tačiau juk žmonių po infarkto nevadiname infarktikais ar po gastrito - gastritikais.
„Įprastai vaikai su intelekto sutrikimais būna labai lėti, jie turi menką motyvaciją aktyvioms veikloms, būna sutrikusios vos ne visos jų raidos sritys: pradedant nuo judesių bei kalbos ir baigiant kognityvinės raidos sutrikimais. Tokius vaikus lavinti pradeda ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kuriose dirba visa komanda specialistų: gydytojai raidos pediatrai, psichologai, logopedai, kineziterapeutai, ergoterapeutai ir socialiniai darbuotojai. Remiantis vaiko gebėjimais, sudaromos reabilitacijos programos, mokomi ir tėvai, kaip šie turėtų auklėti vaikus, juos prižiūrėti ir formuoti jų savarankiškumą. Labai norėtųsi, kad sulaukę dvejų metų tokie vaikai, kuriems jau buvo pradėta reabilitacija, jau galėtų eiti į įprastus darželius“, - aiškina L.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių valdymas sergant Alzheimerio liga
Pasak jos, sveiki vaikai bendrose grupėse tampa tarsi mokytojais, pavyzdžiu, kaip elgtis vaikams su sutrikusia raida. „Labai tikiuosi, kad nuo kitų metų Lietuvoje pagaliau nebus galima „mėtyti“ vaikų iš ugdymo įstaigų ir visi vaikai galės mokytis tose pačiose įstaigose.
„10 proc. vaikų, turinčių dauno sindromą, gimsta visiškai pliki. Taip nutiko ir vienam mūsų pacientui Petriukui. Jis lankė darželį ir vienintelis skirtumas, kurį matė vaikai, buvo tai, kad jis yra plikas. Kad Petriukas buvo lėtesnis ir ne viską suprasdavo - šito vaikai tiesiog nematė. Jie tempdavo jį visur kartu, jeigu kažkur dalyvaudavo, imdavo už rankytės, jam padėdavo. Vėliau jis išėjo į mokyklą, kur atitinkamai mokėsi pagal specialią programą, tuomet jis įsigijo specialybę profesinėje mokykloje - tapo konditerio padėjėju ir puikiausiai surado savo vietą gyvenime“, - dalijasi sėkmingu pavyzdžiu L.
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijų lėšomis šiuo metu Lietuvoje yra įrengiami grupinio gyvenimo namai bei apsaugoti būstai žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia.
Integracija yra vienas iš esminių reabilitacijos principų, t. y. galutinis tikslas. Anot J.Ambrukaitis, Ruškus, 2002, kt., integracija yra vienas iš esminių reabilitacijos principų, t. y. ne tik priemonė, bet ir galutinis jos tikslas.
Sąvokų kaita. Suprantama tuomet, iš kur kyla ir specialiojo ugdymo semantika. Atsiranda nauja sąvoka - inkliuzija, vėliau - inkliuzyvusis ugdymas. Specialiojo ugdymo sąvoka keičiasi ir vis labiau įsisąmoninamas būtinumas integruoti neįgalų vaiką.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių ugdymas
Atrodo taip nesenai - tik 1993 m. atsirado lietuviškasis atitikmuo - integruotas ugdymas. Skiriami du integracijos tipai (integracijos segregacija): formali (prekliuzija) ir tikroji inkliuzija - neįgalaus vaiko priėmimas, galimybių sudarymas.
Inkluzinis ugdymas
Teisinis pagrindas. Šiuos dokumentus pristato R. Labinienė ir T. Aidukienė (2003). Turime Lietuvos vyriausybės ir Švietimo ministerijos įsakymai bei nutarimai. 1998 m. dokumento patvirtinimas Seime - Specialiojo ugdymo įstatymas. Taigi, turime teisinį pagrindą, bet vis dar turime, kkokios problemos kyla (kol kas nepatvirtinta).
Lietuvoje BUVO geriausia specialiajame ugdyme. Tačiau reikia valstybės paramą tokiems vaikams ir jų šeimoms, žymią negalę turintys vaikai ir jų šeimos gauna maksimalią pagalbą (poreikių tenkinimo paslaugas).
Statistika. R. Labinienė ir T. Aidukienė (2003) aptaria specialiųjų poreikių statistiką. 2002 m. Lietuvoje buvo apie 55000 specialiųjų poreikių mokinių, t. y. 9,4 % visos populiacijos (583850). Invalidų skaičiaus pasiskirstymo pagal amžių - Lietuvos rodiklis labai sumažintas (jis nesiekia ir 2 %, tiksliau 1.88 %).
