Lietuvos pensijų sistema nuolat sulaukia dėmesio dėl įvairių priežasčių, įskaitant pensijų dydžius ir jų skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokia yra didžiausia pensija Lietuvoje, kaip ji skiriasi nuo vidutinės pensijos, ir kokie veiksniai lemia tokius skirtumus.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį.
Per metus algos ir pensijos Lietuvoje didėjo neregėtu tempu
Didžiausios ir Mažiausios Pensijos Savivaldybėse
Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.
Mažiausia vidutinė pensija mokama Pagėgių (451 euras), Šilalės r. (460 eurų), Skuodo r. (462 eurai), Kelmės r. (465 eurai) ir Kalvarijos (470 eurų) savivaldybėse. Tuo metu didžiausia vidutinė pensija fiksuojama Neringos (664 eurai), Vilniaus miesto (608 eurai), Visagino (597 eurai), Kauno miesto (575 eurai) ir Klaipėdos miesto (572 eurai) savivaldybėse.
Rekordinės Pensijos Lietuvoje
Šiuo metu trys didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija vidutinį darbo užmokestį ir yra atitinkamai 2476 eurai, 2366 eurai ir 2354 eurai.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3346 eurai. Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų).
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad visų šių pensijų gavėjai dirbo ilgiau nei sulaukė 80 metų, o jų darbo stažas viršija 60 metų. „Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - aiškino patarėja. Anot jos, visi šie gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 proc.“ - informavo M. Kozič.
Tačiau tokio dydžio pensijos išskirtinės, mat vidutinė senatvės pensija Lietuvoje dabar siekia 539 eurus. Vis dėlto tik 13-oje savivaldybių vidutinė pensija viršija šalies vidurkį. Visose kitose ji yra mažesnė.
Kaip Apskaičiuojama Pensija?
Kaip aiškina Sodra, žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis. Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus. 2023 m. VDU siekia 1684,90 Eur.
Šiemet būtinasis stažas - 33 metai, tad tie, kas sukaupė, tarkim, 30 metų stažo senatvės pensijai, neturi sukaupę būtinojo stažo.
Minimalus ir Būtinasis Stažas - Kuo Jie Skiriasi?
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Socialinio draudimo pensijų įstatymas taip pat numato, kad jei žmogus turi minimalų 15 metų stažą senatvės pensijai gauti, bet neturi būtinojo stažo (šiemet jis siekia 33 m.), jam skiriamos senatvės pensijos bendroji dalis yra socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. nemažinama, nurodo Sodra.
Pensijos Lietuvoje Yra Mažiausios?
Vidutinės pensijos palyginimas yra tik vienas būdas suprasti, kokio dydžio išmokos laukia senatvėje. Vis dėlto Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, pensijos (ypač didesnės) nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (pvz., Latvijoje) ji gerokai skiriasi.
Dėl to neretai naudojamas kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Europos Sąjungos šalyse pensijoms skiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šis rodiklis daug mažesnis ir viršija vos 7 proc. Kadangi pinigų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto skiriama mažai, tai ir pensijos nėra didelės.
„Eurostat“ duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma (pensijos santykis su atlyginimu) visoje Europos Sąjungoje sudaro 61 proc., o Lietuvoje - vos 38 proc. Vis dėlto šis skaičius gali klaidinti. Mat Lietuvoje atlyginimai 2019 m. buvo dirbtinai padauginti iš 1,289, o net didžiausios pensijos, kitaip nei visoje Europoje, nėra apmokestinamos. Praėjusių metų gale vidutinė lietuviška pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai atskaičius mokesčius. Taigi vidutinė pensija sudarė vos 42 proc. algos.
Pensijų Gavėjų Pasiskirstymas Pagal Pensijų Dydį
Apžvelkime, kaip pasiskirsto pensijų gavėjai pagal gaunamų pensijų dydį:
- Daugiau kaip 1000 eurų pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. asmenų.
- Didžioji dauguma senjorų kas mėnesį gauna iki 700 eurų pensiją - tokių yra 523 tūkst.
- 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.).
- 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst.
Taip pat, remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc., t. y. „Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Anot „Euromonitor International“, 2023 metais senjorų išlaidos būtinosioms reikmėms sudarė 45,8 proc. viso jų biudžeto, palyginti su 36 proc.
Kodėl Pensijos Lietuvoje Tokios Mažos?
Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Iš tiesų žmonės „Sodroje“ neturi savo sąskaitos kaip indėlio banke ar antrosios pakopos fonde ir iš sumokėtų įmokų nekaupia nuosavos pensijos.
Dabar dirbančių žmonių įmokos surenkamos ir pensijų pavidalu išmokamos tiems, kas jau nebedirba ir yra išėję į pensiją. Mokantys pensijų draudimo įmokas, kurios sudaro 8,72 proc. atlyginimo, „sukaupia“ tik pensines teises, numatytas įstatyme, bet ne pinigus pensijai. O įstatymus galima pakeisti.
Jeigu „Sodra“ surinks mažiau pinigų arba bus krizė, kaip 2008 m., pensijos gali būti sumažintos. Net jei išeinantys į pensiją ir bus pradirbę ilgiau, sumokėję daugiau.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas.
Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. ekonomistė I. Genytė-Pikčienė. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės.
I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. siekė 6,2 proc.
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą, anot jos, lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Vis dėlto, pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją įsitraukti į sistemą didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, nes dažni pokyčiai mažina pasitikėjimą sistema, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos visuomenei ir sistemos dalyviams pagrįstumas“, - komentuoja I.
Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Lentelė: Vidutinės ir Didžiausios Pensijos Lietuvoje
| Rodiklis | Suma (eurais) |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 539 |
| Didžiausia senatvės pensija | 2476 |
Papildomos Išmokos ir Pensijų Kaupimas
Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, - paaiškino M. Kozič.
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 metų pradėjusia veikti privataus pensijų kaupimo sistema visą savo profesinį gyvenimą dar negalėjo pasinaudoti nė vienas šalies dirbantysis, jos rezultatus asociacija vertina pozityviai.
LIPFA vadovas T. Gudaitis, kalbėdamas apie pensijų kaupimo rezultatą, teigia, kad jį reikšmingai nulemia ir kaupimo sparta, priklausanti nuo įmokų dydžio bei reguliarumo. Esą gerai, jeigu prie to prisideda ir darbdaviai, tačiau jų įsitraukimas vis dar yra minimalus ir čia daugiausiai naudojamasi ne II, o III pakopa.
tags: #kokia #gali #buti #didziausia #pensija