Švedijos darbo teisė ir socialinės apsaugos sistema suteikia darbuotojams gana platų teisių spektrą ligos atveju, tačiau taisyklės ir išmokų tvarka priklauso nuo to, ar asmuo dirba, kiek laiko išdirbęs, ar yra valstybinės institucijos (komunos) ar socialinio draudimo agentūros („Försäkringskassa“) atsakomybė. Šioje apžvalgoje naudojame pateiktus duomenis ir taisykles, kad nuosekliai aprašytume, kaip organizuojamas nedarbingumas Švedijoje - nuo pirmųjų dienų ligos iki ilgalaikių išmokų mechanizmų, elgesio taisyklių ir praktinių veiksmų, kurių turi imtis darbuotojas.
Pagrindinės taisyklės: kas moka ir kiek laiko
Darbdavys ligos išmoką moka 14 kalendorinių dienų. Išmokos dydis sudaro 80 proc. Jeigu darbuotojas toliau serga, išmokų mokėjimą perima Švedijos socialinio draudimo agentūra. Ji gali mokėti 80 proc. dydžio išmoką ne ilgiau nei 364 dienas, paskui išmoka mažėja iki 75 proc.
Pagal 2020 m. nustatytą praktiką nedarbingumo išmokos mokamos nuo tos dienos, kuomet pranešėte darbdaviui arba komunai, kad susirgote. Ilgiausiai nedarbingumo išmokos mokamos 22 savaites 9 mėnesių laikotarpyje. 22 savaičių bėgyje komuna vertina jūsų sveikatos būklę ir priima sprendimą, ar yra galimybė prailginti nedarbingumo terminą.
Darbo vietoje patirtas sužalojimas
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbo vietoje, darbuotojas gauna nedarbingumo išmokas iš komunos nuo pirmos dienos, nepaisant to ar yra išdirbęs anksčiau nurodytas minimalias darbo valandas.
Pranešimo, darbo stažo ir kitų formalių reikalavimų tvarka
Turite pranešti kaip įmanoma greičiau apie savo ligą ar traumą darbdaviui, ne vėliau kaip per 2 valandas nuo darbo dienos pradžios. Pagal taisykles, nedarbingumo išmokos mokamos nuo tos dienos, kuomet pranešėte darbdaviui arba komunai, kad susirgote.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinis modelis XXI a.
Jeigu darbuotojas neturi teisės į darbdavio mokamą ligos išmoką arba darbdavys nemoka, pildyti anketą „Mit Sygefravær“ teks pačiam; a-kasse gaus informaciją apie jūsų susirgimą iš Jobcenter todėl papildomai jai pranešti nereikia.
Minimalus išdirbtas laikas, norint gauti išmokas
Esate išdirbęs 8 savaites mažiausiai 74 valandas ir susirgus ar susižalojus bei negaunant pilno atlyginimo ligos atveju, turite teisę gauti nedarbingumo išmokas iš savo darbdavio 30 kalendorinių dienų. Ši taisyklė galioja, jeigu dieną, kurią tapote nedarbingas dėl patirtos traumos ar ligos, esate išdirbęs mažiausiai 240 valandų per paskutinius 6 pilnus kalendorinius mėnesius.
Išmokų perkėlimas: darbdavys, a-kasse ir komuna
Pirmas 14 dienų sygedagpenge moka jūsų a-kasse, nepasveikus per 14 dienų tolimesnes išmokas moka komuna. Tam, kad gauti išmokas iš komunos, reikia užpildyti anketą gauti sygedagpenge. A-kasse gaus informaciją apie jūsų susirgimą iš Jobcenter todėl papildomai jai pranešti nereikia.
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Darbuotojas privalo ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinės paramos modelis
Kas nutinka, jei taisyklių nesilaikoma?
Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“. Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi išnaudoti laiką ligos įveikimui ir darbingumui atgauti.
Praktiniai patarimai susirgus
- Pirmiausia praneškite darbdaviui apie ligą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo darbo dienos pradžios.
- Jeigu darbdavys nemoka ligos išmokos, užpildykite reikiamą anketą (pvz., „Mit Sygefravær“ Danijoje) ar kreipkitės į savo a-kasse / Jobcenter, nes a-kasse gauna informaciją iš Jobcenter.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir elgesio taisyklių: tai gali turėti įtakos išmokų mokėjimui.
- Jeigu liga prasidėjo prieš atostogas, suplanuotos atostogos gali būti perkeltos.
Ilgalaikio nedarbingumo ir kitų išmokų sąsajos
Komuna per 22 savaites vertina galimybę pratęsti nedarbingumo terminą. Pirmas 14 dienų sygedagpenge moka jūsų a-kasse, nepasveikus per 14 dienų tolimesnes išmokas moka komuna. Švedijos socialinio draudimo agentūra gali mokėti iki 364 dienų 80 proc. dydžio išmoką, paskui suma sumažinama.
