Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne visada akivaizdžios mėlynės ar fizinė agresija. Labai dažnai jis prasideda pamažu, nepastebimai, pasireiškia nuolatiniu psichologiniu spaudimu, kontrole, menkinimu, kritika, izoliacija nuo artimųjų. Žmogus, kuris sistemingai naudoja galią ir kontrolę tam, kad įskaudintų, įbaugintų, manipuliuotų ar dominuotų prieš kitą artimą žmogų (dažniausiai partnerį ar šeimos narį), yra vadinamas smurtautoju (angl. abuser).
Atpažinti tokį elgesį, ypač iš mylimo ar artimo žmogaus, gali būti labai sunku - aukos dažnai linkusios pateisinti smurtautoją, kaltinti save arba tiesiog nepripažinti problemos rimtumo. Ištrūkti iš tokio smurto rato - dar sunkiau.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fizinis skausmas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai. Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų nusikaltimų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nuo jo yra nukentėjusi kas trečia moteris.
Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojai, kaip ir policininkai, daugiausia nusiskundimų sulaukia dėl fizinio smurto, bet dažnai vėliau, kalbėdami su sužalojimus patyrusiu žmogumi, išgirsta, kad namuose būta ir kitų rūšių smurto apraiškų, kurios dažnai pasireiškia kartu.
Psichologinis (emocinis) smurtas
Tai bene dažniausia ir sunkiausiai įrodoma smurto forma. Ji apima:
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
- Nuolatinę kritiką.
- Žeminimą.
- Įžeidinėjimus.
- Pravardžiavimą.
- Šauksmus.
- Tyčiojimąsi (ypač prie kitų žmonių).
- Gąsdinimus.
- Grasinimus (pakenkti jums, vaikams, gyvūnams, nusižudyti, jei jį paliksite).
- Nuolatinį nepasitenkinimą jumis, jūsų veiksmais, išvaizda.
- Ignoravimą (baudimą tyla).
- Perdėtą pavydą.
- Nuolatinę kontrolę (kur einate, su kuo bendraujate, ką rengiatės, ką valgote, kaip leidžiate laiką).
- Bandymą jus izoliuoti nuo draugų, šeimos, darbo.
- Manipuliavimą kaltės ar gėdos jausmais.
- Gaslaitingą (angl. gaslighting - vertimas priversti abejoti savo paties adekvatumu).
Smurto ciklas
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai vyksta ciklais:
- Įtampos augimo fazė: Auga įtampa, dažnėja priekaištai, kritika, smurtautojas tampa irzlesnis, kontroliuojantis.
- Smurto protrūkis: Įvyksta smurto aktas - fizinis, emocinis, seksualinis ar ekonominis.
- „Medaus mėnesio“ (susitaikymo) fazė: Smurtautojas gailisi, atsiprašinėja, žada, kad tai daugiau niekada nepasikartos, kaltina išorinius veiksnius (stresą, alkoholį) ar net pačią auką („tu mane išprovokavai“). Jis gali būti labai dėmesingas, dovanoti dovanas, rodyti meilumą.
Deja, šis ciklas nuolat kartojasi, o smurtas dažniausiai tik intensyvėja ir dažnėja.
Smurtas prieš vaikus
Fizinės bausmės, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš vaikus yra neleistini. Per penkerius metus, nuo to laiko kai buvo pradėta vykdyti vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, smurto prieš vaikus atvejų Lietuvoje nuolat mažėjo. Kreivė šiek tiek pakilo per Covid-19 pandemiją. 2022 m. buvo užfiksuoti 3151 smurto prieš vaikus atvejis, kurių metu galimai nukentėjo 2803 vaikai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas yra laikoma smurtu prieš vaikus, kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką, ir kur apie smurto atvejį būtina pranešti.
Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Kai tai daroma tyčia: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
- Įvairiais būdais: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
- Sukelia pasekmių: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
- Nepriežiūra: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Kojos pakišimas, kad nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas taip pat yra fizinio smurto formos.
Psichologinis/emocinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t.
Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami.
Vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais - tai taip pat seksualinis smurtas.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. - tai taip pat laikoma viena iš smurto formų - nepriežiūra.
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui.
Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką?
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį, jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Pareiga pranešti apie smurtą prieš vaiką, įtarimą dėl smurto ar apie kitas nerimą keliančias situacijas yra įtvirtinta visiems asmenims ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Pranešus apie galimą smurtą Vaiko teisių apsaugos teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.
Kaip ištrūkti?
Jei atpažinote save ar savo santykius skaitydami šį aprašymą, svarbiausia - suprasti, kad nusipelnėte gyventi saugiai ir pagarbiai.
- Pripažinkite, kad tai smurtas, o ne meilė: Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis - nustoti teisinti smurtautoją ir kaltinti save.