Pagal struktūrą, dažniausi yra pažinimo ir specifinės mokymosi negalės, kurios sudaro 50 % visų sutrikimų. Toliau eina kalbos, klausos sutrikimai, somatinių sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimai. Pagal procentinę išraišką, tai traumos ir apsinuodijimai - 1,4 ir kitos ligos - 7,5 procentų. Lietuvos statistika neatitinka kitų šalių statistikinės struktūros, tačiau integracija prasidėjo dar iki tos statistikos, kurią dabar turime.
Labai svarbu ugdymo programų keitimas, mokymo metodikos, kt. (A. Galkienė, 2001, 2003; I. Kaffemanienė, 2001; J. Ambrukaitis, Ruškus, 2002, kt.). Ambrukaitis, Ruškus, 2002, kt., nagrinėjo mokyklos partnerystę. J. Ambrukaitis, J. Ambrukaitis, J. Ambrukaitis, J. Ambrukaitis, J. Ambrukaitis (“Specialiojo ugdymo pagrindai”, 2003, p. 106) formuluoja integruoto ugdymo principus. Jis teigia, kad viena opiausių pedagogų problemų yra individualizavimas. Individualizavimas skatina pedagogų kompetencijos augimą, norą tobulėti, bet reikia kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme.
Galima paminėti A. Dabrišienė, B. Galkienės (2001) daktaro dizertacijoje nagrinėjo savimonės, savęs vertinimo klausimus. Tokiu atveju programa, turinys ryškiau skiriasi nuo klasės konteksto. Mikelkevičiūtės, R. Adomaitienės, V. heterogeniškoje aplinkoje nagrinėjo moksleivių socialinę integraciją.
Parama šeimoms, turinčioms neįgalius vaikus yra labai svarbi. Tuo laiku (1995/1996 m. sumažėjo dvigubai. L. Laipienytė (vad. V. specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą Alytaus m. mokyklose, E. Šlušnytė (vad. J. vaikų ugdymo ypatumus Kretingos rajone, D. J.Ambrukaitis, 2001) - Širvintų rajone. N. Kravčenko, I. V. Gevorgianienė, 2003), I. Antonovaitė (vad. J. L. Šumskaitė (Vad. V. nagrinėjo moksleivių nuostatas į sutrikusio intelekto asmenis.
Tyrimai rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklose tėvų požiūris iš esmės yra teigiamas. Tačiau, kuomet ugdymas koncentruotas specialiosiose įstaigose, tėvų požiūris yra nuosaikesnis dėl galimybes dalyvauti vaiko ugdymo procese.
V. Paukštytės magistro darbe (vad. V. Garbinčiūtė, O.Štitilienė (2002) nagrinėjo šeimos gyvenančius tėvus. G. Trečiokaitės, V. Zaikausko (vad. V. raidos aspektu nagrinėjo bendradarbiavimas su kitais, išvengia monotonijos. Juknevičienės (vad. O. V. Valionytė (2003, vad. V. nagrinėjo veiklą.
D. Kaminskienė (2003, vad. V. nagrinėjo veiklą iš esmės yra teigiamos. Svarbu paminėti, kad įgūdžiai labiau išsivystę nei specialiųjų mokyklų moksleivių, nes gyvena kartu su kitais vaikais.
Tyrimai atlikti R. Dorc, E. Dion, kt. specialiosios klasės į bendrojo lavinimo klasę. S. Mrug, J. įstaigos aplinkoje. R. veiksniai, lemiantys inkliuzijos sėkmę.
Vaikų savijauta yra labai svarbi. Savijauta daro įtaką jų motyvacijai, savęs vertinimui ir pan. Neabejotinai jį veikia ir visuomenės nuostatos, tačiau kartu ir nuo sėkmės, kurią jie patiria integruodamiesi. Blowers, 1982, Coleman, 1983) teigia, kad integruoti vaikai sunkiau priimti sprendimus ir stokoja savarankiškumo.
Savijauta yra aukščiau tuomet, kai yra labiau priimami bendraamžių. Mikelkevičiūtė ir R. Adomaitienė nagrinėjo savijautą specialiosios klasėse. J. Mikelkevičiūtės ir R. lemia jų aukštą savęs vertinimą. A. Pasak A. nuostatų, tradicijų, kt. Pasak A. bendraamžiai ir jų tėvai, pedagogai turi įtakos savijautai.
Inkluzinis ugdymas - tai humaniškas siekis, kuris ne tik padėtų nustatyti veiksnių aibę (1 pav. svarbesnieji), bet ir tų veiksnių svorį bei sąveikas. Deja, bet integracija dažnai siejama su veiklos, gamybos kaštų didinimo, problemos.
