Švietimo sistemos tobulinimas ir įtraukties skatinimas yra nuolatinis procesas, ypač kai kalbama apie specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčius vaikus. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su specialiaisiais poreikiais, įskaitant ugdymo metodus, mokytojų patirtį, visuomenės nuostatas ir tarptautinius projektus, skirtus šios srities tobulinimui.
Įtraukusis ugdymas - svarbus aspektas užtikrinant lygias galimybes visiems vaikams.
SUP vaikų ugdymo iššūkiai ir galimybės
Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams reikalinga specialioji pedagoginė pagalba, kuri garantuotų veiksmingą tokių vaikų ugdymą. Taikant specialiųjų poreikių vaikų integruotą mokymą, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai mokomi bendrojo ugdymo įstaigose. Tačiau ar mokykla ir visuomenė yra pasirengusi priimti tokius vaikus?
Įvairių apklausų rezultatai leidžia kelti prielaidas, kad pedagogai nepasirengę priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, o požiūris į neįgaliųjų integraciją pedagoginėje visuomenėje keičiasi nežymiai.
Tyrimai apie pedagogų požiūrį
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus kaimo ir miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Apklausoje dalyvavo 95 mokytojai (20 vyrų ir 75 moterys). Atlikta rezultatų analizė atskleidė, kad daugelis apklaustųjų pedagogų ne itin gerai suvokia darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, tačiau dominuoja išankstinės neigiamos nuostatos, nenoras ar nepasirengimas ugdyti šiuos vaikus. Didesnę darbo patirtį su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais turi miesto mokyklos pedagogai. Nerasta pedagoginės kvalifikacijos bei specializacijos įtakos pedagogų nuostatoms, nenustatyta esminių skirtumų tarp miesto ir kaimo pedagogų požiūrio į specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus.
Taip pat skaitykite: Globos namų pertvarkos
Tarptautinė patirtis ir „Erasmus+“ projektai
Siekiant gerinti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, svarbu perimti gerąją patirtį iš kitų šalių. Programos „Erasmus+” projektai suteikia galimybę mokytojams dalyvauti mokymuose ir seminaruose, susipažinti su įvairiomis ugdymo metodikomis ir pasidalinti savo patirtimi.
Programos „Erasmus+” (KA122) projekte „Mokyklą kuriu AŠ“ dalyvaujanti neformaliojo švietimo koordinatorė E. Letukaitė - Kvederienė gegužės 2-6 dienomis dalyvavo mokymuose “Special educational needs and disability an innovative aproaches”, kurie vyko Helsinkyje (Suomija). Šios mokymo veiklos pagrindinis tikslas - susipažinti su Suomijos švietimo sistema, perimti gerąją įtraukiojo ugdymo patirtį. Mokymuose dalyvavusi mokytoja susipažino su įvairaus pobūdžio mokymosi sunkumais bei įtraukaus ugdymo svarba, dalyvavo paskaitose apie skirtingas ugdymo metodikas, bendradarbiavimą su mokinių šeimomis, individualius mokymosi planus, jų rengimo aspektus. Mokymų dalyviai diskutavo, turėjo galimybę užduoti klausimus, pasidalinti savo patirtimis.
Šių metų lapkričio 18-22 d. mūsų progimnazijos istorijos mokytoja Edita Gervetauskaitė ir pradinių klasių mokytoja Jolanta Bazarienė kartu su specialiąja pedagoge Jovaide Baroniene, prisijungė prie ERASMUS + projekto Italijoje, kur dalyvavo teorinių ir praktinių seminarų cikle „Specialieji poreikiai ir mokymosi sunkumai: kaip susitvarkyti su jais? Teorinė ir praktinė patirtis“ (angl. „Special needs and learning disabilities: how to deal with them? Užsiėmimų metu mokytojos gavo ne tik teorinės medžiagos apie mokymosi sunkumus bei specialiuosius mokinių poreikius, klausėsi Italijos atstovų informacinių pranešimų ir praktinių pavyzdžių, bet ir lankėsi vienoje iš Italijos mokyklų, stebėjo mokymosi procesą. Taip pat lankėsi mokinių mokymosi centre „Loris Malaguzzi“.
Džiaugiamės ir tikimės, jog kelionė dalyvaujant ERASMUS + projektuose tik prasideda!
