Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 596 eurus. Taigi vidutinė senatvės pensija sudaro maždaug 46 proc. vidutinės algos. Tačiau yra ir kitų skaičiavimų: „Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoje.
Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą, kuris šiemet yra 33 metai. Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
Pensijų pasiskirstymas pagal dydį
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. pensininkų. 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Vartotojų grupėmis paskirstyti kiti rodikliai: vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų.
Daugiau nei 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Didesnes nei 2 tūkst. eurų siekiančias pensijas gauna labai mažai gavėjų: „Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Daugiau nei 2 tūkst. eurų siekiančią pensiją gauna 1 469 asmenys; iš didžiosios dalies tokių pensijų gavėjų yra vyrai - 1 121 vyras ir 348 moterys. Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Kas gauna dideles pensijas ir kaip jas užsitikrinti?
Visus tuos, kuriems išmokėta 2 tūkst. eurų arba daugiau, galima vadinti panašia grupe - jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų. Galima prisiminti, kad šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33,5. Vadinasi, gaunantys dideles pensijas dirbo per 22 metus ilgiau nei reikalaujama.
Tačiau pensija priklauso ne tik nuo dirbto laiko, bet ir buvusio atlyginimo, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, 2 tūkst. eurų dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams ir taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai (8 proc.)“, - pastebėjo „Sodros“ atstovė.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Pensijos struktūra ir indeksavimas
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja. Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais buvo 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus (vertinant turint būtinąjį stažą), tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.
Pensijų papildomos dalys ir antroji pakopa
Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai. LIPFA teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga.
„Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, - teigia LIPFA vadovas. Tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo - sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, „Sodros“ duomenimis, šiemet rugsėjį vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro.
Skurdas tarp pensininkų ir socialinės problemos
Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde. Tokie žmonės neretai negali patys patenkinti bazinių poreikių: apsirūpinti maistu, vaistais, susimokėti už būstą.
Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė senjorų (64 proc.) negali sau leisti vasaros atostogų užsienyje, beveik kas antras - atostogų Lietuvoje, o 48 proc. negali apsilankyti ir spektaklyje ar koncerte. Pensijos neužtenka pragyvenimui, todėl tenka dirbti: daugeliui senjorų papildomai užsidirbti yra būtina patirtis, kurią iliustruoja pasakojimai apie prekybą turguje ar smulkų amatą.
Lyginimas su užsieniu: pakeitimo norma ir išlaidos pensijoms
Taip vadinama pajamų pakeitimo norma (vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis) leidžia geriau suprasti, kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas. Taigi vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių.
EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką. EBPO prognozuoja, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių.
Visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai vidutiniškai sudarė 12,9 proc. BVP, o Lietuvoje šis rodiklis buvo 7,3 proc. BVP - trečia mažiausia ES tarp valstybių. Paprastai kalbant, Lietuvoje pensijos yra gerokai mažesnės, nes joms skiriama ryškiai mažiau lėšų.
Demografinės ir sisteminės iššūkiai
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija kelia tam tikras įtampas. 2022 m. Valstybės duomenų agentūros duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvena 2,86 mln. žmonių, iš kurių senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. visų valstybės gyventojų.
Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė. Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES).
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Vis dėlto pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos pagrįstumas.
Pensijų politikos gairės ir valdžios pozicija
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau. Ji teigė, jog pasiūlymai dėl to, kokiomis sąlygomis žmonės galėtų atsiimti lėšas iš pensijų fondų, bus pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas. Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Praktiniai pavyzdžiai iš realaus gyvenimo
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją. Genutė, 70-metė moteris, viename miesto turguje prekiauja jau daugiau nei 20 metų, nes jos pensija yra per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris dalijosi, kad jos pensija šiuo metu siekia apie 400 eurų. Taip pat ji papildomai gauna ir 46,46 euro siekiančią našlės pensiją. Daugeliui senjorų papildomas darbas - būtinybė, o ne pasirinkimas.
Kaip užsitikrinti didesnę pensiją?
Pagrindinės galimybės didesnei pensijai pasiekti yra: ilgesnis darbo stažas, didesni darbo užmokesčiai, nuo kurių mokamos didesnės socialinio draudimo įmokos, pensijos atidėjimas (už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc.) ir kaupimas antroje arba trečioje pakopoje. Taip pat svarbu, kad darbuotojai laiku ir skaidriai dalyvautų kaupimo sistemose, o darbdavių įsitraukimas į kaupimą būtų didesnis.
Santrauka skaičiais (lentelė)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė pensija (skirtingi šaltiniai) | 596 € / 538 € |
| Vidutinis atlyginimas „į rankas“ | 1303 € |
| Vidutinė pensija kaip % atlyginimo | ~46% (arba 33% neatskaičius mokesčių) |
| Pensijų gavėjų skaičius | 616 tūkst. |
| Gavėjai su būtinuoju stažu | 87% |
| Gavėjai, turintys pensiją >2000 € | 87-1 469 asmenys (skirtingi duomenys) |
| Išlaidos pensijoms (% BVP) | 7,3% (Lietuva), ES vidurkis 12,9% |
| Skurstančių senjorų dalis | 36,5% |
Ši lentelė apibendrina pagrindinius statistinius faktus ir rodiklius, iliustruojančius pensijų situaciją Lietuvoje.