Nedarbingumas ir teisė į gyvenimo leidimą ar darbo leidimą
Leidimas gyventi Švedijoje ilgiau nei 90 dienų (uppehållstillstånd) reikalauja nurodyti priežastį (darbas, studijos, gydymasis ar pan.), todėl pateikite tai patvirtinančias pažymas (pvz. darbdavio pažymą dėl įdarbinimo ar kontraktą, studijų, gydymo įstaigos pažymas). Kreiptis reikia ne vėliau kaip po 3 mėn. atvykus į šalį. Su savimi turėkite dokumentą, su kuriuo atvykote į Švediją (pasą arba asmens kortelę).
Jeigu ketinate dirbti Švedijoje taip pat turite registruotis vietinėje mokesčių tarnyboje. Jums bus išduotas administracinis identifikacijos numeris. Daugiau informacijos rasite www.skatteverket.se, nuoroda „Folkbokföring“.
Kaip susiję darbo sąlygos ir nedarbingumas
Darbo sutartis privalote gauti per 1 mėn. laiko nuo darbo pradžios. Sutartyje turi būti nurodyta: darbdavio ir dirbančiojo vardas ir adresas, įdarbinimo pradinė data, darbo vietos pavadinimas, dirbančiojo pareigos, pareigų pobūdis (laikinas ar ilgalaikis kontraktas), įspėjimo apie atleidimą data arba kontrakto pabaigos data, alga ir algos mokėjimo tvarka, darbo valandos ir apmokėjimas, paliekant darbą, atitinkama kolektyvinė sutartis, darbo sąlygos dirbant užsienyje, jei darbas užsienyje tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie Švedijos virtualias pensijas
Darbdavys privalo informuoti dirbantįjį per mėnesį apie bet kokius pakeitimus aukščiau nurodytose sąlygose. Bandomojo laikotarpio trukmė gali būti įtraukta į kontraktą ir šis bandomasis laikotarpis negali viršyti šešių mėnesių.
Sąsajos su kitomis Švedijos ir užsienio socialinėmis priemonėmis
Nors straipsnis orientuotas į Švedijos nedarbingumo išmokas, verta žinoti, kad analogiškos praktikos egzistuoja ir kituose Šiaurės šalių kontekstuose (pavyzdžiui, Danijoje), kur tam tikri informacijos pateikimo kanalai (pvz., Borger.dk skiltyje Mit Sygefravær) naudojami ligos dokumentacijai tvarkyti.
Tipiniai klausimai ir atsakymai
- Kiek laiko darbdavys moka ligos išmoką? Darbdavys moka 14 kalendorinių dienų.
- Kada perima valstybė? Jei po 14 dienų darbuotojas vis dar serga, išmokas perima socialinio draudimo agentūra („Försäkringskassa“ arba komuna priklausomai nuo situacijos).
- Kiek galima gauti išmokų iš socialinio draudimo? Iki 364 dienų 80 proc., paskui suma gali mažėti (pvz., iki 75 proc.).
- Ar pranešimas darbdaviui yra būtinas? Taip, apie ligą reikia pranešti kaip galima greičiau, ne vėliau kaip per 2 valandas nuo darbo dienos pradžios.
Naudingi šaltiniai ir praktiniai žingsniai susirgus
- Praneškite darbdaviui apie ligą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo darbo dienos pradžios.
- Jei darbdavys nemoka, kreipkitės į a-kasse arba užpildykite atitinkamas anketas (pvz., „Mit Sygefravær“ Danijoje arba vietinius Švedijos portalus).
- Rinkite dokumentus: darbo sutartis, atlyginimų išrašai, sveikatos pažymos - jie pravers vertinant teisę į ilgalaikes išmokas.
- Jei kyla teisinių ginčų arba atleidimo aplinkybės painios, kreipkitės į profsąjungą arba darbo teisės advokatą.
Santrauka (praktinė)
Švedijos sistema remiasi sekos principu: darbdavys moka pirmąsias 14 dienų, vėliau socialinio draudimo institucijos arba komuna perima išmokų mokėjimą. Išmokų dydis pirmuoju etapu gali siekti 80 proc., o ilgesnio periodo metu keistis. Svarbu laiku pranešti darbdaviui, surinkti sveikatos pažymas ir laikytis gydytojo nurodymų bei elgesio taisyklių, nes jų nesilaikymas gali turėti pasekmių išmokų mokėjimui.
tags: #svedijos #darbo #teise #nedarbingumo #ismokos