Senatvė ar vyresnis amžius? Labai skiriasi šios dvi kategorijos. Senatvė tapatinama su bejėgiškumu, posūkiu myriop, senyvas amžius turi savo privalumų, žavesio.
Senatvės samprata ir klasifikacija
Kiekvienais laikmetis turi savo supratimą, kada prasideda senatvė. Pasaulinė Sveikatos organizacija žmogaus amžių klasifikuoja taip: nuo 60 iki 74 metų yra pagyvenęs žmogus, nuo 75 iki 90 metų - senas žmogus, virš 90 - ilgaamžis. Gyvenimo amžiaus rėmai skiriasi: demografai, sociologai ir kultūros atstovai naudoja skirtingus kriterijus - chronologinį, funkcinį ir socialinį amžių. N. kien (2002) pa~ymi, kad senatv galima apibкдinti chronologiniu, funkciniu ir socialiniu amžiumi. Chronologiakai ~mogus laikomas senu, kai iaeina / pensij arba tampa seneliu. Funkciakai ~mogus tampa senu, kai, pvz., pablogja jo atmintis.
Biologiniai ~mogaus ritmai labai panaaks / gamtos ciklus, nes ~mogus - gamtos dalis. Visa biologija paremta dėsniais, kad viskas gimsta, auga, bręsta, senėja ir miršta. Žmogus irgi ptalpintas į šiuos rėmus. Senėti mes pradedame jau nuo 30 metų. Ilgaamžiškumas gali būti užkoduotas mūsų genuose, tačiau taip pat juose užkoduota ir mūsų ląstelių mirtis.
Biologinis senėjimas
Pirmiausia biologinis senėjimas, kai silpsta fizinės jėgos ir sveikata. Biologinis amžius rodo, kokia iš tikrųjų yra žmogaus organizmo būklė, kitaip tariant, ar ji atitinka nugyventus metus. Kiekviena organizmo sistema turi senėjimo tempą ir nesensta vienodai. Pavyzdžiui, plaučiams gali būti 40, kepenims - 50, o širdžiai - net 100 metų.
Žinome, kad žmonės, kurie gimsta su trumpesnėmis nei įprasta telomeromis, gyvena trumpiau. Taigi pagal jų ilgį bus nustatoma, ar žmogaus biologinis amžius atitinka įrašytą pase. Mokslininkai teigia, kad biologinis amžius priklauso nuo genų ir nuo gyvensenos! Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad medicina sveikatą ir gyvenimo trukmę lemia 10 proc., aplinka ir darbo sąlygos - 20 proc., genai - 20 proc., o likusius 50 proc. Taigi jei net pusę mūsų biologinio amžiaus lemia gyvenimo būdas, pasistengę galime ilgai išlikti jauni.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Naujausiomis žiniomis, mūsų biologinį laikrodį reguliuoja melatoninas. Dėl šios medžiagos, kurios organizme yra vos 3 gramai, mes užmiegame. Davus gyvūnams melatonino, jų amžius gerokai pailgėjo. Taip pat įrodyta, kad melatoninas net du kartus stipresnis antioksidantas nei vitaminas E.
Palangos sveikatos mokyklos tyrimai parodė, kad tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir sveikatinimo kursai gali sulėtinti senėjimo tempą. Po 2 savaičių mokyklos sveikatinančio kurso pastebėta, kad 30-40 metų moterų senėjimo tempas sulėtėjo 5-6 metais, vyresnių - 3-4 metais, o vyrų iki 40 metų - 6-7 metais, vyresnių - 4-5 metais.
Socialinis senėjimas ir vaidmenų pokyčiai
Kitas aspektas - socialinis senėjimas. Ateina laikas, kai asmens padėtis visuomenėje gerokai pasikeičia. Tai susiję su nauju socialiniu statusu, nes jis išeina į pensiją, keičiasi bendravimo ratas, ryšiai su bendradarbiais, užimtumo intensyvumas ir pan. Senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims turi daug aspektų: sutuoktinio vaidmens netekimas, tėvystės vaidmens nutraukimas, buvusios socialinės padėties praradimas.
Tenka išmokti naujų socialinių vaidmenų - būti pensininku, seneliu, močiute, būti niekam nereikalingu, būti našliu, vienišu žmogum. Susitaikymas su šia būsena yra sudėtingas dalykas, neretas palūžta. Tenka išsiugdyti nuostatą ir mirties atžvilgiu. Senatvės pojūtis yra tik subjektyvus, priklausantis nuo individo savęs priėmimo, savivertės, aktyvumo ir gyvenimo kokybės.
Senatvė asocijuojasi su pesimizmu ir skurdu. Fizinė ir psichinė sveikata yra įsprausta į ekonominių galimybių rėmus ir tai labai dvasiškai skurdina žmones. Lietuvoje senatvė labai priklauso nuo gyvenimo kokybės ir būtent kokybė įtakoja savivertę, savęs priėmimą ir aktyvumą, o ne atvirkščiai.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Senatvės psichologiniai aspektai
Trečiasis aspektas - psichologinis senėjimas. Nors priimta manyti, kad senstant silpnėja kai kurie psichiniai procesai (atmintis, suvokimo aštrumas, mąstymo greitis ir pan.), bet tai pasireiškia labai individualiai, o aktyvia protine veikla užsiimantiems asmenims, kaip rodo moksliniai tyrimai, dažnai iš viso nebūdinga. Taigi nauja situacija reikalauja naujų sprendimų bandant suvokti save ir pasikeitusias gyvenimo aplinkybes.
