Socialinis būstas yra svarbi pagalbos priemonė mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas būstas, socialinis būstas reikalauja priežiūros ir remonto. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis dėl socialinio būsto remonto, kokios yra paramos galimybės ir kaip pritaikyti būstą neįgaliesiems.
Kas yra socialinis būstas ir kam jis skirtas
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Socialinis būstas yra svarbi priemonė remti sunkiau besiverčiančius asmenis ir šeimas, tačiau jo naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.
Socialinio būsto gavimo sąlygos ir eilės tvarka
Socialiniam būstui gauti svarbiausia yra mažos pajamos ir turimas turtas. Pavyzdžiui, vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 11 tūkstančių litų, o turtas - 19,5 tūkst. Lt. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims.
Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. Atsiuntus žemiau nurodytus dokumentus paštu adresu Naugarduko g., prašymas suteikti paramą būstui išsinuomoti ne eilės tvarka (BP-5 forma).
Jeigu pareiškėjai be svarbių priežasčių du kartus raštu neišreiškia sutikimo arba nesutikimo nuomotis siūlomą skirtingą socialinį būstą, jų prašymas laikomas išnagrinėtu.
Socialinio būsto remontas: kur kreiptis ir kas atsakingas
„Socialinio būsto, kuriam reikia remonto, nuomininkai ir patys turėtų kreiptis į seniūniją. Savivaldybės administracija įpareigojo seniūnijų seniūnus išsiaiškinti seniūnijose esančio Savivaldybės socialinio būsto remonto poreikį. J. Vaickienė sudarė komisiją, kuri vertins iš seniūnijų gautą informaciją ir pagal ją spręs, kur ir ką būtina remontuoti pirmiausia, tam skiriant iš specialios sąskaitos lėšas.
Kretingos rajono savivaldybė šiemet skiria beveik 300 tūkst. Lt jai priklausančių socialinių būstų remontui, kai ankstesniais metais tam išleisdavo vos po kelias dešimtis tūkstančių litų. Apie 300 tūkst. Lt specialioje sąskaitoje susikaupė maždaug per dešimtmetį. Pinigai iš kiauro Savivaldybės biudžeto neišbyrėjo, kadangi turėjo tikslinę jų panaudojimo paskirtį. Savivaldybės taryba buvo nustačiusi, kad buto nuomos pinigai gali būti leidžiami tik to paties buto remontui.
„Nustatytą pinigų panaudojimo tvarką reikia keisti. Pagal šią tvarką už naujų butų nuomą gaunami pinigai negali būti naudojami seniems, netgi avarinės būklės namams tvarkyti“, - įsitikinusi Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. „Kai išsiaiškinsime remonto ir lėšų jam poreikį, turėsime spręsti, kaip racionaliau panaudoti turimus 300 tūkst. Lt.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Nuomininko teisės ir pareigos remontuojant būstą
Savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Nuomotojas, patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta būsto būkle perdavimo nuomininkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti.
Suremontuoti ar kompensuoti įrangai, baldams (jeigu baldai perduoti) ir kitiems būsto perdavimo-priėmimo akte nurodytiems daiktams padarytą žalą, nepriklausomai nuo momento, kada ši žala yra nustatyta, ne mažesne nei atstatomąja verte. Nedelsdamas žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją ir, esant reikalui, atitinkamas avarines ir (ar) pagalbos tarnybas apie būste, pastate ar jo inžinerinėse sistemose įvykusią avariją ar gedimus, minėtų sistemų funkcionavimo sutrikimus ir jų pasekmes, taip pat apie būsto, pastato ar jo inžinerinių sistemų pablogėjimą ar aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam būstui, ir imtis atitinkamų priemonių šioms avarijoms ir jų pasekmėms pašalinti ar tolesnei žalai išvengti (prevencijai).
Norėdamas pagerinti (pvz., savo lėšomis atlikti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pajungimo prie miesto vandentiekio, kanalizacijos bei dujotiekio tinklų ir/ar kitus darbus) savo nuomojamą būstą nuomininkas turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo leidimą, kuriame turi būti detaliai aptariama pagerinimo apimtis (nurodoma pagerinimo techninė specifikacija, pagerinimui atlikti reikalingų medžiagų kiekiai, konkrečios kainos ir (ar) jų ribos), pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų medžiagų išlaidų atlyginimo sąlygos (išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis pasibaigia arba yra nutraukta), pilną projekto kopiją bei aiškinamąjį raštą su pastabomis arba remonto darbų aprašą.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Kontrolė, problemos ir piktnaudžiavimo atvejai
Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų, kurie piktinosi, kad pašalpos dalinamos ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Skaitytojai teigė, kad pašalpas gauna tie, kuriems jų nereikia, o tie, kuriems reikia, jų negauna.
