Psichikos ligos - tai įvairios būklės, turinčios įtakos žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Šie sutrikimai gali sutrikdyti kasdienį funkcionavimą ir pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant nuotaikos, elgesio ir mąstymo modelių pokyčius.
Kas yra psichikos liga ir kaip ją suprasti
Psichikos liga - tai terminas, apimantis platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą, turintį įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui. Psichikos ligos supratymas yra labai svarbus ne tik sergantiems asmenims, bet ir visai visuomenei, nes tai skatina empatiją, mažina stigmą ir skatina asmenis kreiptis pagalbos.
Psichikos ligos skirstomos į skirtingas kategorijas, tokias kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir psichoziniai sutrikimai. Dažniausi tipai yra nerimo sutrikimai, depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir asmenybės sutrikimai.
Biologinės ir neurobiologinės priežastys
Genetika vaidina svarbų vaidmenį psichikos ligų vystymesi. Psichikos sutrikimų anamnezė šeimoje gali padidinti asmens riziką, o tai rodo paveldimą komponentą. Taip, daugelis psichikos ligų yra genetinio komponento, tai reiškia, kad jos gali būti paveldimos.
Depresija yra susijusi su dviejų smegenų neuromediatorių - serotonino ir norepinefrino - sutrikimu. Depresija sergančio žmogaus organizme yra per mažai šių medžiagų ar į jas reaguojančių receptorių. Serotoninas, sąveikaudamas su kitu hormonu, melatoninu, reguliuoja miegą, apetitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį, priverčia susitraukti lygiuosius raumenis. Norepinefrinas mobilizuoja smegenis ir kūną veikti, padidina ir palaiko budrumą, pagerina atminties darbą ir koncentraciją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti narkotikų priklausomybę?
Smegenų struktūros pakitimai taip pat gali lemti psichikos sveikatos sutrikimus. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, kurio metu jaunos pacientės staiga prasidėjusi psichozinė simptomatika buvo susijusi su įgimtais galvos smegenų struktūros pakitimais: Silvijaus vagos išplitimu, mikrogirija ir pachigirija. Pacientė jauno amžiaus ir staiga sutrikusi psichikos sveikata buvo indikacija ieškoti galimos organinės patologijos.
Trauminis galvos smegenų sužalojimas pažeidžia psichines, pažinimo, elgesio bei motorikos funkcijas. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ankstyvajai reabilitacijai, kurios metu svarbus vaidmuo tenka kineziterapijai.
Imuniniai ir infekciniai veiksniai
Autoimuninės būklės, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo ląsteles, taip pat gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Kai kurios virusinės infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, gripas, buvo siejamos su padidėjusia šizofrenijos išsivystymo rizika palikuonims.
Antro tipo sunkų ūminį kvėpavimo takų pažeidimo sindromą sukeliantis koronavirusas (SARS-CoV-2) gali pažeisti žmogaus nervų sistemą ir sąlygoti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, febrilinius traukulius, encefalopatiją, encefalitą, ataksiją ar psichikos sutrikimus, taip pat kiekybinius uoslės ir skonio pakitimus, kurie būdingi ir Parkinsono ligai bei kitoms alfa sinukleinopatijoms, tik tuomet progresuoja lėtai ir būna negrįžtami.
Aplinkos ir psichosocialiniai veiksniai
Įtaką depresijos vystymuisi turi ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai. Net jei kažkas iš tėvų paveldėjo polinkį į nuotaikos sutrikimą, jis nebūtinai turi susirgti. Ar taip atsitiks, priklauso ir nuo žmogaus genų (nėra vieno „depresijos geno“), ir nuo to, ar jo gyvenime yra veiksnių, sukelsiančių depresiją. Prie jų galima priskirti ne tik artimo žmogaus netektį, sunkią ligą, bet ir gyvenimo sąlygų stresą.
Taip pat skaitykite: Charakterio formavimosi veiksniai
Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą. Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
Darbo pobūdis ir profesinė aplinka taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį: tyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis, patiria stiprius psichinius krūvius, kurie per ilgą laiką pasireiškia emociniu išsekimu, motyvacijos praradimu, bendravimo sutrikimais, prastėjančia savijauta. Literatūroje šis sindromas yra vadinamas perdegimo sindromu.
Biomedicininiai ryšiai su kitomis ligomis
Krono liga ir opinis kolitas priklauso uždegiminių žarnų ligų grupei. Lėtinė, nenuspėjama ligos eiga ir įprastai jauname amžiuje prasidedantys simptomai blogina gyvenimo kokybę ir didina psichinio distreso riziką, palyginus su bendrąja populiacija. Dažniausios psichikos problemos, kurias patiria sergantieji uždegiminėmis žarnų ligomis, yra depresija ir nerimo sutrikimai. Glaudus ryšys tarp nerimo bei depresijos simptomų ir uždegiminės žarnų ligos aiškinamas naujomis teorijomis apie žarnyno‑smegenų ryšio disfunkciją.
