Smurtas prieš vaikus yra opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Šiame straipsnyje aptariama smurto problema vaikų darželiuose Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į vaikų teisių apsaugą, prevencines priemones ir pagalbos galimybes.
Bendros Tendencijos ir Statistika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais: 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. - 40 493, 2022 m. - virš 44 000. Lyginant su 2022 m., 2023 m. vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tad reaguoti teko kas 9 minutes. 2022 m. buvo gauta 126 pranešimai, o reaguojama buvo kas 12 min.
VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad augantys skaičiai indikuoja ne apie didesnį smurto mastą, tačiau apie visuomenės aktyvumą pranešant apie galimus pažeidimus. I. Skuodienės teigimu, 71 proc. gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pasitvirtino. Ji pabrėžė, kad apie atvejus pranešus pačiam vaikui, 80 proc. jų pasitvirtino.
Kaip teigiama tarnybos pranešime spaudai, praėjusiais metais, lyginant su 2022 m., galimų smurto atvejų prieš vaikus padaugėjo 24 proc., tad nuo smurto galimai nukentėjo virš 3 tūkst. vaikų - t. y. vienas iš 155 vaikų. „Mūsų skaičiavimais, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė 9 vaikai. Iki šiol smurto daugiausiai būdavo vaiko artimiausioje aplinkoje - namuose, o dabar stebime tendenciją, kad smurtinėse situacijose vaikas vis dažniau atsiduria už namų ribų.
Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas, matyti, jog daugiausiai vaikų patyrė fizinį smurtą - 2529, seksualinį smurtą - 308, psichologinio smurtą - 307, o nepriežiūrą - 173. Taip pat turimi duomenys atskleidė, jog fizinį smurtą ir nepriežiūrą dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto daugiau nukentėjo mergaičių.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
I. Skuodienės teigimu, jog per 2023 m. su Vaiko teisių linijos konsultantais - skambučiais, laiškais ir žinutėmis - susisiekė virš 8 tūkst. žmonių, kuriems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o beveik 400 vaikų - pasitarti ar paprašyti pagalbos. Virš 1 tūkst. visų gautų kreipimųsi virto pranešimais dėl galimai pažeistų vaiko teisių.
Smurtą dažniau patyrė berniukai - jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Anot vaiko teisių gynėjų, fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą daugiausia patyrė Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse gyvenantys vaikai. Pažymima, kad būtent šiose apskrityse ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Tuo metu mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog galimų vaiko teisių pažeidimų atvejai, matomi statistikoje, gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.
Anot jos, iš visų šiemet gautų pranešimų apie 31 proc. nepasitvirtino, tačiau šiemet nepasitvirtinusių pranešimų kiekis buvo 9 proc. mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Tokie rezultatai, I. Skuodienės nuomone, indikuoja, kad žmonės vis labiau atpažįsta smurtą, todėl praneša apie jį dažniau.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Vaiko apsauga: įvadas – Prievartos požymiai ir rodikliai | NSPCC mokymasis
Smurto Rūšys
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją.
Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.
Smurto formos:
- Fizinis smurtas - tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas.
- Psichologinis/emocinis smurtas - tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t.t.
- Seksualinis smurtas prieš vaiką - kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti.
- Nepriežiūra ir apleistumas - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan.
Smurto Artimoje Aplinkoje Paplitimas
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai.
Pagalbos Kreipimasis
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Kur Kreiptis Pagalbos
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
- Emocinės paramos tarnybos:
| Tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| „Vaikų linija“ | 116111 | Kasdien nuo 11 iki 23 val. |
Smurto Atvejis Visagino Darželyje
Utenos apskrities policija praneša, kad lapkričio 7 d. apie 9 val. vaikų darželyje Visagine ant 2019 m. gimusios mergaitės kūno darbuotojai pastebėjo mušimo žymes. Mažametę į darželį atvedė 1998 m. gimęs vyras. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Reaguodami į pranešimą nedelsiant susitikome su vaiko mama, bendravome su vaiku, išklausėme ugdymo įstaigos atstovę. Su tėčiu susisiekti nepavyko. Aktyviai bendradarbiaujame su pareigūnais, tiriančiais įvykio aplinkybes“, - teigia I. Gaigalienė.
„Svarbu pasakyti, kad minimoje situacijoje pagalba vaiko tėvams buvo teikiama ir iki šio įvykio, ją tėvai gauna ir šiuo metu. Tačiau smurtinių vaiko teisių pažeidimų šioje šeimoje iki šiol nebuvo fiksuota. Vertiname, kokia pagalba šiuo atveju būtų labiau veiksminga ir ją nedelsiant inicijuosime. Primename, kad pagalbą šeimoms teikia savivaldybės socialinės įstaigos.“