Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje, turinti ilgalaikių pasekmių vaikų emocinei gerovei, elgesiui ir psichikos sveikatai. Būtent dėl to mes privalome padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume vaikus nuo smurto. Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios smurto mažinimo programos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2021-2023 m. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių skaičius išaugo nuo 40,5 tūkst. iki 57,5 tūkst., o galimai smurtą patyrusių vaikų dalis padidėjo nuo 0,52 proc. (2021 m.) iki 0,65 proc. (2023 m.) visų šalies vaikų. Vien 2023 m. užfiksuota beveik 4000 galimo smurto prieš vaikus atvejų. Dažniausiai prieš vaikus buvo naudojamas fizinis smurtas (75 proc. visų atvejų), taip pat identifikuoti psichologinio (9,3 proc.) ir seksualinio smurto (9,6 proc.) atvejai. Ši statistika rodo, kad kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms yra ne tik aktuali, bet ir būtina.
Siekiant užtikrinti prevencinių programų efektyvumą reikalauja ne tik kokybiškos atrankos, bet ir įgyvendinimo užtikrinimo. Pasak Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininko ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nario Lino Slušnio, „šiandien kuriama iliuzija, kad prevencinių programų veiksmingumą galima pasiekti su minimaliomis valstybės investicijomis".
„Patirtis rodo, kad prevencija be finansinio palaikymo lieka fragmentuota. Šio fragmentiškumo išdava galima laikyti didelį priklausomybių ir patyčių skaičių tarp Lietuvos mokinių, jų emocinio raštingumo stoką ir vis dar vyraujančią stigmą kreiptis pagalbos“, - teigė Seimo narys L. Slušnys. Siekiant kokybinio proveržio, numatoma keisti Švietimo įstatymą. Posėdžio metu ypatingas dėmesys atkreiptas į Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo planus ir finansavimo poreikį.
„Siekiant ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių pokyčių, pagrindinis akcentas turi būti skiriamas didesniam prevencijos finansavimui. 2023 metų biudžete svarbu užtikrinti 7,2 mln. eurų finansavimą mokyklų prevencinėms programoms, o 2025 m. ši suma turėtų išaugti iki 40,8 mln. eurų. Jeigu sugebėsime laikytis šios tendencijos, tik tuomet galėsime laiduoti prevencijos mokyklose nuoseklumą, teikiamų paslaugų kokybiškumą ir keliamų lūkesčių įgyvendinamų prevencinių programų efektyvumui ir veiksmingumui pagrįstumą“, - apibendrino Seimo narys L. Slušnys.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“ 2025 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Vaikams ir dėl vaikų - daugiau vidinės šviesos ir saugumo artimoje aplinkoje“ (NSPVP08500). Paslaugos teikiamos Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono gyventojams. Šis projektas skirtas ne tik mažinti smurto pasekmes, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje aplinkoje.
Viena iš veiksmingų smurto prevencijos priemonių yra programa „Antras žingsnis“ („Second step“), kurią nuo 2004 metų pradėjo vykdyti Paramos vaikams centras. Programa „Antras žingsnis“ - tai socialinius - emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė - mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios mokytojai, savo klasėse dirbę su „Antrojo žingsnio“ programa, pateikė įvairių atsiliepimų, patvirtinančių programos ilgalaikį veiksmingumą. Jau šiandien yra patvirtinta specialistų, kad yra tiesioginis ryšys tarp vaikų socialinių - emocinių įgūdžių bei pasiekimų moksle.
Nuo 2004 metų programą „Antras žingsnis“ Paramos vaikams centras vykdė 16-oje Vilniaus miesto klasių, kad įsitikintų programos tinkamumu ir veiksmingumu Lietuvos mokyklose. Gavus puikius rezultatus, 2007 metais buvo pasirašyta sutartis su „Committee for Children“, programos kūrėjais, pagal kurią Paramos vaikams centrui suteikta teisė naudotis programa Lietuvoje. Programa sukurta Sietle, JAV, ir naudojama jau daugiau nei 20 metų įvairiose šalyse.