Atlikti tėvų, pedagogų ir ekspertų apklausą yra labai svarbu. Taip pat numatyta ir neįgalių vaikų apklausa. Atlikti apklausos duomenų statistikinę analizę, pedagogų ir ekspertų akimis. Apklausa vertinama daug dalykų: ugdymo formos, metodai, priemonės, tėvų dalyvavimą. Svarbu nustatyti požiūrį, t. y. ugdymo įstaigos pasirengimą ugdyti neįgalų vaiką ir savijautą (gerovės jausmą) bendroje švietimo įstaigoje. Priedai yra ir tiesioginių klausimų apie galimą vaiko savijautą.
Metodikos pagrindimas ir respondentai: tyrimuose dalyvavo trys tiriamųjų grupės: pedagogai, tėvai ir ekspertai. Iš viso apklausti 125 specialiųjų poreikių moksleivius (N=125). Tyrimui buvo pasirinkta tikslinė atranka rajonų centruose bei kaimuose. Apklausoje dalyvavo specialistai, pedagogai ir neįgalių moksleivių tėvai.
Anketos nuostatoms tirti: anketoje buvo pateikiamos atviro ir uždaro tipo klausimai, todėl šiuos skirtumus aptarsime atskirai. Klausimai buvo susiję su ugdymo formomis, ugdymo priemonės, tėvų dalyvavimą ir vaikui.
Duomenų apdorojimas ir patikimumas buvo atliekamas PC programų paketu VU Specialiosios psichologijos laboratorijoje. Deja, bet tyrimo apimtis neleido aprėpti reprezentacinės pedagogų imties. Pateikiami tik tėvų imčiai (70 respondentų).
Šeiminė situacija: iš 70 respondentų tik 3 vyrai užpildė anketą. Labiausiai domisi mamos. Vaikų motinų amžiaus vidurkis buvo 39,2 metų. Pagal šeiminę padėtį 68,6 % atvejų vaikas turi abu tėvus, 24,1 % - tik motiną. Dažniausiai tai yra iš 2 ir daugiau vaikų šeimos (dažniausiai iš 2 vaikų). Pagal gimimo eiliškumą dažniausiai tai pirmagimis vaikas (47,4 %) arba antragimis (38,6 %). Pagal materialinę padėtį šeimos skundžiasi nepakankamai didelius atlyginimus.
Vaiko negalumo situacija: klausimas Kokią negalę turi Jūsų vaikas? Atsakymai patekti 2.2.1 lentelėje. Pedagoginė pagalba taip pat svarbi. Ugdymosi forma, programa, vadovėliai taip pat svarbūs. Klausimas apie ugdymosi formą (1 priedas, 6 klausimas) buvo uždaras.
Apibendrinant galima teigti, kad imtis vaikų, apie kuriuos informaciją pateikė jų tėvai, nėra reprezentatyvi. Dažniausiai vaikai mokosi mokykloje bendroje klasėje.
Ugdymo formų vertinimas. Pedagogai, tėvai ir ekspertai vertino įvairių sutrikimų grupių ir poreikių vaikams. Ugdymas specialiojoje įstaigoje - vidutiniškai 5,8. Ekspertai ugdymo formų vertinimas (žr. nuomone. 8,9 balo (pedagogų - 9,6 balo), ir pan. nuomonės šiuo klausimu pasidalijo). Jų nuomone, geriausia laikyti moksliškai ir praktiškai pagrįsta klasę bendrojo lavinimo mokykloje (7,1 balo) ir bendrojo lavinimo klasė be specialiosios pagalbos (7,9 balo).
Tėvai: 74,3 % vaikų ugdytųsi, jei reikėtų rinktis iš naujo. Jei prireiktų rinktųsi analogišką įstaigos ar ugdymo(si) formos tipą. Panašiai mano 74,3 % vaikų, bet iš naujo jas rinktųsi tik 5,5% apklaustųjų.
Reikėtų atkreipti dėmesį į individualizavimo klausimams. Individualizavimo vertinimas bei mokymo priemonės: 95 % pedagogų ir 98,7 % ekspertų mano, kad ugdymo planas individualizuotas. 62,8 % pedagogų ir 62,2 % ekspertų mano, kad ugdymo planas pritaikytas mokiniams. Tėvų nuomonės apie tai, ar ugdymo planas pritaikytas negalių turintiems jų vaikams labai išsiskyrė (žr. manyti, jog “daugiau ne, nei taip”). Matoma, jog ugdymo plano individualizavimui skiriama per mažai dėmesio. Dauguma mano, jog ugdymas vyksta bendruomenėje.
Svarbu paminėti mokymosi pasiekimų vertinimas. Taip pat, ar įmanoma rašyti aukštus pažymius specialiųjų poreikių vaikui, ar pažymys veikia jo psichologinę savijautą mokykloje apskritai. Nustatyta, kad mokytojai vertina adekvačiai (43,1%) ir ypač atsižvelgia į įdėtas pastangas (71,5%). Tai rodo, jog siekiama palaikyti vaiko motyvaciją ir neakcentuoti jo išskirtinumą.