- Saugumas - absoliutus prioritetas: Jei patiriate fizinį smurtą arba jaučiate realią grėsmę savo ar vaikų gyvybei bei sveikatai, jūsų saugumas yra svarbiausias dalykas.
- Ieškokite pagalbos / Nelikite vieni (-os): Tai gyvybiškai svarbu! Pasipasakokite žmogui, kuriuo visiškai pasitikite - draugei, mamai, sesei, kolegei. Kreipkitės pagalbos į specializuotas įstaigas.
Kur kreiptis pagalbos?
- Skubi pagalba: Jei gresia tiesioginis pavojus, nedvejodami skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112 (galima rašyti ir SMS žinutę, jei negalite kalbėti).
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SPC): Šie centrai veikia visoje Lietuvoje ir teikia nemokamą bei konfidencialią kompleksinę pagalbą (psichologinę, teisinę, socialinę) smurtą patyrusiems asmenims. Bendrasis SPC pagalbos numeris +370 700 55516 (darbo dienomis, paprastai 8:00-17:00).
Kiti svarbūs žingsniai
- Dokumentuokite smurto atvejus: Jei įmanoma ir saugu, fiksuokite visus smurto incidentus: užsirašykite datas, laikus, detales, kas matė ar girdėjo. Išsaugokite grasinančias žinutes, laiškus. Jei patyrėte fizinį smurtą, kreipkitės į medikus, kad užfiksuotų sužalojimus, fotografuokite mėlynes ar kitus pėdsakus.
- Susikurkite saugumo planą (ypač jei ruošiatės išeiti): Pagalvokite, kur galėtumėte saugiai nuvykti ir apsistoti kritiniu atveju (pas artimuosius, draugus, krizių centre). Pasiruoškite ir saugioje vietoje (galbūt pas patikimą žmogų) laikykite „pabėgimo krepšį“ su būtiniausiais daiktais: jūsų ir vaikų dokumentais, pinigais, banko kortelėmis, telefonų krovikliais, būtiniausiais vaistais, keliais drabužių komplektais.
- Kreipkitės profesionalios pagalbos: Psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra labai svarbi tiek planuojant išėjimą, tiek vėliau - sveikstant po trauminės patirties, atkuriant savivertę, suprantant smurto dinamiką ir kuriant sveikesnę ateitį. SPC gali suteikti nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą.
- Nutraukite kontaktą (po išėjimo): Jei nusprendėte išeiti, stenkitės, kiek įmanoma, visiškai nutraukti kontaktą su smurtautoju (jei tai saugu ir įmanoma pagal aplinkybes, pvz., dėl vaikų). Blokuokite jo numerį, socialinių tinklų paskyras.
Apsaugos nuo smurto orderis
Pasak advokatės Vilijos Gražulytės, jei kyla rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tai naujovė, įsigaliojusi nuo šių metų liepos 1 d.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvertinęs visas aplinkybes. Pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Tai, kad įtariamas smurtautojas sako, jog neturės kur gyventi, šiam sprendimui įtakos neturi. Kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai asmeniui gali pateikti informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai nustatomi nusikaltimo požymiai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei skiriama bent viena kardomoji priemonė - paprastai analogiška orderio taikomiems apribojimams.
Sunkiau, kai smurtas psichologinis.
Advokatė aiškino, kad fizinį smurtą įrodyti lengviau, o su psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto šeimoje įrodymu yra sudėtinga.
Neretai kaltinamieji savo kaltę neigia - dėl to žmonėms teisininkė pataria grėsmingus įvykius fiksuoti vaizdo ar garso įrašais, kurie labai naudingi, jei prireikia įrodinėti savo tiesą teisme.
Dėl patirtų sužalojimų reiktų kreiptis į medikus - policija duoda siuntimą ekspertizei atlikti, kad būtų nustatytas smurto faktas ir sužalojimo laipsnis. Ir reikia nedelsti - jeigu kreipiamasi, tarkim, po trijų parų, jau gali būti sunku įrodyti, kad būtent tas asmuo ir tą dieną sužalojo (nebent, vėlgi, būtų vaizdo ar garso įrašas ar kiti patikimi įrodymai).
Jei šeimoje smurtaujama ne fiziškai, o psichologiškai, jei sutuoktinis grasina, taip pat galima kreiptis į policiją. „Gali būti, kad už grasinimus asmeniui taip pat bus taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Atminkite, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra jūsų kaltė. Jūs nesate vieni (-os) šioje situacijoje, ir pagalba yra prieinama. Kiekvienas žmogus turi teisę į saugius, pagarbius ir sveikus santykius.
Jei jūsų santykiai nuolat kelia baimę, įtampą, ašaras ir kančią, tai nėra meilė. Tai smurtas.
Nebijokite ieškoti pagalbos ir žengti pirmą, kad ir koks mažas atrodytų, žingsnį link saugesnio ir laisvesnio gyvenimo.