Dažnai pagyvenę žmonės patiria vienatvę: sunkus jausmas - vienatvė senatvėje. Vaikai palieka tėvus, tampa savarankiški, draugai ir artimieji vienas po kito pasitraukia iš gyvenimo. Pasenęs žmogus lieka vienas, pasmerktas vienatvei, kuri jį nepaprastai kankina. Daug priklauso nuo paties žmogaus, ar jis sugeba susirasti sau veiklos. Jei žmogus jaučiasi niekam nereikalingas, prislėgtas, tada vienatvės jausmas tampa dar sunkesnis.
Neigiamos nuostatos senatvėje sąlygoja fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimą: žmogus pradeda ieškoti ligų ir, aišku, randa. Jį vis dažniau aplanko pesimistinės, depresinės nuotaikos, jis jaučiasi prislėgtas, susiaurėja jo interesų ratas. Toks žmogus linkęs užsidaryti „tarp keturių sienų“, o televizorius tampa didžiausiu ir dažnai vieninteliu draugu.
Pozityvūs senatvės atspalviai ir aktyvus senėjimas
Senatvė turi savo privalumų. Šiuo laikotarpiu žmonės gali išgyventi „antrąją jaunystę“. Pasibaigus darbingam laikotarpiui, atsiranda daug laisvo laiko. Žmogus gali skirti jį savo pomėgiams, pailsėti, ar keliauti. Šiuo laikotarpiu atsiranda anūkai. Taip pat senjorai gali dalyvauti ir Europos sąjungos finansuojamose aktyvumo programose, skirtose žmonėms virš 50 ir 60-ies metų amžiaus.
Kai kurie vyresnieji gyvena aktyvų, prasmingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Suvokia neišvengiamus pokyčius sveikatos, socialinio gyvenimo srityse, tačiau nenuleidžia rankų ir kuria įdomų gyvenimą, būdami naudingi sau ir kitiems. Vieni, pasiekę profesines aukštumas ir sulaukę brandaus amžiaus, išvažiuoja gyventi į kaimą ir užsiima sodininkyste, kiti pradeda tapyti, dainuoti chore, treti - keliauti ir pan. Vieni jų tampa puikiais seneliais, pagelbėja ugdydami anūkus, kiti užsiima savanoriška veikla įvairiuose projektuose ar programose.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Biologinis amžius ir gyvenimo būdas - kas lemia jaunatviškumą? Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni. Ką daryti? Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, protinė veikla ir socialinis dalyvavimas reikšmingai padeda išlaikyti sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Senatvės iššūkiai visuomenei ir valstybės atsakomybė
Žmonijos amžius ilgėja. Pirmąkart per žmonijos istoriją, žmogaus gyvenimo laiko vidurkis peržengė 60 metų. 2015 metais, tokio amžiaus žmonių buvo 900 milijonų, 2050 metais prognozuojama, kad jų jau bus 2 bilijonai. Demografiniai tyrimai rodo nuolatinę planetos gyventojų senėjimo tendenciją. Lietuvos demografinei situacijai būdingos taip pat tendencijos, kurios stebimos ir kitose pasaulio valstybėse. Kaip nurodo B. Graužikis (2005), senatvės pradžia kiekvienoje visuomenėje skirtinga ir pirmiausiai priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės.
Visuomenėje atsiranda makro- ir mikrolygio problemos: didėjantis demografinės naštos koeficientas (santykis tarp ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių gyventojų), nacionalinio produkto perskirstymas (pensijų sistema, socialinis draudimas, sveikatos apsaugos sistema) ir individualūs sunkumai - senstantis individas, jo savęs kaip seno suvokimas, jo santykiai su šeima ir visuomene.
Valstybės turi sudaryti visavertes sąlygas vyresniems žmonėms dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje veikloje. Jiems turi būti suteiktos galimybės toliau dirbti, mokytis ir tobulėti, kol jie to nori ir tai gali. Taip pat svarbu siekti, kad kuo ilgiau būtų galima savarankiškai gyventi pažįstinėje aplinkoje, pateikti priežiūros, kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimo galimybes, kad senjorai gyventų oriai ir visavertį gyvenimą.
| Aspektas | Pagrindinės išvados |
|---|---|
| Biologinis | Senėjimas priklauso nuo genų ir gyvensenos; biologinis amžius gali skirtis nuo kalendorinio. |
| Psichologinis | Individualus; priklauso nuo savęs priėmimo, aktyvumo, pomėgių ir socialinių ryšių. |
| Socialinis | Keičiasi vaidmenys, statusas; būtinos valstybės ir bendruomenės priemonės įtraukimui ir apsaugai. |
Apibendrinant, senatvės fenomenas yra sąlyginis: senatvės pojūtis yra subjektyvus ir priklauso nuo individo savęs priėmimo, savivertės, aktyvumo ir gyvenimo kokybės. Apie senėjimą ir senatvę reiktų pradėti galvoti daug anksčiau, nei oficialiai sukanka pensijinis amžius; šiam gyvenimo tarpsniui reikia ruoštis psichologiškai ir praktiniu požiūriu.