Atsiranda žmonių, kurie dirba nelegaliai, gauna pašalpas ir taip užsitikrina dvigubas pajamas. Kai kurie socialinio būsto gavėjai turi pinigų naujausiems telefonams, nors tokių net ne visi dirbantys tėvai gali savo vaikams nupirkti. Kai kurie gyventojai vartoja tūkstančius, turi verslus, geras mašinas, tačiau sugeba susirinkti visas kompensacijas ir pašalpas. Dabar visi tik ir žiūri, kaip nieko nedarant gauti pinigų.
Yra ir tokių, kurie dirba, o visus pinigus išsiima iš sąskaitos, tada jie prašo pašalpos ir rodo sąskaitos išrašus, kuriuose 0 eurų.
Savivaldybių veiksmai ir kontrolės priemonės
Savivaldybės, skirdamos pašalpas, turi surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, tačiau ne visos jų apsilanko gyventojų namuose. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas užsakomas, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl šeimos sudėties, užimtumo ar prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas.
Tačiau buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas visada užsakomas, jeigu pareiškėjas (šeima) pageidauja gauti piniginę paramą išimties tvarka. Nagrinėjant pareiškėjų pateiktus prašymus dėl piniginės socialinės paramos gavimo, esant poreikiui, yra tikrinamos pareiškėjų buities ir gyvenimo sąlygos ir surašomi buities ir gyvenimo sąlygų aktai.
Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai surašomi skiriant piniginę socialinę paramą išimties tvarka, t. y., kai asmenų turimas turtas viršija nustatytą turto vertės normatyvą, skiriant piniginę socialinę paramą, kai nėra vaikams nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, patikrinti kuo šildomas būstas, t. y. dujomis ar kietu kuru, koks yra šildymo prietaisas.
Yra pasitaikę atvejų, kai atsižvelgus į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą piniginė socialinė parama neskiriama: nustatoma, kad kartu gyvena kitas asmuo (sugyventinis/ė), nors deklaruota, kad būste gyvena vienas asmuo arba gaunama informacija, kad asmuo nurodytu adresu negyvena, yra išvykęs į užsienį, būstas pernuomojamas ir panašūs atvejai.
Turėta ir tokių situacijų, kai pareiškėjai nesutinka, kad būtų tikrinamos buities ir gyvenimo sąlygos, patys atsisako paramos. Pareiškėjai ne visada sudaro galimybę socialiniams darbuotojams apsilankyti jų gyvenamosios vietos adresu, ar jų kituose jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo.
Per 2024 metus buvo neskirta piniginė socialinė parama 44 pareiškėjams, kurie nesudarė sąlygų surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto. Sužinoję, kad bus atliekamas patikrinimas, asmenys patys atsiima savo prašymus piniginei socialinei paramai gauti. Patikrinimo metu nustačius, kad nurodytu gyvenamosios vietos adresu asmuo faktiškai negyvena arba kad pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos, taip pat kai nesudaromos sąlygos tikrinti gyvenimo sąlygas, gali būti priimamas sprendimas nesuteikti piniginės socialinės paramos.
Savivaldybių gerosios praktikos pavyzdžiai
Klaipėdos miesto valdžia imasi stiprinti socialinio būsto nuomos kontrolę. Tikslas - efektyviai ir racionaliai valdyti miesto turtą bei siekti, kad socialiniame būste gyventų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę, ir kad jie prisiimtų įprastas daugiabučių gyventojams pareigas.
Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tame tarpe - socialiniai), įtraukti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą. Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 1469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis - savivaldybės būstai. Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta.
Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje. Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos kitos jos sąlygos. Nepaisant to, 9 iš 10 atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir - su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto nepriduoda ir sutarties nenutraukia.
Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, tikrintojai lankosi socialiniuose būstuose. Vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą. Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.
Pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, jog sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais. Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo daryti. Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą.