Visuomenės nuostatos ir įtraukties svarba
Svarbu ne tik užtikrinti tinkamą ugdymą, bet ir keisti visuomenės nuostatas į specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Visuomenės požiūris į neįgaliuosius suaugusius ir specialiųjų poreikių vaikus turi būti grindžiamas pagarba ir supratimu.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių priežiūra Lietuvoje
Komitetas rekomenduoja šio veiksmų plano kontekste atsižvelgti į specialių poreikių turinčių besimokančiųjų poreikius ir aktyviai imtis veiksmų negalią turinčių asmenų specialiesiems poreikiams patenkinti, visų pirma teikiant priemones, padedančias jiems integruotis į įprastus švietimo ir profesinio mokymo kursus ir pagerinant nuotolinio mokymosi (e. mokymosi) galimybes.
Taip pat buvo pasiektas harmoningas susitarimas dėl būdų, kaip įveikti skaitmeninę atskirtį ir remti pažeidžiamas grupes, pvz., pagyvenusius žmones ir žmones, turinčius specialių poreikių.
Įtraukties principai
- Užtikrinimas, kad mokymo kursuose atsižvelgiama į specialius žmonių su negalia poreikius (jiems turėtų būti teikiama tokios pačios kokybės priežiūra kaip ir negalios neturintiems pacientams, taip pat specialios sveikatos priežiūros paslaugos, kurių jiems reikia).
- Valstybės narės garantuoja, kad toks gyvenimo lygis konkrečiais atvejais būtų užtikrintas specialių poreikių asmenims.
- Komisija toliau stebės, kokių ypatingų poreikių turi neįgalūs asmenys, įskaitant visų pirma klausimus, susijusius su judriojo ryšio telefono paslaugomis, ir išvadas pateiks kitoje persvarstymo ataskaitoje.
- Konsultuojantis su mokyklomis buvo pabrėžta, kad labai svarbu anksti suteikti galimybių mokytis ir formuoti integracines mokyklų sistemas, kuriose mokytųsi ir išsilavinimą įgytų įvairių socialinių sluoksnių ir kilmės mokiniai, drauge papildomai remiant socialiai nuskriaustus ir specialiųjų poreikių turinčius mokinius.
IRT yra ypač svarbios tenkinant išaugusią sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paklausą, visų pirma ypatingų poreikių turintiems žmonėms, įskaitant senėjančią visuomenę, modernizuojant visuomenės interesų sričių - švietimo, kultūros paveldo, saugumo, energetikos, transporto ir aplinkos - paslaugas bei skatinant valdymo ir politikos plėtros procesų prieinamumą ir skaidrumą.
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą (ASS), mokyklose: įtrauktis, integracija ir tobulinimas | Vieša paskaita tėvams
Iššūkiai ir kliūtys
Nepaisant visų pastangų, ne visada įmanoma integruoti moksleivius, turinčius didelių mokymosi sunkumų. Be to, mokymosi sutrikimų ar protinę negalią turintys asmenys turi mažiau galimybių gauti darbą nei fizinę negalią turintys asmenys.
Reikia kruopščiai įvertinti dabartinę technologijomis ir žiniomis pagrįstos visuomenės padėtį ir jos raidą taikant griežtą mokslinę ir statistinę analizę, ypatingą dėmesį skiriant konkrečius poreikius turinčių valdžios institucijų technologijų skvarbai, kad būtų aiškiai nustatytos tvirtintinos priemonės skaitmeninei atskirčiai veiksmingai pašalinti, o plačioji Europos visuomenė, o svarbiausia tokios valdžios institucijos tarpusavyje intensyviau naudotų ir taikytų IRT.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių valdymas sergant Alzheimerio liga
Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai
Visą pokarinį laikotarpį iki pat nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais jos metais Lietuvoje vyravo medicininis (klinikinis)-korekcinis specialiųjų poreikių vaikų ugdymo modelis. Šiandien Lietuvoje reformuojant švietimo sistemą vis plačiau kalbama apie socialinį-interakcinį specialiųjų poreikių vaikų ugdymo modelį, tačiau tiek mokslinėje literatūroje, tiek pedagogų bendruomenėje beveik nediskutuojama, kuo viena ir kita ugdymo kryptis panaši ir kuo skiriasi, kokie yra vienos ir kitos ugdymo krypties esminiai privalumai ir trūkumai ir t.t.
Apibendrinant, specialiųjų poreikių vaikų ugdymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis nuolatinio tobulinimo, mokytojų pasirengimo ir visuomenės supratimo. Tarptautiniai projektai ir tyrimai padeda perimti gerąją patirtį ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę realizuoti savo potencialą.