Odą pažeidžiančios ligos taip pat susijusios su psichine sveikata: randama daug duomenų, kad depresijos paplitimas dermatologijoje didesnis nei bendrojoje populiacijoje, taip pat nustatytas kliniškai reikšmingas šalutinių psichinių sutrikimų paplitimas sergant odos ligomis.
Pažintinių funkcijų sutrikimai ir jų reikšmė
Pooperaciniu laikotarpiu pacientų sveikimą ir grįžimą prie įprasto gyvenimo ritmo, net jei fizinė savijauta gera, dažnai apsunkina rečiau ir sunkiau diagnozuojamos neuropsichologinės komplikacijos. Poirdyje pažinimo funkcijų sutrikimų įtaka gyvenimo kokybei ypač aktuali ligoniams po širdies operacijų.
Taip pat skaitykite: Socialinio gyvenimo tyrimai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių funkcijų lavinimas, esant nustatytam specifiniam mišriam raidos sutrikimui, parodo, kad ankstyva stimuliacija ir tinkama ugdymo aplinka reikšmingai lemia vaiko raidą ir gali daryti įtaką tolimesnei psichinei sveikatai.
Diagnozė, klasifikacija ir normos samprata
Tam tikrą psichinę ligą ar sutrikimą pasaulyje apibūdina dvi svarbiausios klasifikacijos. Vien tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas nereiškia, kad kažkas yra visiškai psichiškai sveikas. Taip pat svarbus gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija.
Ne visi simptomai reiškia ligą: paprastai nėra pagrindo jaudintis, jei kažkas nutiko tik vieną kartą ir trūko neilgai, o vėliau apskritai visiškai dingo. Kai psichiatrai nėra 100 proc. tikri dėl simptomų klasifikacijos, jie paprastai laukia, kol jie vėl pasirodys. Kriterijai diagnozuojant ligą - tai simptomų grupė, ilgai trunkantys sindromai, ir akivaizdus neigiamas jų poveikis žmogaus funkcionavimui. Be to, paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos.
Žiniasklaidos, socialinio konstruktyvumo ir stigma
Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagal atlikto tyrimo duomenis Lietuvos visuomenė yra netolerantiška sutrikusios psichikos asmenų atžvilgiu. Buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią netolerancijos problemą ir tuo pačiu praturtinti žinojimą apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja sutrikusios psichikos asmenis Lietuvoje.
Tyrimo metu buvo naudota kiekybinė turinio analizė kaip tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 144 nacionalinės žiniasklaidos straipsniai, kuriuose per pasirinktą trijų mėnesių laikotarpį buvo referuojama į psichikos ligas. Magistro darbuose taip pat tiriamas sutrikusios psichikos asmenų vaizdavimas žiniasklaidoje ir jo galimas poveikis socialiniams požiūriams bei integracijai.
Globos, reabilitacijos ir socialinės politikos įtaka
Vienas populiariausių sutrikusio intelekto ir psichikos ligomis sergančių asmenų globos formų daugumoje buvusios Sovietų Sąjungos, Centrinės ir Rytų Europos valstybių yra stacionari globa didelėse įstaigose - psichoneurologiniuose pensionatuose. Šios įstaigos priklauso socialinės apsaugos sistemoms ir siekia socialinio darbo tikslų - integracijos, atskirties įveikimo, visapusiško klientų poreikių tenkinimo.
Šiuo metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas sutrikusios psichikos asmenų socialinių problemų sprendimui, šių asmenų reabilitacijai, gydymui bei integracijai į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti ūmaus ligos periodo metu ir tęsiasi tiek, kiek reikia grąžinti sutrikusios psichikos asmenį į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Tačiau senyvo amžiaus sutrikusios psichikos asmenų poreikiai dažnai lieka nepakankamai aprėpti: trūksta specializuotų tarnybų bei tinkamų paslaugų, padedančių senyvam sutrikusios psichikos asmeniui kuo ilgiau išlikti pažįstamoje aplinkoje bei jaustis saugiam.
Gydymas ir pagalba
Psichikos ligų gydymas dažnai apima medicininių ir terapinių metodų derinį. Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir alternatyvią terapiją. Nors kai kurias psichines ligas galima veiksmingai valdyti arba išspręsti, kitoms gali prireikti nuolatinio gydymo ir palaikymo.
Diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Svarbu atskirti įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, nes simptomai gali sutapti. Pavyzdžiui, depresija gali imituoti skydliaukės sutrikimų simptomus, o nerimas gali būti supainiotas su panikos priepuoliais dėl širdies ligų.
Skatinkite sergančiuosius kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę. Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku.
Įspėjamieji ženklai ir prevencija
Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Nuotaikų svyravimai yra normalūs, tačiau jei simptomai yra intensyvūs, ilgalaikiai arba trikdo kasdienį gyvenimą, reikalinga konsultacija su specialistu.
Iš dalies polinkį į depresiją iš tikrųjų gali lemti mūsų charakterio bruožai, savivertė, tai, kaip reaguojame į sunkias situacijas, kokius reikalavimus sau keliame ir kiek ilgai išgyvename nesėkmes. Nuotaikos sutrikimai labiausiai gresia jautresniems žmonėms, kurie yra mažiau atsparūs stresui ir linkę reaguoti su baime ir nerimu. Genetiškai linkę į depresiją žmonės turi tam tikrą DNR jungiklį, kuris tik ir laukia, kada bus įjungtas. Galime išvengti ligos, jei gyvenimo sąlygos to neskatina.
Specialios temos: simulacija, H‑T‑P testas ir klinikinės problemos
Simuliacija - apsimestinis, tikslingas elgesys siekiant tam tikros naudos - yra reiškinys, aktualus psichiatrijoje ir ypač teismo psichiatrijoje. Literatūros duomenimis nurodoma, kad bendrojoje psichiatrijos praktikoje sutinkama nuo 1 proc. iki 5 proc. simuliuojančių pacientų, o nusikaltimus atlikę asmenys simuliuoja kur kas dažniau - nuo 10 proc. iki 20 proc. atvejų.
H‑T‑P testo kiekybinė analizė ir jos diagnostinė reikšmė nagrinėta tyrimuose, analizuojant šizofrenija sergančių, turinčių organinį sutrikimą bei neurotiškų asmenų piešinius. Šios metodologinės problemos parodo, kad diagnostika ir įvertinimas reikalauja kruopštaus specialisto darbo.
Lentelė: pagrindinės psichikos ligų priežastys ir pavyzdžiai
| Priežastis | Pavyzdžiai / mechanizmai |
|---|---|
| Genetinė | Šeiminė anamnezė, paveldimi polinkiai |
| Neurobiologinė | Neuromediatoriai (serotoninas, norepinefrinas), smegenų struktūros pakitimai |
| Infekcinė / imuninė | Vėlyvos nėštumo infekcijos, autoimuninės ligos |
| Aplinkos / psichosocialinė | Netektis, stresas, socialinė atskirtis, darbo sąlygos |
| Gyvenimo būdas | Prasta mityba, alkoholio ir narkotikų vartojimas, fizinio aktyvumo stoka |
| Sveikatos būklės sąsajos | Lėtinės somatinės ligos, uždegiminės žarnų ligos, odos ligos |
Verta paminėti, kad psichikos ligų eiga kiekvienam žmogui labai skiriasi. Vieniems tai gali būti vienkartinis epizodas, o kitiems - pasikartojančios ar lėtinės ligos.
Pierwsza wizyta u psychologa | Opowiada psycholog Katarzyna Bil
Kaip visuomenė ir žiniasklaida gali prisidėti prie prevencijos
Žiniasklaida ir mokslinė komunikacija turi didelę reikšmę formuojant visuomenės požiūrį. Netolerancija ir neteisingas sutrikusios psichikos asmenų vaizdavimas žiniasklaidoje gali didinti stigma ir kliudyti kreiptis pagalbos. Tyrimai rodo, kad informacija apie sutrikusios psichikos asmenis ir jos pristatymas pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse gali daryti poveikį visuomenės nuostatoms ir integracijai.
Skatindami švietimą apie psichikos sveikatą, remdami psichosocialinę reabilitaciją ir gerindami prieinamumą prie paslaugų, galime sumažinti riziką ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Ši apžvalga sutelkia pagrindinius mokslinės literatūros nurodytus psichikos ligų atsiradimo mechanizmus: biologinius, imuninės sistemos, infekcinius, psichosocialinius, gyvenimo būdo ir somatinių ligų sąsajų veiksnius. Supratimas apie šių veiksnių tarpusavio sąveiką yra būtinas siekiant geresnės diagnostikos, prevencijos ir gydymo strategijų kūrimo.
Jeigu pastebite įspėjamųjų ženklų artimajame ar savyje, nedelskite kreiptis į specialistus: skubios psichologinės pagalbos ieškokite pas budintį specialistą ar krizės įveikimo centrą.