Patikrinimai ir reagavimas į problemas: Plungės pavyzdys
Viena iš savivaldybių funkcijų - aprūpinti gyvenamuoju būstu sunkiai besiverčiančius ir gyvenamojo ploto neturinčius asmenis. Plungės rajono savivaldybės socialinių ir savivaldybės būstų fonde yra 278 būstai, 78 iš jų - savivaldybės.
Kiekvienais metais vykdomi šių būstų patikrinimai. Vieni patikrinimai atliekami informavus nuomininką ir iš anksto suderinus su juo tikslų laiką ir datą. Kai vyksta planinis patikrinimas, prieš išvykdami į vietą darbuotojai patikrina, ar nuomininkas moka nuomos, komunalinius mokesčius. Atvykus apžiūrimas butas, surašomas apžiūros aktas. Jei būsto būklė yra pablogėjusi, nuomininkas gauna įspėjimą, kad butą turi suremontuoti savo lėšomis.
Neplaniniai patikrinimai vykdomi gavus pranešimą, kad būste keliamas triukšmas, girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys. Neplanuotai tikrintojai gali atvykti ir kai kyla įtarimų, kad būste gyvena pašaliniai asmenys, kurie nėra įtraukti į nuomos sutartį arba būstas pernuomojamas. Pasitvirtinus informacijai nuomininkas iš būsto iškeldinamas.
Praėjusiais metais buvo atlaisvinta 18 savivaldybės būstų: 9 - nuomininkų prašymu, 4 - gavus socialinį būstą, 2 - iškeldinus teismo sprendimu, 1 - viršijus pajamas, 2 - mirus gyventojams. Atlaisvintus būstus „Plungės būstui“ tenka remontuoti. Tai daroma iš surinktų nuomos mokesčio lėšų.
Būsto politikos problemos ir sisteminiai sprendimai
Didžiausias organizacijos iššūkis - vieningos ir ilgalaikės būsto politikos stoka šalyje - vis dar išlieka aktualus. Aiški ir nuosekli būsto politika - tai ilgalaikė valstybės strategija, skirta užtikrinti prieinamą, saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką visiems gyventojams. Deja, Lietuvoje būsto politika dažnai lieka antrame plane, o priimami sprendimai dažnai priklauso nuo rinkimų ciklų.
Atėjo laikas pagaliau pasitvirtinti aiškią šalies būsto strategiją, kuri apimti visas kryptis ir skirtų tinkamą dėmesį būsto priežiūrai. Neleistina ir netoleruotina, kai valstybėje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už būsto politiką. Šioje srityje reikia ryžtingų politinių sprendimų ir ilgalaikių investicijų, kad Lietuvoje būstas taptų prieinamas ir kokybiškas visiems jos gyventojams.
Rekomendacijos: Socialinio būsto plėtra: Reikėtų skatinti nekomercinio ir socialinio būsto sektorių, kuris suteiktų galimybę mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyventi saugiame ir prieinamame būste ir spręsti migrantų apgyvendinimo klausimus. Regioninė politika ir infrastruktūros plėtra: Investuojant į regionų infrastruktūrą ir darbo vietas, būtų galima paskatinti žmones apsigyventi mažesniuose miestuose ir sumažinti spaudimą didiesiems miestams.
Institucijų bendradarbiavimas: Būsto politikos klausimai priklauso skirtingoms institucijoms, todėl būtina užtikrinti jų glaudų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas vieningas tikslas ir įgyvendinti nuoseklūs sprendimai. Valstybinė parama renovacijai: Kadangi didelė dalis Lietuvos būsto yra senos statybos, valstybė turėtų labiau remti renovacijos projektus, užtikrinant energinį efektyvumą ir saugią gyvenamąją aplinką.
Kas gali pretenduoti į socialinį būstą?
Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus kriterijus: Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo); Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos n...
| Savivaldybė | Iš viso būstų | Socialinis būstas |
|---|---|---|
| Klaipėda | 1469 | 649 |
| Plungė | 278 | - |
Profesorius Alvydas Unikauskas: gerti kolageną nėra prasmės
Socialinis būstas yra svarbi priemonė, bet jo valdymas, priežiūra ir kontrolė reikalauja aiškių taisyklių, finansavimo šaltinių ir efektyvaus savivaldybių darbo. Tik suderinus nuomininkų pareigas, savivaldybių atsakomybę ir valstybės paramos mechanizmus galima užtikrinti, kad socialinis būstas pasiektų tuos, kuriems jis iš tikrųjų reikalingas.
tags: #kodel #plombuojamas #socialinis #bustas