Programos vykdymui naudojama metodinė medžiaga. Tai didelės, A3 formato kortos, kurių vienoje pusėje yra tekstas, reikalingas mokytojui, o kitoje - fotografija. Pirmoje klasėje naudojamos 26 kortos, antroje - 22, trečioje - 18 ir 4 klasėje - 26. Pagal kortose pateiktą tekstą mokytojas veda pamokėlę, kuri vyksta 30-40 minučių. Į mokytojo paketą įeina video juosta arba DVD, kurioje pateikiamos 5 vaizdinės pamokėlės dalys, taip pat trys plakatai, būtini mokantis tvarkytis su savo jausmais ir spręsti problemas: „Nusiraminimas“, „Ką daryti, kai esi piktas“ ir „Kaip spręsti problemas“.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Su programos medžiaga turi teisę dirbti tik mokantis klasę mokytojas, kuris dalyvavo specialiuose 24 valandų „Antro žingsnio“ programos mokymuose ir kuris gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Programa yra taikoma kaip prevencinė smurto mažinimo priemonė.
2008 metais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija parėmė programos vykdymą, tuo suteikdama mokytojams efektyvų įrankį darbui, vaikams - realią galimybę augti sėkmingiems ir sveikiems, o tėvams - ramybę, žinant, kad klasėje vaikai gauna tvirtos ir atsparios psichikos pagrindą, kuris bus taip reikalingas besikeičiančiame jų gyvenime. 2008 m. „Antro žingsnio“ programa buvo vykdoma 89 šalies socialinių organizacijų: 29 pagrindinių mokyklų, 25 vidurinėse mokyklose, 20 pradinių mokyklų, 12 mokyklų-darželių, 2 specialiosiose mokyklose ir 1 gimnazijoje.
2009 m. Ketvirtus metus vykdau smurto prevencijos programą ,,Antras žingsnis“. Dirbti pagal ,,Antro žingsnio programos metodiką lengva ir paprasta, nes yra parengta metodinė medžiaga. Mokytojo knygoje randu papildomų minčių, kaip geriau pasirengti ,,Antro žingsnio“ pamokoms bei kokias užduotis skirti vaikams. Kiekvienoje kortelėje nurodoma pamokos idėja, sąvokos, tikslai, pastabos mokytojui ir papildomų užsiėmimų idėjos. Yra galimybė papildomus užsiėmimus integruoti su mokomaisiais dalykais: lietuvių kalba, pasaulio pažinimu, daile, technologijomis.
Kartu su mokiniais parengėme prevencinės programos ,,Antras Žingsnis“ papildomų užsiėmimų idėjų aplanką. Jį kaskart papildome naujais įrašais, žiniomis, mokėjimais, įgūdžiais. Mokiniai dailės pamokoje apibūdina jausmus, taiko sąvokas: laimingas, liūdnas, piktas, įširdęs... Vienas iš būdų tvarkytis su kankinančiais jausmais - pasikalbėti su suaugusiuoju. Mokiniai lietuvių kalbos pamokoje rašo trumpus laiškus apie tai, kaip pasidalydavo jausmais su tais, kuriais pasitiki. Mokiniai ketvirtos, penktos pamokos pradžioje užrašo, kaip jie jaučiasi šią minutę. Aptariama, ar jų jausmai nuo ryto pasikeitė. Įtvirtinamos sąvokos: keičiasi, dabar - vėliau, prieš tai - po to. I skyrius 5 pamoka: Kalbėjimas apie jausmus. II skyrius 5 pamoka: Mandagus įsiterpimas, 6 pamoka: Trukdžių ignoravimas.
Mokiniai noriai piešia įvairias minas ir kūno pozas, atspindinčias skirtingas emocijas. Žodžiu apibūdina tai, ką pastebėjo savo akyse, burnoje, veido raumenyse, rankose, pečiuose, kūno pozoje. Mokosi pažinti jų pačių emocijų kaitą. 2 klasė I skyrius 1 pamoka: Empatijos mokymas. Klasėje kuriame atvirukus tema ,,Linkime pasveikti“. 3 klasė I skyrius 4 pamoka: Kaip parodyti susirūpinimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Pamokose vaikai mokosi žodinių ir fizinių ženklų, kurie gali padėti pažinti savo ir kito asmens pagrindines emocijas, t.y. mokiniai atpažįsta, kada žmogus laimingas, liūdnas, piktas, nustebęs, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir t.t.. „Antro žingsnio“ pamokose mokiniai mokosi įvardinti, kaip jiems pasireiškia baimė: stipriai plaka širdis, spaudžia krūtinę. Mokosi, ką daryti, kai apima pyktis: „Tris kartus giliai įkvėpti, lėtai skaičiuoti atbuline tvarka, galvoti apie ką nors raminančio“. Visa tai padeda ugdyti stiprius socialinius ir emocinius įgūdžius, formuoja saugią ugdymosi aplinką. „Antro žingsnio“ programa mažina vaikų agresyvų elgesį.