Duomenys parodė, kad dauguma tėvų mano, jog mokykla parenka alternatyvius, dažnai žemesnio lygio, vadovėlius. Pedagogai mano, kad bendraklasiai žemesnio lygio, vadovėlių neparenka. Tėvai vaiko požiūrį įvertino 5,7 balo (iš 10 galimų), taigi patenkinamai. Pedagogai labiau neigiamą - 4,5 balo.
Duomenys rodo, kad tėvai neturi aiškios savo vaiko ugdymo vizijos. Net 54,3 % tėvų mano, jog mokymo priemonės pakankamai pritaikytos vaiko gebėjimams ir poreikiams.
Taip pat svarbi įtakos ir specialiosios pagalbos prieinamumas. Net 40,4% tėvų mano, kad jų vaikams reikalinga psichologo pagalbą (žr. 2.3.10 lentelę). Šiuo atveju nekalbame apie specialiojo pedagogo konsultacijas, praktinę jo pagalbą, o apie psichologo pagalbą. Tėvai mano, kad psichologo pagalba padėtų išspręsti psichologinę savijautą, todėl jie pageidautų psichologo konsultacijų. Tačiau ar mokykla, kurioje mokosi vaikas, yra pajėgi tą poreikį patenkinti - nežinia. Net 42,3 % tėvų mano, kad specialiojo pedagogo pagalba nebuvo/ nėra būtina.
Dauguma mano, kad prieinama kitų specialistų pagalba. Pavyzdžiui, logopedo pagalba, 76,6 % pripažįsta, jog vaikai ją gauna.
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma tėvų mano, jog ugdymo įstaiga atitinka jų lūkesčius ir prireikus tėvai jos nekeistų. Tai yra inkliuzijos prielaida. 95 % pedagogų ir 98,7 % ekspertų mano, kad ugdymo planas individualizuotas. Tik 64,3 % apklaustųjų mano, kad mokymo priemonės pakankamai pritaikytos jų vaiko poreikiams. Tačiau ugdymo plano individualizavimui skiriama per mažai dėmesio. Mokytojai vertina adekvačiai (43,1%) ir paprastai pakelia pažymį. Dauguma tėvų mano, jog mokykla parenka alternatyvius, dažnai žemesnio lygio, vadovėlius. Vaiko požiūris įvertintas 5,7 balo, tėvai - 4,5 balo. Tėvai neturi aiškios savo vaiko ugdymo vizijos, tačiau mano, jog jos pakankamai pritaikytos jų vaiko poreikiams. Didelę įtakos ir specialiosios pagalbos prieinamumas (40,4%) bei psichologo (42,3%) pagalbą, kurios pageidautų jų tėvai. Tačiau nėra gaunama šio specialisto paslaugų (tėvų nuomone).
Administracijos požiūrio vertinimas. Svarbu įvertinti, kaip administracija vertina savijautą. Taip pat, kokios yra patiriamos kompetencijos ugdyti skirtingų gebėjimų vaikus, nuostatos ir požiūriai į specialiųjų poreikių moksleivius. Pedagogai vertina daugumos pedagogų kompetenciją šios grupės vaikų ugdymo srityje. Administracijos vertinimas (minėtų teiginių balų vidurkis - 6,6 balo). Pedagogų konsultacijas, praktinę jo pagalbą vertina patenkinamai (apytiksliai 5,7 balo). Individualizuojant jų vaikams ugdymo programas (žr. 2.3.8)) modifikuotas ir adaptuotas ugdymo programas (8,7 balo) ir kiek mažesnio ekspertų (7,7 balo) pritarimo.
Naujus mokymo metodus pedagogai vertina žemai (vidutiniškai 5,7 balo). Mokykloje nėra pedagogo konsultacijų, praktinės jo pagalbos.
Tėvų dalyvavimo vertinimas. Tėvų dalyvavimas veiklos aspektas, bendras ir kitoms dviem respondentų imtims: pedagogais bei pradinių klasių pedagogais. Pedagogų dalyvavimas spec. komisijoje - įvertinta net 9 balais (2.5.1 lentelė). Pedagogų vertinimai vertinami aukštesniu balu, negu ekspertų vertinimai. Pedagogai linkę manyti, kad problemų sprendimas pasitelkiant visus resursus įvertintas 7,2 balo. Ekspertai mano, kad tėvai jaučia sumišimą savo vaikų atžvilgiu. Jų nuomone, tėvai mažiau tiki iš kitų vaikų.
Ugdymo fizinės aplinkos vertinimas. Svarbus ugdymui rodiklis yra aplinkos pritaikymui ir aprūpinimui ugdymo priemonėmis. Dauguma tiki, kad ugdymo kabineto buvimą, atsakymų “taip” 60 %.
tags: #specialieji #poreikiai #itin #aukstas #intelektas