Mokiniai dalyvavo programos „Antras žingsnis“ logotipo kūrimo konkurse.
Smurto prieš vaikus prevencijos programą „Esame saugūs“ parengė VšĮ Paramos vaikams centras psichologai ir psichoterapeutai. Tai praktiniai, interaktyvūs užsiėmimai vaikams ir paskaitos tėvams bei įstaigos bendruomenei. Kaip įgyvendinama programa „Esame saugūs“? Baigę programos mokymus specialistai organizuoja praktinius užsiėmimus vaikams ir paskaitas tėvams bei bendruomenei. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams vedami, remiantis programos metodine medžiaga, parengta atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius.
Programos mokymuose rekomenduojama dalyvauti dviem vienos įstaigos specialistams. Vienam mokymų dalyviui suteikiamos šios paslaugos: 20 ak. val. mokymai, kuriuos sudaro 2 dienų seminaras (16 ak. val.) ir supervizija (4 ak.val.). Artimiausi mokymai vyks: 2026 m. vasario 25-26 d. „gyvai“ Paramos vaikams centre Žalgirio g. Supervizijos planuojamos gruodžio mėn. nuotoliniu būdu. Kaina vienam asmeniui: 100 Eur - programos „Esame saugūs“ metodinė medžiaga ir 240 Eur - 20 ak. val. mokymai, kuriuos sudaro 2 dienų seminaras (16 ak. val.) bei supervizija (4 ak.
Aut. Yra žinoma, kad beveik bilijonas pasaulio vaikų kasmet patiria smurtą. Kai kalbame apie oficialiais statistikos duomenimis pagrįstą smurto prieš vaikus mastą, svarbu suprasti, jog dažnai tai yra tik ledkalnio viršūnė, nes daugybės smurto prieš vaikus atvejų niekada nesužinome.
Rekomendacijose pateiktos gairės, kaip kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje su atitinkamo amžiaus mokiniais ir kaip pristatyti plakatuose pateiktą informaciją. Šią prevencinę priemonę sudaro dvi dalys: 4 plakatai apie atskiras smurto formas (fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą) (1 priedas) bei rekomendacijos praktiniam šių plakatų taikymui.
Rekomendacijose yra pateikti pasiūlymai, kaip vaikams pristatyti ir aptarti plakatus bei pateiktos aštuonios plakatus papildančios užduotys. Vienos smurto formos pristatymui ir aptarimui yra skirtas 1 plakatas ir 2 užduotys. Primename, kad Nacionalinė švietimo agentūra nėra atsakinga už kitų autorių metodinės medžiagos naudojimą. Joje pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia organizacijos pozicija.
Visa Ispanijos fondo „Aid to Children and Adolescents at Risk Foundation“ (Anar) plakate išspausdinta informacija matoma tik iš vaikiško ūgio perspektyvos. Praeidami pro šį plakatą suaugusieji mato tik berniuko veidą. „Žinutė plakate yra skirta tik vaikams - nuo suaugėlių akių ji paslėpta“, - pabrėžia plakatą kūrusios reklaminės agentūros atstovas.
Plakatą išplatinusi labdaros organizacija išreiškė viltį, kad plakatas užtikrins pagalbos numeriu paskambinti nusprendusio vaiko konfidencialumą. Tokia kampanija buvo sugalvota siekiant informuoti vaikus, kurie galimai patiria smurtą ir gatvėje yra lydimi smurtautojo.
Vaikystės traumų ir prievartos supratimas | Tanya Waymire | TEDxFlowerMound
Apibendrinant, smurto mažinimo programos Lietuvoje yra būtinos siekiant užtikrinti vaikų gerovę. Šių programų veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo nuoseklaus finansavimo ir kokybiško įgyvendinimo. Programos, tokios kaip "Antras žingsnis", padeda vaikams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, mažinti agresyvų elgesį ir kurti saugesnę aplinką.